Artėjant mokslo metams, švietimo įstaigose sujudimas kilo ne dėl pasiruošimo jiems, o dėl galimo mokytojų streiko.
Šią savaitę apie streiko galimybes pranešė atlyginimais ir darbo sąlygomis nepatenkinti mokytojai, priklausantys Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS). Jau numatytos ir streiko datos.
Kitos mokytojų interesus ginančios profesinės sąjungos kol kas neskuba jungtis prie streiko, jos žada dar derėtis su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Mažeikiuose kelios dešimtys mokytojų priklauso streikuoti nusiteikusiai profesinei sąjungai. Tiesa, kol kas neaišku, kiek jų jungsis prie streiko.
Švietimo įstaigų vadovai viliasi, kad streiko pavyks išvengti.
Gali trukti mėnesį
LŠDPS antradienį paskelbė, kad įspėjamąjį streiką mokytojai rengs rugsėjo 15 d., o tikrąjį – nuo rugsėjo 29 d. Kokia gali būti tikrojo streiko trukmė, kol kas neaišku, kalbama, kad mokytojų protestas gali vykti mėnesį.
Kol kas neaišku, kiek mokytojų pasiryžę streikuoti Mažeikiuose. Prieš daugiau nei ketverius metus, kai vyko mokytojų streikas, išplitęs per visą šalį, mažeikiškiai jo dalyviai buvo skaičiuojami dešimtimis, todėl tikėtina, kad ir dabar bus panašus skaičius.
Tuometinį streiką taip pat organizavo LŠDPS. Jos nariai buvo įsiveržę į Švietimo ir mokslo ministeriją, ten įsikūrę laukė streiko pabaigos.
Dalis profsąjungiečių į streiką ir tada neįsijungė, o sėdo prie derybų stalo.
Mažeikiškiai atstovai „Santarvei“ sakė, kad derybos buvo sėkmingos, nes tai, ko buvo siekta, pasiekta. Todėl ir dabar neskubama jungtis prie streiko.
Jau apsisprendė
Dėl streiko LŠDPS apsisprendė pirmadienį, kai susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministru Gintautu Jakštu. Pagrindiniai streiko reikalavimai – mažinti mokinių skaičių klasėse, kelti mokytojų darbo užmokestį, gerinti jų darbo sąlygas.
Trečiadienį LŠDPS paskelbė, kad traukiasi iš kolektyvinių derybų ir apie tai informavo Vyriausybę, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.
LŠDPS deklaruoja, kad nuoseklus, teisiniais aktais pagrįstas kelias siekiant pokyčių švietimo srityje prasidėjo jau prieš metus, kai buvo sudaryta derybinė grupė, kuri pateikė profsąjungos suvažiavime suformuluotus reikalavimus ir pakvietė ŠMSM į derybas dėl šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo.
LŠDPS suvažiavimo metu buvo priimta rezoliucija, kurioje sakoma: kokybiškų pokyčių švietimo sistemoje stoka šiandien ypač akivaizdi, tad prieš metus išsakytų nuogąstavimų ignoruoti toliau neįmanoma (viena iš minėtų problemų buvo susijusi su netinkamai įgyvendinamu ugdymo turinio atnaujinimu).
Nesusitarta dėl reikalavimų
LŠDPS svetainėje paskelbtame pranešime teigiama, kad per pusę metų derybose iš 20 reikalavimų sąrašo iš esmės nebuvo sutarta dėl 17, todėl laukė kitas derybų etapas – bandymas derinti pozicijas Ginčų komisijoje.
Vis dėlto ir šitoje derybų stadijoje kitos pusės siūlymai netenkino profesinės organizacijos lūkesčių: pokyčiai buvo labiau imitaciniai nei realiai keičiantys pedagogų situaciją – tiek dėl socialinių garantijų, tiek dėl darbo sąlygų ir užmokesčio. Todėl ir buvo nuspręsta streikuoti.
LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas teigė: ,,Streikas yra ne tikslas, o priemonė suaktyvinti derybas. Akivaizdu, kad švietimo sistema yra ties grėsminga riba, kai matome, jog geriausi mokytojai, geriausi kolegos traukiasi, o naujų nerandama. Deja, ši valdžia trejus metus problemų nesprendė ir net Vyriausybės bei politinių partijų susitarimas pasiekti 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio vis tolsta nuo mūsų. O tai tik viena iš problemų. Dažnai politikams neužtenka drąsos priimti sprendimų, bet jau kyla grėsmė šaliai ir vaikų ateičiai.
Norime visuomenei garsiai kalbėti dabar, kad neprieitumėme tos ribinės situacijos, kai kelio atgal nebus. Tai verčia imtis lyderystės, o ne būti stebėtojais.“
Apsispręs kitą savaitę
Kitą savaitę dėl prisijungimo prie streiko žada apsispręsti Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Jai priklauso bene didžiausia mažeikiškių mokytojų dalis. Šios profsąjungos skyriaus vadovas mūsų savivaldybėje Vitalijus Baltutis „Santarvei“ sakė, jog dar nežinoma, kaip bus pasielgta.
„Esame pasirašę kolektyvinę sutartį. Jei ji yra vykdoma, tai kol kas nelabai galime kelti reikalavimų. Kitą savaitę susirinksime, peržvelgsime visus punktus ir nuspręsime, ką daryti toliau“, – kalbėjo V. Baltutis.
Mokytoja Judyta Tekingunduz, kuri yra šioje profsąjungoje ir mokytojų interesus gina daugiau nei dvidešimt metų, taip pat kalbėjo, kad būtina tinkamai įsivertinti situaciją.
Ji pati lyg ir norėtų palaikyti streiką, tačiau supranta, kad viską reikia daryti vadovaujantis teisės aktais.
Daug priežasčių
J. Tekingunduz akcentavo: streikas skelbiamas lyg ir dėl pinigų, tačiau tai yra ne vienintelė ir ne pagrindinė jo priežastis.
„Mokytojai galbūt net daugiau nerimauja dėl susidariusios padėties, dėl naujovių, kurios laukia nuo naujų mokslo metų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija laiku neatliko namų darbų. Atnaujino mokymo programas, tačiau nėra tinkamo supažindinimo ir paruošimo darbui. Tiesiog numetė lyg iš dangaus naujus reikalavimus, o naujų vadovėlių vis dar nėra, nėra mokytojų darbo metodikų, nėra planų, – teigė J. Tekingunduz ir apibendrino situaciją: – Mokytojai yra tiesiog įmesti į purviną balą ir pasakyta: plauk, kaip tu nori.“
Visa tai neigiamai atsiliepia mokytojų psichologinei ir darbinei būsenai.
Valandinis nedidelis
„Be abejonės, svarbūs ir atlyginimai. Yra pažadų, kad per du kartus mokytojų atlyginimai padidės net 50 proc. Tai gana dideli pinigai. Todėl mūsų profsąjunga ir norime viską įvertinti ir tik tada skelbti, prisidedame prie streiko ar ne. Prie prieš kelerius metus vykusio streiko mes neprisidėjome – dalyvavome derybose. Ir mums pavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų. Gali būti, kad ir dabar taip bus, tačiau jei nesusitarsime, prisidėsime prie streiko“, – kalbėjo J. Tekingunduz.
Pasak jos, gal kažkam ir atrodo, kad mokytojai uždirba pakankamai daug, tačiau taip nėra. Ir kitos specialybės valandinis įkainis esantis kur kas didesnis nei mokytojo.
„Aš metodininkė, darbo stažas – 46 metai, kai atskaičiuoja visus mokesčius, pasirodo, kad mano pamoka net keturių eurų neverta“, – sakė J. Tekingunduz.
Atsiliepia ugdymui
Ką apie galimą streiką galvoja rajono švietimo vadovai?
Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvei“ sakė, kad streikas bet kokiu atveju mokiniams atsiliepia neigiamai, nes yra sutrikdomas ugdymas.
„Aš suprantu, kad mokytojo darbas yra labai sunkus. Sudėtinga padėtis ir dėl mokytojų trūkumo. Niekas nenori dirbti mokytoju, kai mokytojas pastatomas į durniaus vietą, o mokinių teisės visur yra begalinės. Randamas koks vienas pavyzdys, kad jauna mokytoja pradėjo dirbti, ir rodoma visai šaliai, kai iš tiesų mokytojų trūksta šimtais. Ir tas trūkumas tik didės“, – kalbėjo skyriaus vedėjas.
Pasak jo, šiais mokslo metais mūsų rajone mokytojų trūkumo problemos kol kas yra išspręstos.
Nėra labai mažos
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas teigė suprantantis, kad ir atlyginimai mokytojų netenkina, nors jie ir nėra patys mažiausi.
„Labai sunku suskaičiuoti, kiek koks mokytojas gauna atlyginimo, nes tai priklauso ir nuo stažo, ir nuo mokyklos tipo, kurioje pedagogas dirba, nes pradinėse mokyklose – vieni atlyginimai, gimnazijose, progimnazijose – kiti. Vidutiniškai mūsų rajono mokytojas „ant popieriaus“ gauna nuo 1500 iki 1800 eurų“, – teigė A. Stonkus.
Jis išsakė viltį, kad galbūt dar bus susitarta ir mokytojai streiko atsisakys. Jei ne, teksią vėl spręsti nemažai problemų dėl mokinių užimtumo ir pan.
„Mes turime laikytis teisės aktų, kurie reglamentuoja darbdavio elgesį streiko metu. Streiką lengviau pradėti nei jį užbaigti“, – tvirtino Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.
Mokytojų pozicija dar nėra žinoma
Daugiau nei dvi dešimtys Merkelio Račkausko gimnazijos mokytojų priklauso LŠDPS. Tačiau kol kas neaišku, ar visi jie jungsis prie streiko. Gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė „Santarvei“ sakė, kad šiuo metu informacijos, ką planuoja gimnazijoje dirbantys profsąjungos nariai, nėra.
Pasak įstaigos vadovės, jei mokytojai streikuotų, iškiltų nemažai problemų, todėl vis dar viliamasi, kad bus rastas visoms pusėms priimtinas sprendimas ir šios protesto akcijos bus išvengta.
A. Žukauskienė priminė: prie prieš kelerius vykusio mokytojų streiko kai kurie gimnazijos mokytojai taip pat buvo prisijungę. Todėl teko vėliau intensyvinti mokymo procesą, kad būtų pasivyta tai, ką mokiniams teko praleisti dėl nevedamų pamokų.
„Pasibaigus mokslo metams, neatrodė, kad mokytojai būtų suirzę ar kažkuo nepatenkinti. Supratome, kad visų laukia nemaži išmėginimai įsigaliojus pasikeitimams, tačiau kartu suvokėme, kad viskas yra įmanoma ir padaroma. Kol mokytojai dar atostogauja, sunku pasakyti, kokios pozicijos jie laikosi dabar, ką mąsto apie galimą streiką“, – „Santarvei“ kalbėjo A. Žukauskienė.
Kokybė priklauso nuo daug ko
Apie tai, kad palaiko LŠDPS planuojamą streiką, pareiškė Seimo demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, kuriai priklauso mažeikiškių išrinkta parlamentarė Laima Nagienė. Socialinėje paskyroje ji paskelbė: „Ypatingą dėmesį privalome skirti vienam esminių švietimo siekių – mokymo ir mokymosi kokybės gerinimui. Vis dėlto švietimo problemos Lietuvoje ir toliau sprendžiamos buhalteriškai ir pamirštami tikrieji tikslai.“
L. Nagienė atkreipė dėmesį, kad mokymo ir mokymosi kokybė priklauso nuo daugelio (dažnai net labai paprastų) priežasčių. Viena jų – mokyklų ir mokinių aprūpinimas būtinomis techninėmis priemonėmis, vadovėliais, ko realybėje nėra arba nepakanka.
Su ugdymo kokybe, jos teigimu, tiesiogiai susijęs ir mokinių skaičius klasėse. „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų keisti cinišką požiūrį, kad mažos mokyklos ar mažos klasės per brangios, todėl tokiais atvejais vaiko ugdymas nepakankamai ekonomiškas, – deklaravo frakcijos seniūno pavaduotoja, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė ir apibendrino: – Negalima reikalauti iš mokytojų savo kūrybingumu pridengti valstybės institucijų neveiklumo.“
Viliasi, kad pavyks susitarti
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas spaudos konferencijoje teigė: šiame streike pralaimės visos pusės.
„Dėl to labai tikiuosi, kad pavyks susitarti. Mes esame visada atviri pokalbiams“, – spaudos konferencijoje, skirtoje pristatyti artėjančių mokslo metų naujoves, sakė ministras G. Jakštas.
Jis teigė sutinkantis, kad profesinės sąjungos reikalavimų kryptis teisinga, bet tai, pabrėžė jis, nepasiekiama per vienus metus.
„Labai tikiuosi, kad mokytojai supras ir išgirs, jog reikalavimai, kurie yra keliami, siekinys ir laikas yra tiesiog neįmanomas, nepriklausomai nuo to, kas streikuotų ir kiek streikuotų“, – tvirtino G. Jakštas.
Pasak ministro, atlyginimas mokytojams būtų keliamas du kartus – sausį ir rugsėjį. Tuomet ir bus pasiektas užsibrėžtas tikslas, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis siektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
G. Jakštas priminė, kad kolektyvinė sutartis, kuri galioja iki kitų metų pabaigos, buvo pasirašyta praėjusių metų kovą, o naujų 20 reikalavimų sąrašo ministerija sulaukė tik šį vasarį.
ŠMSM primena, kad švietimo finansavimas ir mokytojų darbo užmokestis nuosekliai auga. Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. I ketv. vidutinis mokytojo darbo užmokestis „į rankas“ siekė 857 eurus, 2023 m. I ketv. – 1 328 eurus, t. y. augo daugiau nei pusantro karto.
Valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimai švietimui 2019 m. sudarė 2,24 mlrd. eurų, 2023 m. – 3,55 mlrd. eurų, tad asignavimų augimas – 58 proc.
