tačiau dėl priešgaisrinės saugos specialistų reikalavimų nepasirašomas antro etapo statybos darbų užbaigimo aktas. Nuotr. iš Savivaldybės administracijos archyvo
Daugiau nei prieš penkiolika metų Regioninėje Mažeikių ligoninėje buvo pradėtas įgyvendinti renovacijos projektas, suskirstytas į tris etapus. Pirmas etapas pavyko gana sėkmingai, o štai dėl antrojo, kuris baigėsi beveik prieš septynerius metus, kilo sunkumų.
Rangos darbai jau seniai atlikti, bet iki šiol nėra gautas statybos darbų užbaigimo aktas – trukdo jų neatitiktis priešgaisriniams reikalavimams. Šios tarnybos specialistai nurodė net keturis neatitikimus.
Ligoninės atstovai teigia, kad reikalavimų įgyvendinti neįmanoma, todėl įstaiga atsidūrė aklavietėje. Jei nepavyks problemos išspręsti derybomis, svarstoma viena iš galimybių – kreiptis į teismą.
Vis svarstoma ir svarstoma
Regioninė Mažeikių ligoninė dėl nebaigtos statybos ne kartą buvo minima Savivaldybės kontrolieriaus konsoliduotų metinių ataskaitų išvadose. Metai po metų kontrolierių rekomendacijose būdavo nurodoma, kad gydymo įstaiga turi oficialiai įregistruoti antruoju renovacijos etapu atliktus darbus, kurie kainavo 4 mln. eurų.
Tai padaryti dar 2018 m. gruodį ligoninę buvo įpareigojusi Savivaldybės taryba, vėliau nebaigtos statybos registracijos terminas buvo kelis kartus pratęstas. Paskutinis buvo nustatytas iki šių metų pirmo ketvirčio pabaigos.
Praėjusią savaitę ligoninės renovacijos įteisinimo klausimas buvo svarstomas Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje.
Regioninės Mažeikių ligoninės direktorius Sigitas Kaktys politikams trumpai pristatė esamą situaciją dėl nebaigtos statybos. Pasak įstaigos vadovo, atliktas didelis darbas, kad būtų sutvarkyti visi reikalingi antrojo renovacijos etapo darbų užbaigimo dokumentai.
„Kai kuriuos rangos darbus dar reikėjo atlikti, prie to prisidėjo ir Savivaldybė. Buvo įsigytos metalinės priešgaisrinės kopėčios, nedegančios durys. Padarėme visus darbus, kuriuos galėjome, kad būtų atlikta teisinė statybos darbų registracija. Išleidome beveik 70 tūkst. eurų, tačiau rezultato – teisinės registracijos – nėra“, – kalbėjo S. Kaktys.
Pakišo koją
Pasak ligoninės vadovo, tam sutrukdė priešgaisriniai reikalavimai, kurių realiai neįmanoma įgyvendinti. Dėl to buvo kreiptasi ir į advokatų kontorą, kuri jau turi patirties gindama klientų interesus, susijusius su priešgaisriniais reikalavimais.
S. Kakčio teigimu, nors teisininkų paslaugos nepigios, kitos išeities jau nėra. Vien teisinės dokumentacijos parengimas atsieis apie 2 tūkst. eurų. O valandinis advokato tarifas siekia nuo 150 iki 250 eurų. S. Kaktys sakė, kad dar yra vilties, jog įsikišus teisininkams ginčą su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu pavyks išspręsti derybų būdu ir pavyks apsieiti be teismo.
„Akivaizdu, kad šis departamentas iš esmės nepripažįsta renovacijos atlikimo etapais. Žiūrima į projekto visumą ir reikalaujama, kad būtų įgyvendinta viskas, kas numatyta galutiniame projekte. Priešgaisriniai reikalavimai – tai pat. O jie galimi tik užbaigus trečiąjį etapą“, – tvirtino ligoninės vadovas.
Pasak jo, nėra numatyta atskiro finansavimo priešgaisriniams reikalavimams įgyvendinti. Be to, neįregistravus antrojo etapo darbų, bus užkirstas kelias gauti finansavimą trečio renovacijos etapo įgyvendinimui.
Keturios priežastys
Kontrolės komiteto pirmininkas Paulius Auryla pasiteiravo, kodėl iškelti tokie priešgaisriniai reikalavimai – gal jie pasikeitė, gal anksčiau apie juos nebuvo žinoma.
Regioninės Mažeikių ligoninės konsultantas renovacijos klausimais Kazys Čepys, įstaigą konsultavęs nuo pirmo renovacijos etapo pradžios, atsakė, kad Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai įvardijo keturias pastabas, kurios iki šiol trukdo įregistruoti antro etapo darbus ir jį teisiškai užbaigti gavus Statybų inspekcijos išduotą darbų užbaigimo aktą.
Pasak K. Čepio, stebina tai, kad ugniagesiai dabar nepripažįsta darbų skirstymo į etapus, nors, pabaigus pirmo renovacijos etapo darbus, jie sėkmingai buvo įregistruoti ir gautas darbų užbaigimo aktas.
Konsultanto teigimu, statybos teisės aktai, išleisti Aplinkos apsaugos ministerijos, numato etapavimo galimybę. Planuojamas renovacijos projektas buvo patvirtintas 2007 m. bei gautas statybas leidžiantis dokumentas.
„Tada iš anksto jokių etapų negalėjo būti numatyta, nes nebuvo aišku, koks bus gautas finansavimas ir kokiu būdu. Todėl Aplinkos apsaugos ministerijos teisės aktų normose yra numatyta galimybė apiforminti statybos užbaigimo aktą atskiram etapui, kai darbai jau yra atlikti. Toks yra teisinis pagrindas visai šitai ilgai istorijai užbaigti. O tos keturios Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pateiktos pastabos šiandien yra tokios, kokių ligoninė apskritai negali pašalinti. Niekas jų negali pašalinti“, – tvirtino K. Čepys.
Parodė dokumentus
Pasak K. Čepio, viena iš pastabų – tai, kad ligoninė antrajam etapui neva nerengė darbo projekto ir dėl to dabar specialistas, atliekantis pastato apžiūrą, negali įsitikinti, ar viskas yra padaryta tinkamai, ir pasirašyti statybos užbaigimo aktą.
„Darbo projektas yra privalomas ir jis buvo parengtas. Vedėme du gaisrininkus ir rodėme jiems, kur sukrautos darbo projekto bylos. Siūlėme jiems pasižiūrėti ir išsiaiškinti, jei kas neaišku. Norinčiųjų žiūrėti nebuvo. Tačiau pastabose jie kažkodėl leidžia sau teigti, kad darbo projektas nėra parengtas. Ką dabar su tuo daryti, ar atgaline data parengti darbo projektą po to, kai darbai užbaigti? Grįžti prie darbo projekto rengimo nėra nei teisinių, nei finansinių, nei fizinių galimybių. Dėl techninio projekto, kad būtų nukrypta nuo jo, jokių pretenzijų niekas nereiškė“, – kalbėjo K. Čepys.
Pasak konsultanto, Statybų įstatymo 28 straipsnyje yra nurodyti šeši atvejai, kada gali būti neišduotas statybos užbaigimo aktas, nė viena iš keturių Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pateiktų pastabų į šituos šešis punktus nepatenka.
Dar viena priežastis
Kontrolės komiteto nariams K. Čepys paaiškino, kad statybos techninis reglamentas numato tvarką, kokie dokumentai turi būti pateikti statybos užbaigimo komisijai. Ten yra punktas, numatantis, kad reikia pateikti lauko vandentiekio tinklo išbandymo aktus, o priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistams parodyti dokumentą, patvirtinantį, kad pakanka vandens, jei kiltų gaisras.
„Ligoninė neturi savo lauko vandentiekio. Lauko vandentiekis, iš kurio ligoninė gauna vandenį, yra „Mažeikių vandenų“ bendrovės nuosavybė. Ir toje svetimoje nuosavybėje mes neturėjome užduoties ką nors projektuoti ir taip pat negalime turėti informacijos ugniagesių reikalavimo klausimais“, – akcentavo K. Čepys.
Pasak konsultanto, ugniagesių misija statybos užbaigimo procedūroje yra įsitikinti, kad darbai atlikti nenukrypstant nuo projekto. O jei projekte ko nors nebuvo numatyta, tai to jie ir negali reikalauti.
Suabejojo saugumu
Kita Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pastaba yra susijusi su ligoninės fizioterapijos korpuso metaline konstrukcija. Specialistai suabejojo, ar ji pagaminta iš tinkamo nedegaus metalo.
„Buvo įrengta karkasinė metalinė konstrukcija. Ji apdėta akmens vata ir kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis. Kaip ir priklausė pagal projektą, viskas uždangstyta, dabar ten nieko neįmanoma pamatyti. Tačiau tam, kad dabar pagrįstume, jog šitos metalo konstrukcijos atsparumas ugniai pakankamas, mes atlikome papildomą ekspertizę ir pateikėme jos išvadą statybos užbaigimo komisijai, kad metalo konstrukcijos atsparumas ugniai atitinka normas. Tačiau ugniagesiai pareiškė, kad negali įsitikinti, ar ši metalinė konstrukcija yra toje vietoje, kurioje turi būti. Tai visiškai ne jų kompetencija“, – tvirtino K. Čepys.
Be to, K. Čepys teigė, kad valdybos specialistams buvo pateiktas metalinės konstrukcijos pasas, kuriame nurodyta, kad ji pastatyta pagal projektą.
Regioninės Mažeikių ligoninės renovacijos darbų konsultantas sakė manantis, kad surašytos pastabos akivaizdžiai neatitinka faktinės situacijos. Jo nuomone, nepaisant to, kad pažeidžiamas Statybos įstatymas, stengiamasi bet kokiu atveju sužlugdyti statybos užbaigimo procedūrą.
Koks politikų vaidmuo?
Kontrolės komiteto narė Tatjana Kinčinienė, išklausiusi K. Čepio paaiškinimus, pasiteiravo, koks gali būti komiteto vaidmuo.
„Abejoju, ar mes galime kažką įrodinėti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, kaip jie turi elgtis. Tačiau kelio atgal kaip ir nėra“, – kalbėjo Tarybos narė.
Kontrolės komiteto pirmininkas P. Auryla paaiškino: ligoninė į politikus kreipėsi dėl to, kad būtų dar kartą pratęstas statybos užbaigimo darbų atidavimo vertinti terminas. Iki šių metų pabaigos.
K. Čepys patikslino, kad per tą laiką tikimasi užbaigti visus ginčus su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu ir galbūt neprireiks teismo. Tai patvirtino ir S. Kaktys, akcentuodamas, kad šią problemą būtina spręsti kuo greičiau, nes pagal departamento specialistų pastabas išeitų, kad ligoninė neatitinka priešgaisrinių reikalavimų.
„Susiduriame su absurdiška situacija, nes ligonių saugumas tikrai yra garantuotas“, – sakė S. Kaktys.
Priėmė teigiamą sprendimą
Komiteto posėdyje dalyvavusi Savivaldybės kontrolierė Alma Karvelienė pasiūlė ligoninei kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kuri dabar yra įstaigos dalininkė ir gal galėtų pagelbėti.
Pasak kontrolierės, terminus, kaip vyksta nebaigtos statybos registracija, prižiūrėdavo jos vadovaujama Kontrolės tarnyba, tačiau nuo šių metų tokios užduoties jau nebėra.
„Galima būtų kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją kartu su Savivaldybės administracija. Galbūt tai būtų svaresnis kreipimasis ir bendromis jėgomis būtų galima pajudinti ledus“, – pasiūlė S. Kaktys.
Po diskusijų Kontrolės komitetas pritarė siūlymui kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją bei nuostatai, kad nebaigtos statybos atidavimo vertinti terminas būtų pratęstas iki šių metų pabaigos.
Paneigė kaltinimus
Po posėdžio „Santarvė“ susisiekė su Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininku Tadu Rumševičiumi.
Jis teigė, kad galbūt ne visai teisinga informacija buvo pateikta politikams, nes valdybos specialistai tikrai nesiekia sužlugdyti Regioninės Mažeikių ligoninės renovacijos antrojo etapo darbų registracijos.
Pasak T. Rumševičiaus, stabdyti darbą ligoninėje ar nestabdyti – ne jų tarnybos kompetencija, tam esanti Statybos inspekcija, procesus reglamentuoja kiti aktualūs dokumentai.
„Kiek žinau, pastato naudojimo negalėtų būti. Kol statinys nėra pripažintas tinkamu naudoti, jis negalėtų būti naudojamas. Mes savo ruožtu kažkokios atskiros procedūros neorganizuojame, nevykdome. Visa tai turėtų matyti Statybų inspekcija“, – kalbėjo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vadovas.
Teismai negąsdina
T. Rumševičiaus teigimu, pastabos nėra neįgyvendinamos. Jei nuo pradžių viskas būtų buvę atlikta tinkamai, ginčytis nereikėtų.
„Rengiant projektą, buvo būtina įvertinti, ar užtikrinamas reikiamas kiekis vandens gaisrams gesinti, nes atlikus antrojo etapo renovacijos darbus padidėjo ligoninės plotas ir tūris. Bent jau projektuotojas turėjo tai įvertinti. Jei projektuotojas to nepadarė, mes nepriimsime atsakomybės už jo neatliktą darbą“, – tvirtino T. Rumševičius.
Valdybos viršininkas akcentavo, kad statybos techniniame reglamente yra aprašyta procedūra, kaip turi būti organizuojama statybos užbaigimo komisija.
„Vienas iš reikalavimų, kad komisijai turi būti pateiktas dokumentų sąrašas. O tas sąrašas turi būti tiek išsamus, kad būtų galima suprasti, kokie dokumentai yra priduodami. Tokio sąrašo nebuvo pateikta. Kitas dalykas, antras etapas vyko daugiau nei dešimt metų, todėl statytojai ar pastato savininkai yra įsigilinę, kas buvo daryta, o atvykusi komisija per vieną ar dvi dienas tikrai visko neapžiūrės ir neišnagrinės, nežinodama, kur kokio dokumento ieškoti“, – „Santarvei“ teigė T. Rumševičius.
Pasak Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vadovo, teisminis ginčas jų negąsdina, nes tokios patirties valdyba turi. Jie nereikalaujantys nieko, ko nenumato teisės aktai.
