Padėti žmonėms gaisrų ir nelaimių metu, o laisvalaikiu – stiprinti jų kūnus ir skatinti nesurambėti, – taip būtų galima apibūdinti Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesio gelbėtojo Renato Viskonto, kuris jau antrus metus dalyvavo Lietuvos stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybose, užimtumą ir tikslus.
Nesėkmės lydėjo nuo starto
19-tus metus ugniagesiu gelbėtoju tarnaujantis R. Viskontas pernai pirmą kartą dalyvavo Stipriausio Lietuvos ugniagesio gelbėtojo varžybose. Užėmęs aštuntą vietą mažeikiškis buvo apdovanotas elito ženklu.
Šiuo ženklu apdovanojami turnyro dalyviai, kurie įveikė trasą greičiau nei per dvi minutes.
Šiemet varžybose Šiauliuose nesėkmės mažeikiškį persekiojo jau nuo starto – už tai, kad šiek tiek anksčiau startavo, jam buvo skirtos penkios baudos sekundės, o rungties metu, kai švirkštu reikėjo numušti imituojamą liepsną, užduotį įvykdė, tačiau neuždarė švirkšto kranelio. Tai pastebėjęs Renatas turėjo grįžti, kranelį uždaryti ir sugaišo dar kelias akimirkas. Pradelstas laikas lėmė, kad tarp šešiasdešimties dalyvių jis užėmė dvyliktą vietą.
„Šiek tiek apmaudu – pernai trasoje viskas pavyko, tačiau laikas buvo prastesnis. Šiemet, atvirkščiai, – laikas buvo geras, tačiau trasoje nepasisekė. Ruošiausi šiam turnyrui du mėnesius – važiavau į treniruotes Šiauliuose, bėgiojau Juodpelkio parke, bėgiojau į dvyliktą aukštą daugiabutyje, bėgiojau su liemene, su svoriu, daug dirbau funkcinių treniruočių metu tiek salėje, tiek lauke. Vis tik, manau, kad man pritrūko ir patirties, ir pasiruošimo, tad kitam turnyrui pradėsiu ruoštis jau nuo Naujųjų metų“, – kalbėjo 38-erių metų ugniagesys gelbėtojas.
Suburia ekstremalus bėgimas
Kitą dieną po Lietuvos stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybų R. Viskontas kartu su dar penkiolika mažeikiškių vyko į ekstremalų bėgimą „Alfa run“, kuris kasmet rengiamas Pamaraziuose (Vilniaus rajonas), buvusiame tankodrome.
„Pirmą kartą į tą bėgimą vykau vienas, pakviestas draugo. Tada įveikiau penkių kilometrų trasą ir taip patiko, kad norėjau dar kartą ją įveikti. Po to dvejus metus važiavome jau dviese, įveikdami dešimties kilometrų trasą, o pastaruosius dvejus jau suorganizavau draugiją, kuri pasirinko, kokio ilgio trasą įveiks. „Alfa run“ traukia ir tuo, kad tai ne vien bėgimas, startiniu mokesčiu kiekvienas remia bėgimą organizuojančią besigydančių alkoholikų ir narkomanų bendriją. Po bėgimo galima palikti aprangą ir avalynę, ją išplauna ir sušelpia bandančius nusikratyti šių pražūtingų priklausomybių žmones“, – „Santarvei“ pasakojo mažeikiškis.
„Alfa run“, pasak Renato, tai – pasitaškymas purvynuose, vandenyje, pasikarstymai, tarzankės, elektros pakirbinimas, akistatos su baime bei aukščiu. Penkių kilometrų trasoje dalyvių laukia 35 kliūtys, perpus ilgesnėje distancijoje – 45. Yra žmonių, kurie stengiasi šias trasas įveikti kuo greičiau, tačiau mažeikiškių tikslas buvo pabūti renginyje ir linksmai bei judriai praleisti laisvalaikį.
Pokyčiai – po dešimties treniruočių
Jau penkerius metus R. Viskontas dirba kūno rengybos treneriu. Laisvu nuo pagrindinio darbo laiku jis renka grupes, kuriose mažeikiškiai stiprina savo kūną ir sveikatą. Ruošiantis šiam užsiėmimui, teko išklausyti seminarų ciklą, gauti leidimą. Praktikos Rolandas jau turėjo – nuo 25-erių lavino savo kūną treniruoklių salėse.
„Žmonių, ateinančių į mano vedamus užsiėmimus, pagrindinis pageidavimas – sustiprinti, sutvirtinti kūną. Nėra buvę, kad kas ateitų ir pasakytų, jog nori numesti kažkiek kilogramų, pasako: skauda nugarą, negaliu tinkamai pasilenkti, skauda pečius ir panašiai. O treniruotes lanko įvairiai, viskas priklauso nuo asmenybės. Žmonės skirtingi – vienas, pajutęs, kad nugalėjo skausmus, „užsikabina“ už treniruočių ir toliau jas lanko, stiprina kūną, žino, ko nori, mokosi ir bando išmokti, kitas, palankęs kartą ar du, trečią jau nebeturi laiko, bėga kitur“, – pasakojo treneris.
R. Viskontas visiškai nesportavusius žmones iš karto perspėja, kad pirmos treniruotės bus sunkios, greitų rezultatų jie nesulauks nei po pirmos, nei po penktos treniruotės, gal tik po dešimties, jeigu sąžiningai jose dirbs, pajus pokyčius ir pats pradės geriau jaustis. Tada tai pamatys ir aplinkiniai. Be to, pirmose treniruotėse reikia viską atlikti taisyklingai, nežiūrėti į kitus, nes šie žmonės treniruotes lanko jau kelerius metus, jų lygį galima pasiekti tik palaipsniui, nuolat dirbant.
Vasaros sezonas sportui palankus
Vasaros sezonas – palankiausias metas sportuoti lauke, tad su mažeikiškiais treneris veda valandos trukmės užsiėmimus Mažeikių paplūdimyje. O jeigu lašnoja, – Senamiesčio parke, kurio tribūnos tampa papildoma pratimų aikštele.
Labiausiai R. Viskontui norisi, kad tėvai arba priverstų, arba paragintų įsitraukti į treniruotes jaunimą, nes, kai pažiūri į jų fizinį pasirengimą ir būklę, net skaudu darosi: nekoordinuoti, nesusikaupę, raumenynas – kaip palaida bala, ant vienos kojos ilgai nepastovi…
„Raginu išbandyti bent dešimt treniruočių. Manau, jaunimas tada pajustų, kad sutvirtėjo, nuotaika pagerėjo, imunitetas sustiprėjo. Savo treniruotėmis siekiu, kad ne vien būtų auginami raumenys, norisi, kad žmonės nesumedėtų. Todėl aukšto intensyvumo treniruotes keičiu mažesnio intensyvumo, tempimo pratimus keičiu balanso pratimais“, – pasakojo treneris.
O tiems, kurie nori pasijusti geriau be treniruočių, R. Viskontas siūlo pradėti nuo paprasčiausio vaikščiojimo, ėjimo, po to įvesti taisyklingus pritūpimus, pratimas „lenta“ – vienas iš populiariausių pratimų, skirtų pilvo preso raumenims stiprinti.
Ragina judėti
Organizmui stiprinti amžiaus cenzo nėra – treniruotes pradeda lankyti ir jauni žmonės, ir tie, kurie jau perkopė šešiasdešimtmetį, ir turintieji antsvorio. Visi jie dirba savo tempu, techniškai tvarkingai ir paskirsčius krūvius.
Norinčius akivaizdaus rezultato žmones R. Viskontas ragina kreiptis į specialistą – treneris mato, ką ir kaip tu darai, gali ištaisyti klaidas. Apie jas mažeikiškis žino ne iš vadovėlio, jis pats tokius pratimus darė tūkstančius kartų, atidirbo juos praktiškai.
„Tiems, kas vis neapsisprendžia ir yra dvejojantys, patariu – nerašykite, kad ateisite kitą pirmadienį ar kito mėnesio pradžioje. Parašykite: „Ateinu šiandien.“ Prisiverskite ir pabandykite. Pažiūrėsite, kas tai yra, nes judėti būtina. Matau žmonių, kurie sulinkę, susikūprinę, reikia pritūpti – negali, batų raištelį sunku užsirišti… Į treniruotes reikia eiti ar sportuoti dėl to, kad elementarius judesius galėtum atlikti be skausmo“, – tikino treneris.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
