Naujieji mokslo metai atėjo atnešdami panašius išmėginimus, su kuriais švietimo bendruomenė susiduria kasmet: pedagogų trūkumas, nauji reikalavimai ugdymo įstaigoms, įgyvendinamų programų pokyčiai.
Skaičiuojama, kad į Mažeikių rajono mokyklas vakar susirinko apie 6150 mokyklinio amžiaus vaikų, apie 2 tūkst. ikimokyklinukų bei 540 priešmokyklinukų. Be to, rajono įstaigų ugdytinių gretas papildys ir 147 ukrainiečių vaikai.
Švietimo įstaigų direktorių pasitarime akcentuota: kylančios elektros ir šilumos energijos kainos vers mokyklas taupyti šiuos išteklius.
Sumažėjimas – ne drastiškas
Paskutinėmis rugpjūčio savaitėmis ugdymo įstaigose buvo sujudimas: ruoštasi sutikti po vasaros atostogų sugrįžusius mokinius. Ir tuos, kurie prie ugdymo įstaigų jau pripratę, ir tuos, kurie, lydimi tėvelių ir mokytojų, dar tik žengs pirmuosius žingsnius mokslo keliu.
Tačiau, kaip sako švietimo sistemos darbuotojai, prieš Mokslo ir žinių dieną ugdymo įstaigose vyko ne tik „fizinis“ pasiruošimas naujiesiems mokslo metams. Dar tęsiantis 2021–2022 mokslo metams, skaičiuota, kiek vaikų šią rugsėjo 1-ąją pravers lopšelių-darželių, mokyklų duris, pagal tai komplektuotos klasės.
Skaičiuojama, kad naujiems mokslo metams į Mažeikių rajono mokyklas ketvirtadienį susirinko apie 6150 mokyklinio amžiaus vaikų, apie 2 tūkst. ikimokyklinukų bei 540 priešmokyklinukų. Be to, rajono ugdymo įstaigų ugdytinių gretas papildys ir 147 ukrainiečių vaikai. Nemažai jų Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistai nukreipė į Sodų pagrindinę mokyklą.
Mokyklinio amžiaus vaikų rajone mažėja ne pirmus metus, tačiau šiemet šis mažėjimas nėra toks drastiškas, koks būdavo anksčiau.
Pasikeitė dviejų įstaigų statusas
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, šiuos mokslo metus Mažeikių rajone pradėjo 17 bendrojo lavinimo mokyklų, 13 darželių, 2 darželiai-daugiafunkciai centrai, 7 neformaliojo ugdymo ir 2 švietimo pagalbos įstaigos.
Birželio mėnesio posėdyje Tarybos nariai pritarė pokyčiams dviejose rajono ugdymo įstaigose. Auksūdžio ir Šerkšnėnų mokyklos-daugiafunkciai centrai naujuosius mokslo metus pradėjo būdami darželiais-daugiafunkciais centrais.
Kitaip tariant, įstaigos išliko, tačiau jose nebeliko pradinukų, tik ikimokyklinio amžiaus vaikai.
Mokinių skaičiumi silpnesnė viena mokykla
Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Apolinaro Stonkaus teigimu, visos kitos mūsų rajono ugdymo įstaigos atitiko reikalavimus ir buvo pasiruošusios pradėti naujuosius mokslo metus. Tiesa, pasak jo, pakeitimų dar gali būti, kai visi rajono moksleiviai bus įregistruoti Mokinių registre.
Praėjusį penktadienį vykusio Tarybos posėdžio metu vedėjas, informuodamas politikus apie pasirengimą naujiesiems mokslo metams, sakė, kad viena rajono švietimo įstaiga – Užlieknės pagrindinė mokykla – turi itin ribotą mokinių skaičių.
Tam, kad mokykla gyvuotų kaip savarankiška ugdymo įstaiga, joje turi mokytis ne mažiau nei 60 vaikų. Rugpjūčio 26 d. duomenimis, lankyti Užlieknės pagrindinę mokyklą buvo pasirengę 65 vaikai ir jaunuoliai.
Sodų pagrindinė mokykla iš rajono politikų buvo gavusi leidimą 2022–2023 mokslo metams formuoti priešmokyklines ir pradines klases.
„Šiuo metu ji tų klasių nesuformavo. Pradinukų rajone yra 580 ir jie pasiskirstė po visas mokyklas, todėl „Sodams“ buvo sunku suformuoti naują pradinukų klasę“, – situaciją 150 mokinių turinčioje mokykloje komentavo A. Stonkus.
Jungtinės – tik pradinukų klasės
Įsigaliojus mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimams, nuo šių mokslo metų nebeformuojamos jungtinės 5–8 klasės, kai kartu mokosi skirtingų klasių mokiniai.
Vykdant 1–4 klasių programas, jungtines klases formuoti leidžiama. Bet reikalaujama, kad jei jau jungtinės klasės formuojamos, tai jos turi būti sudarytos iš gretimas – pirmas ir antras, trečias ir ketvirtas klases – lankančių mokinių. Jungti leidžiama ne daugiau nei dvi klases.
„Tokių junginių bus Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio Žemalės skyriuje ir Užlieknės pagrindinėje mokykloje. Neskaitant „Jievaro“ pagrindinės mokyklos, kuri yra specialioji, kur klasės sudaromos visiškai kitaip, pavyzdžiui, atsižvelgiant į mokinių ligas, gydytojų nurodymus, daugiau jungtinių klasių rajone neturėsime“, – antradienį vykusio direktorių pasitarimo metu informavo A. Stonkus.
Dvigubų standartų laikmetis?
Į Mažeikių rajono švietimo įstaigų direktorių pasitarimo metu išgirstą informaciją apie jungtines klases „aštriai“ sureagavo Seimo narys Valius Ąžuolas.
Jo nuomone, Lietuvos švietimo sistema šiuo metu išgyvena dvigubų standartų metą, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai kasdien savivaldybių švietimo skyrių, ugdymo įstaigų atstovams nurodo laikytis įstatymų, bet patys kasdien juos pažeidinėja.
„Gyvename tokiame laikmetyje, kai ministeriją reikia paduoti į teismą, kad laikytųsi įstatymo. Pavyzdys: Vidaus reikalų ministeriją padaviau į teismą dėl to, kad ji pažeidė savivaldos teisę spręsti, ką daryti dėl ugniagesių. Laimėjau tą bylą. Dabar į teismą duoti teks Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, nes jungtinė klasė privačioje Landsbergienės mokykloje – puiku, labai gerai, gaus finansavimą, o savivaldybėms priklausančiose mokyklose jungtinės klasės – labai blogai, tokios mokyklos negaus finansavimo ir savivaldai uždrausta net prisidėti prie tokių klasių išlaikymo, išsaugojimo“, – kritikos ministerijai pažėrė Seimo narys.
Mažeikių rajoną vadina pavyzdžiu
Pasak V. Ąžuolo, rezultatų pasiekti galima tik tuomet, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, rajonų savivaldų, ugdymo įstaigų atstovai veikia drauge, kai vieni kitus girdi.
„Akmenė visad buvo ta, kuri laikėsi ministerijos nurodymų. Puikiai uždarė mokyklas, klases, puikiai viską padarė ir netgi mokytojų atlyginimai buvo geriausi. Bet rezultatai blogiausi. O Mažeikiai darė savaip, taip, kaip jiems atrodė geriausiai. Jūs turbūt savo rajone negirdėjote nei iš mero, nei iš švietimo skyriaus vedėjo tokių pasakymų, kad reikia visoms mokykloms padaryti vieną direktorių, visas sujungti į krūvą – taip bus sutaupyta pinigų ir švietimas klestės. Akmenės švietimiečiai tai girdi. Ir dažniausiai tas interesas, ūpas dirbti pradingsta“, – apie tai, kad Mažeikių rajonas jam visada buvo pavyzdys, kokia turi būti rajono švietimo sistema, kalbėjo V. Ąžuolas.
Reikia ir mokytojų, ir direktorių
Dar viena mūsų rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistams, švietimo įstaigų vadovams ramybės neduodanti problema – pedagogų branda ir jų stygius. Kasmet ši problema tampa vis opesnė, o ypač – nuo didžiųjų miestų nutolusiuose regionuose.
Mažeikių rajono vaikus šiais mokslo metais mokys apie 650 bendrojo ugdymo mokytojų. Lopšeliuose-darželiuose dirbs apie 330, neformaliojo vaikų švietimo įstaigose – apie 110 pedagogų.
Direktorių susirinkimo metu Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas šyptelėjo: reikia pasidžiaugti, kad rajono mokyklose trūksta tik 10 mokytojų: istorijos, geografijos, lietuvių ir anglų kalbų, choreografijos. Be to, ugdymo įstaigose reikalingi ir laukiami psichologai, logopedai, specialieji pedagogai.
Pernai po įvykusių konkursų įvairių Mažeikių rajono ugdymo įstaigų direktorių pareigoms užimti buvo patvirtinti 11 direktorių. Šiemet iki Naujųjų metų vyks dar 9 konkursai. Juose dalyvauti kalbinami, drąsinami ir direktoriai, kurių kadencijos įstaigose baigiasi, ir direktorių pavaduotojai.
Padėtį gelbėja mokytojai senjorai
Siekiant, kad mokyklose dar vieniems mokslo metams dirbti liktų jau pensinio amžiaus sulaukę, bet sveikatos turintys ir galintys dirbti pedagogai, daug pastangų įdėjo įstaigų direktoriai. Dalis mokytojų savo planus pakeitė ir nutarė pasilikti darbe.
Bandant pritraukti į Mažeikių rajoną jaunų specialistų, mažeikiškiai švietimiečiai bendravo ir su būsimuosius mokytojus ruošiančių universitetų atstovais, ir su būsimaisiais įvairių dalykų mokytojais.
Kol kas rezultatas minimalus – tik vienas jaunas specialistas, neseniai baigęs universitetą, pradėjo dirbti pradinių klasių mokytoju Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio pagrindinėje mokykloje.
Nors Savivaldybės taryba yra patvirtinusi tvarką dėl vienkartinės išmokos ir persikėlimo išlaidų kompensavimo į Mažeikių rajoną atvykstantiems dirbti pedagogams, tačiau kol kas tuo niekas nepasinaudojo.
A. Stonkus pastebėjo: jei į rajoną gyventi ir dirbti atvyksta arba po studijų sugrįžta vienas kitas mokytojas, dažniausiai tai būna vadinamasis „meilės emigrantas“.
Bus ieškoma būdų taupyti
Viekšnių gimnazijoje surengtame švietimo įstaigų direktorių pasitarime nuskambėjo mintis: naujieji mokslo metai bus įprasti, tokie, kokie būdavo ir iki šiol, – su savais išbandymais, tačiau dėl išaugusių šviesos ir šilumos kainų bijosime visi.
Savivaldybės meras Vidmantas Macevičius informavo, kad po rugsėjo 10 d., kai švietimo įstaigos atsistos į savas vėžes, susidėlios savo planus, programas, su jų vadovais bus kalbamasi, kaip būtų galima sutaupyti šilumos ir elektros energijos, kokių taupymo priemonių reikia imtis, kaip informuoti įstaigų bendruomenes.
Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Šiurys taip pat akcentavo energetinių išteklių taupymo svarbą.
„Gal pasieksime bendrą susitarimą, kad pagal galimybes bus įmanoma sumažinti sunaudojamos elektros energijos kiekius. Aišku, neišjungsime šviesos klasėse. Bet neūkiškumo vis tiek netoleruosime. Mes visi turime susispausti, nes globali situacija rodo: taupyti reikės“, – apibendrino Savivaldybės administracijos vadovas.
