Mero posto siekia aštuoni pretendentai

Vyriausioji rinkimų komisija visuomenei paskelbė asmenų, oficialiai registruotų kandidatais į savivaldybių tarybų narius ir merus, sąrašus. Dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nario mandato varžysis 253 politikai, arba devyni pretendentai į vieną kėdę.
Iš rinkimų kovos pasitraukė tik šeši šios kadencijos Tarybos nariai.
Savivaldybės mero posto siekia aštuoni pretendentai: septynis kandidatus iškėlė partijos, vienas save iškėlė pats.

Rinkimuose – ir naujos partijos

Rinkimuose į Mažeikių rajono savivaldybės tarybą pareiškė norą dalyvauti septynios partijos.
Iš jų keturios ir šiuo metu Taryboje turi savo atstovus: „Laisvė ir teisingumas“ (su meru – 7), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (6), Lietuvos socialdemokratų partija (7) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (5).

Per praėjusius savivaldybių rinkimus du Tarybos nario mandatus buvo gavęs ir visuomeninis rinkimų komitetas „Mažeikių pavasaris“. Jo narys Virginijus Sungaila, baigiantis kadencijai, įkūrė Žaliųjų partijos Mažeikių skyrių ir į rinkimus ves šios partijos sąrašą.
„Mažeikių pavasario“ narė Ona Kelpšienė paliko Tarybos daugumą bei šį komitetą ir prisijungė prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos.

Su jos sąrašu politikė kandidatuoja ir į naują Tarybą.
Į rinkimus Mažeikiuose įsiliejo ir Lietuvoje nauja partija – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Sėkmę ne pirmą kartą bando ir Darbo partijos Mažeikių skyrius – per praėjusiuosius rinkimus „darbiečiams“ Mažeikiuose nepavyko laimėti nė vieno mandato.

Ne pirmas bandymas

Visos septynios partijos, dalyvaujančios savivaldybių tarybų rinkimuose, siekia ir svarbiausio mero posto.
Partija „Laisvė ir teisingumas“ mero poste norėtų matyti Kęstutį Bartkevičių. 62 metų politikas šiuo metu dirba mero komandoje – yra jo patarėjas. Jis mero posto siekė ir 2015 m., tuo laiku eidamas Seimo nario pareigas.

Tarp kandidatų į merus per praėjusiuosius rinkimus buvo ir Eimantas Salatka. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Mažeikių skyrius jo pirmininką ir vėl iškėlė kandidatu į mero postą. Politikas praėjusią ir šią kadenciją ėjo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Praėjusių metų rugpjūtį jis buvo atleistas prieš terminą, pasikeitus Savivaldybės tarybos valdančiajai daugumai.

Savivaldoje – ne naujokai

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į mero pareigas deleguoja šios partijos narį, bendrovės „Hotrema“ direktorių Nerijų Baužį. 47 metų verslininkas pagal šios partijos sąrašą yra išrinktas ir į šios kadencijos Savivaldybės tarybą.

Socialdemokratų partijos kandidatė į mero postą – 47 metų Rūta Matulaitienė. Šią kadenciją į Tarybą išrinktai politikei daugiau kaip pusantrų metų teko eiti ir mero pavaduotojo pareigas. Susiformavus naujai Tarybos daugumai, praėjusių metų rugsėjį vykusiame Tarybos posėdyje iš pareigų ji atleista prieš terminą.
Žaliųjų partijos Mažeikių skyrius kandidatu į mero postą iškėlė 50 metų Liną Memį. Savivaldoje jis taip pat ne naujokas. Šiuo metu L. Memys eina Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Per praėjusius rinkimus jis buvo visuomeninio rinkimų komiteto „Mažeikių pavasaris“ sąraše, o per 2015 m. savivaldos rinkimus, kaip visuomeninio rinkimų komiteto „Kitaip“ kandidatas, buvo išrinktas į Savivaldybės tarybą.

Tarp kandidatų – nauji veidai

Aktyviai į rinkimus įsijungė ir naujos partijos – Demokratų sąjungos ,,Vardan Lietuvos“ Mažeikių skyrius. Savo narius partija norėtų matyti ne tik Taryboje, bet ir mero poste. Iš kandidatų pasitraukus anksčiau iškeltam asmeniui, į mero postą delegavo Živilę Butkę. 43-erių mažeikiškė šiuo metu vadovauja buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiai bendrovei „Tomvilė“.

Darbo partijos Mažeikių skyrius ne pirmą kadenciją kelia kandidatus į merus. Šį kartą pretendentas į šį postą – 40-metis ūkininkas Tomas Stončius. Be ūkininkavimo, jis užsiima individualia veikla statybų srityje.
Tarp kandidatų į merus – ir pats save iškėlęs verslininkas Dovydas Punia. Jokiai partijai nepriklausantis 40 metų vyras yra įmonės direktorius, mažeikiškiams žinomas ir kaip baikerių klubo „Perkūnas MCC“ narys.

Teko rinkti parašus

Šiemet, kaip ir ankstesniais kartais, į Mažeikių savivaldybės Tarybą rinksime 27 narius, tačiau tiek jų bus be mero. Vyriausioji rinkimų komisija kiekvienoje šalies savivaldybėje nustatė ne tik renkamų savivaldybių tarybos narių skaičių, bet ir mažiausią bei didžiausią partijos, visuomeninio rinkimų komiteto kandidatų sąraše keliamų kandidatų skaičių.

Mažeikiuose vienai partijai minimalus kandidatų skaičius yra 14, maksimalus – 54 kandidatai.
Rinkimų kodeksas numato, kad toms politinėms partijoms, kurios praėjusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose kėlė kandidatą į merus ir kandidatų sąrašą bei šiuose rinkimuose kelia kandidatą į merus ar/ir kandidatų sąrašą, parašų rinkti nereikėjo.

Mūsų rajone naujoms politinėms jėgoms – Žaliųjų partijai ir „Vardan Lietuvos“ bei savarankiškai save į merus iškėlusiam kandidatui – reikėjo surinkti po 340 palaikančių rinkėjų parašų – palaikančiųjų kiekis priklauso nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus.
Visi su šia užduotimi susitvarkė ir todėl turi teisę dalyvauti rinkimuose.

Nekandidatuoja šeši politikai

Dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nario mandato varžysis septyni sąrašai: 253 politikai, arba devyni į vieną kėdę.
Situacija per pastaruosius Tarybos rinkimus mažai keitėsi, lyginant su ankstesniais. 2015 m. kandidatų sąrašus teikė šešios partijos ir du visuomeniniai rinkimų komitetai, 2019 m. – septynios partijos ir vienas visuomeninis rinkimų komitetas. Nors šiemet vienu sąrašu mažiau, tačiau kandidatų skaičius liko panašus – apie pustrečio šimto.

Mero posto šiemet sieks daugiau kandidatų nei ankstesniais rinkimais. 2015 m. į jį pretendavo septyni asmenys, 2019 m. – šeši, šiemet – aštuoni.
Iš 27 dabartinių Tarybos narių šio mandato ir kitai kadencijai siekia 21 politikas. Iš tokios visuomeninės veiklos traukiasi šeši.
Nė viename sąraše nėra su „tvarkiečiais“ į mero rinkimus ėjusio Vidmanto Macevičiaus. Iš socialdemokratų sąrašo pasitraukė daug kadencijų Taryboje dirbusi Irena Macijauskienė. Į Savivaldybės tarybą nebekandidatuoja aktyvios konservatorių frakcijos narės Odeta Jasmontienė ir Genoveita Gricienė. Partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatų sąraše nėra šios kadencijos Tarybos narių Zitos Šaulienės bei Virginijos Eidimtienės.

Kandidatų sąrašai margi

Partijų sąrašuose kandidatų skaičius svyruoja nuo 16 iki 52. Kaip įprasta, dažniausiai pirmuosiuose dešimtukuose ar net penketuke – politikos senbuviai ir Tarybos nariai. Tačiau gerai išanalizavus sąrašus, matyti, kad kai kurios partijos palyginti aukštas sąrašo vietas užleido ir iki šiol aktyviai politikoje nedalyvavusiems, bet gerai žinomiems mažeikiškiams.
Sąrašuose – įvairaus amžiaus, skirtingo išsilavinimo, įvairių profesijų, specialybių atstovai, net studentai ir gimnazistai.

Išstudijavus pretendentų į Savivaldybės tarybą sąrašus, peršasi išvada, kad kai kurios partijos rinkėjus ir vėl vilios žinomomis pavardėmis, nes kai kurių kandidatų, kaip, pavyzdžiui, švietimo įstaigų vadovų, pareigos nesuderinamos su tarybos nario statusu. Kaip rodo praktika, laimėję rinkimus, jie savo mandatą užleidžia kitam sąraše esančiam pretendentui – dėl visuomeninio darbo nemeta gerai apmokamų pareigų.
Vis tik reikia pastebėti, kad per šiuos rinkimus tokių balsų „viliotojų“ nėra daug.

Reitingavimas – galimybė rinktis patiems

Galutinio kandidatų sąrašo eilę per rinkimus nustato rinkėjai. Jie tai padaro reitinguodami, kitaip tariant, atiduodami pirmumo balsus tiems kandidatams, kuriuos palaiko.
„Reitingavimas balsavimo metu yra viena iš rinkėjo turimų teisių, kuria reikėtų pasinaudoti. Reitingavimo esmė – kuo daugiau rinkėjų atiduos pirmumo balsų kandidatui, tuo aukštesnėje kandidatų sąrašo vietoje jis atsiras. Nesuteikus nė vieno pirmumo balso, biuletenis bus galiojantis, tačiau rinkėjo pirmumo balsai nebus skirti niekam. Tokiu atveju bus laikoma, kad rinkėjas išreiškė palaikymą partijos sudarytam sąrašo eiliškumui“, – reitingavimo esmę paaiškina Vyriausioji rinkimų komisija.

Rinkimų rezultatai byloja, kad vis daugiau mūsų rajono rinkėjų balsuoja „ne aklai“, o gerai pasverdami savo sprendimą, pirmenybę atiduodami nebūtinai partijų pasiūlytiems kandidatams.
Pildydami savivaldybių tarybų rinkimų biuletenį, pasirinkdami partijos kandidatų sąrašą, juos reitinguoja – į balsavimo lapo langelius įrašo pasirinktų penkių kandidatų numerius.

Vyriausioji rinkimų komisija savo tinklalapyje visuomenei jau paskelbė asmenų, oficialiai registruotų kandidatais į savivaldybių tarybų narius ir merus, sąrašus. Juose – duomenys apie kandidatų išsilavinimą, šeiminę padėtį, deklaruotas pajamas, turtą, sąsajas su juridiniais asmenimis ir kt. Informacija apie šiuos duomenis yra viešai prieinama, ji taip pat gali padėti apsispręsti, kaip balsuoti.

Meras – nebe Tarybos narys

Ir per šiuos rinkimus mažeikiškiai rinks 27 Tarybos narius, tačiau meras juo jau nebebus. Praėjusių metų vasarą Seimas palaimino Rinkimų kodekso ir Vietos savivaldos įstatymo pataisas, o tai reiškia, kad kovo 5 d. išrinkti merai jau turės kitokių funkcijų nei šias pareigas einantieji dabar.
Rinkimų kodekse numatoma merų rinkimų tvarka iš esmės lieka tokia pat, kaip ir iki šiol, – meras bus renkamas ketverių metų kadencijai, vienmandatėje apygardoje. Ir toliau vyks du rinkimų turai, o meru taps daugiausia rinkėjų balsų surinkęs asmuo.

Tačiau atsiranda naujovė – kadencijų skaičiaus ribojimas. Rinkimų kodeksu nustatyta, kad žmogus, mero pareigas ėjęs tris kadencijas iš eilės, negalės būti renkamas meru ketvirtai kadencijai iš eilės.
Seimo priimtose Vietos savivaldos įstatymo pataisose numatoma, kad taryba dirbs kaip atstovaujamoji institucija, o tiesiogiai išrinktas meras – kaip vykdomoji.
Savivaldybės taryba, kaip ir dabar, priims svarbiausius sprendimus, tačiau ji neturės savo vadovo.
Tiesiogiai išrinkto mero vadovaujama savivaldybės administracija rengs tarybos sprendimų projektus, pats meras šauks tarybos posėdžius, sudarys jų darbotvarkę ir pirmininkaus.

Išplečiamos merų ir opozicijos galios

Balsuoti posėdžiuose meras negalės, tačiau jam bus suteikta veto teisė.
Dar viena naujovė savivaldoje – vicemerai ir administracijos direktorius taps asmeninio-politinio pasitikėjimo pareigūnais, juos skirs meras, o vicemerų kandidatūroms reikės ir tarybos pritarimo.
Be to, vicemerų bus galima paskirti daugiau, negu dabar leidžia įstatymas.
Merui pavesta parengti savivaldybės biudžetą, jis bus atsakingas ir už jo vykdymą.

Naujasis įstatymas numato ir daugiau teisių savivaldybių tarybų opozicijai – numatoma galimybė išsirinkti opozicijos lyderį. Jį išsirinktų ne mažiau kaip pusė tarybos narių, priklausančių opozicijai.
Taip pat numatyta, kad ne rečiau kaip kas pusmetį savivaldybės tarybos posėdžio pabaigoje būtų organizuojama mažumos valanda. Jos metu mažumos atstovai galėtų užduoti klausimus merui, vicemerui, administracijos direktoriui, komitetų ir komisijų pirmininkams.
Be to, tarybos mažuma įgijo teisę kartą per pusę metų į vieną posėdžio darbotvarkę įtraukti jai rūpimus klausimus.
Rūta RAMONAITĖ
Nuotr. iš Savivaldybės administracijos archyvo