Mokytojų stygius – grėsmė ugdymo kokybei?

Liepa baigiasi, tad vis dažniau susimąstoma ir vis garsiau kalbama apie naujuosius mokslo metus bei su jais susijusias problemas. Viena aktualiausių – mokytojų trūkumas. Šių specialistų jau trūksta ne tik regionuose, net ir didžiuosiuose miestuose.
Mokslo metams baigiantis, daugiau nei dvidešimt pensinio amžiaus mokytojų pareiškė norą išeiti iš darbo. Panašios situacijos tikimasi ir šių metų mokslo metų pradžioje.
Mažesnių miestelių ir kaimo mokyklų vadovai nerimauja, kad miesto mokyklos norės pervilioti pas juos dirbančius mokytojus.

Susiduria su pedagogų trūkumu

Savivaldybė skelbė, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. bendrojo ugdymo mokyklose darbą pradėjo 590 mokytojų, ikimokyklinio ugdymo įstaigose – 335, neformalaus ugdymo – 121.

Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, gegužės mėnesio pradžioje 24 pensinio amžiaus mokytojai buvo pareiškę norą išeiti iš darbo. Apie tai buvo kalbėta gegužę vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje.
Apie mokytojų trūkumą liudija ir Užimtumo tarnybos svetainė. Pirmadienio duomenimis, Mažeikių rajone registruotos šešios laisvos mokytojų darbo vietos savivaldybės švietimo įstaigose. Tiesa, yra registruota 14 mokytojų, kurie ieško darbo.

Užimtumo tarnybos Mažeikių skyriaus vedėja Rita Jurkūnienė sakė, kad dalis šių bedarbių jau susitarė dėl įsidarbinimo nuo rugsėjo mėnesio, kiti tiesiog nenori dirbti pedagogo darbo – dėl sveikatos ar kitų asmeninių priežasčių. Likusieji dirbti negali, nes nėra laisvų darbo vietų pagal jų specializaciją.
„Šiais metas aukštųjų mokyklų absolventų su pedagoginiu išsilavinimu pas mus nėra registruota. Gal dar ateis. Bet ankstesnių metų patirtis rodo, kad didžioji jaunų pedagogų masė vis tik registruojasi didžiuosiuose šalies miestuose“, – kalbėjo R. Jurkūnienė.

Atsirado konkurencija

„Santarvės“ kalbinti mokyklų vadovai neslėpė, kad jų vadovaujamose įstaigose mokytojų trūksta. Daugelis dar nežino, ką darys, jei jų neatsiras.

Viekšnių gimnazijos direktorius Rimantas Gricius „Santarvei“ sakė, kad ir kelis kartus paskelbus apie trūkstamus mokytojus, rimtų interesantų gimnazija nesulaukė. Tik keli pasidomėjo darbo sąlygomis, tačiau jie nebuvo specialistai. Kaip atsarginį variantą gimnazijos vadovas įvardijo galimybę įdarbinti kitos specialybės mokytoją.
„Galime, tarkime, įdarbinti chemijos mokytoją, kuris mokytų biologijos. Tikimės, kad atsirastų mokytojų, kurie norės persikvalifikuoti“, – kalbėjo R. Gricius.

Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos direktorė Aušra Kazlauskienė „Santarvėi“ sakė, kad kol kas ieško tik vieno mokytojo. Norinčiųjų išeiti į pensiją šiemet nėra. Tačiau vadovė įžvelgia grėsmę, kad miesto mokyklos gali bandyti pervilioti esamus darbuotojus.
„Turime mokytojų, atvažiuojančių iš Mažeikių. Jiems būtų patogiau dirbti vietoje, o ne važiuoti pas mus. Kol kas dar gelbėja tai, kad yra mokama kompensacija tiems pedagogams, kurie į darbą važiuoja iš toliau, ta Savivaldybės parama mokytojai naudojasi. Susiklosčius esamai situacijai, atsirado savotiška konkurencija“, – įsitikinusi A. Kazlauskienė.

Kaitos nejaučia

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė „Santarvei“ sakė, kad mokykla ieško kelių dalykų mokytojų, o kandidatų kol kas nėra.
„Nėra kandidatų nei lietuvių kalbos, nei etikos mokytojų darbo vietoms užimti. Radome tik choreografijos mokytoją. Tad gyvename gana neramiai“, – kalbėjo direktorė.
Ji pridūrė, kad į gimnaziją atėjo ir naujų, jaunų specialistų, todėl ypač didelės krizės dėl mokytojų trūkumo mokykla nejaučia.

„Nesusidūrėme su staigia ir didele mokytojų kartų kaita. Į pensiją išeina vienas kitas. Šiais metais į pensiją išėjo viena pedagogė. Yra dirbančių pensinio amžiaus mokytojų, bet kol kas iš mokyklos jie išeiti neketina“, – kalbėjo A. Žukauskienė.
Gimnazijos vadovė teigė, kad administracija taip pat turi atsarginių planų, kaip organizuoti mokymo procesą, jei iki mokslo metų pradžios nepavyktų rasti trūkstamų pedagogų.

Reikia priemonių

Merkelio Račkausko gimnazijos direktorė neabejoja, kad problemos, kuri gali tapti aktuali bet kokiai šalies mokyklai ar visai švietimo sistemai, sprendimui reikalingos specialios priemonės, padedančios ir mokytojo profesiją, ir pedagogų darbo vietas atokiuose regionuose padaryti patrauklesnes.

„Galime kalbėti apie kelis lygmenis. Vienas – valstybės lygmuo, čia reikėtų ne tik deklaratyviai kalbėti, bet ir pradėti konkrečiai dirbti dėl mokytojo profesijos prestižo gerinimo bei mokytojų darbo krūvio mažinimo. Antrasis lygmuo – mokytoju labiau rūpintis galėtų pradėti ir savivalda. Ji galėtų numatyti atitinkamas priemones, kurti programas, pagalvoti, kaip mūsų rajoną padaryti patrauklesnį jauniems specialistams“, – vardijo A. Žukauskienė.

Direktorė pastebėjo: priemonių gali imtis ir švietimo įstaigų vadovai – siekti, kad būtų sukurta kuo geresnė ir patrauklesnė darbo aplinka, psichologinė atmosfera.

Sulaukė kritikos

Apie galimas priemones pritraukti jaunus mokytojus į mūsų rajoną ne kartą svarstė ir Savivaldybės politikai.

Paskutinį kartą prie šio klausimo grįžta gegužės mėnesį, Savivaldybės taryboje ir jos komitetuose svarstant sprendimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto lėšų, skirtų išlaidoms, susijusioms su Mažeikių rajono savivaldybės mokyklų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo mokymo programas, personalo optimizavimu ir atnaujinimu, apmokėti, paskirstymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Politikai tuomet atkreipė dėmesį, kad daugiau lėšų skiriama mokytojų išeitinėms kompensacijoms nei specialistų pritraukimui. Kai kurie jų tokią praktiką laiko ydinga, išsakė nuomonę, kad aprašą reikėtų koreguoti.

Išaugo Savivaldybės prisidėjimo dalis

Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto posėdyje Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus informavo, kad šiemet pensinio amžiaus mokytojų išeitinėms išmokoms Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė tik per 18 tūkst. eurų.

„Norint gauti šituos pinigus, vienu trečdaliu turi prisidėti ir mūsų Savivaldybė. Taip būdavo daroma ir iki šiol. Visada būdavo norima oriai atsisveikinti su daug metų išdirbusiais mokytojais, tačiau šiais metais keitėsi skaičiavimo būdas“, – teigė A. Stonkus.

Pasak vedėjo, anksčiau ministerijai būdavo pateikiami duomenys, kiek mokytojų planuoja išeiti į pensiją ir nebedirbti, kiek jiems reikėtų piniginių lėšų išeitinėms išmokoms. Tuomet dalis būdavo gaunama iš valstybės, o likusius pinigus pridėdavo savivaldybė. Šiemet savivaldybės dalis gerokai išaugo.
„Jei praėjusiais metais vien valstybinis prisidėjimas siekė daugiau nei 58 tūkst. eurų, tai šiais metais – vos 18 tūkst. eurų, kai, mūsų skaičiavimais, poreikiams patenkinti reikia per 74 tūkst. eurų. Tikslesni skaičiai bus žinomi rugpjūčio mėnesio pabaigoje“, – per Tarybos posėdį kalbėjo A. Stonkus.

Nėra lėšų

Švietimo, sporto ir kultūros komiteto posėdžio metu A. Stonkus akcentavo: paskyrus mokytojams išeitines išmokas, jaunų mokytojų pritraukimui nebelieka lėšų, nes analizuojamame tvarkos apraše kalbama ir apie pritraukimo priemones, ir apie išeitinių išmokėjimą.

Į aprašą yra įtrauktas punktas: kai „paskirsčius valstybės biudžeto lėšas, skirtas mokytojų pasitraukimo išlaidoms padengti, lieka nepanaudotų Savivaldybei tam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų, jos skiriamos mokytojų pritraukimui Savivaldybės mokyklose taikomoms priemonėms finansuoti pagal mokyklų teikiamas paraiškas“.

A. Stonkaus teigimu, lėšų pedagogų pritraukimui nebuvo nei praėjusiais metais, neliko jų ir šiemet.

Ydingas aprašas?

Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto pirmininkas Deivydas Vyniautas pastebėjo, kad toks aprašas esantis ydingas. Jo teigimu, skiriant padidintas išeitines išmokas, yra skatinamas mokytojų išėjimas iš darbo, nepaliekant finansavimo naujiems specialistams.

„Čia toks užburtas ratas, mano supratimu, visiška nesąmonė. Jeigu mes sakome, kad neturime mokytojų, neturime, kas moko mūsų vaikus, naujų neprisikviečiame, bet dosniai dalijame išeitines, lyg ragintume mokytojus išeiti. Mokame tūkstančius papildomoms išeitinėms prie to, kas mokytojams priklauso pagal Darbo kodeksą. Išdirbus 25 metus ir daugiau, pagal aprašą priklauso net šešios papildomos išeitinės“, – kalbėjo D. Vyniautas.

Pasak jo, toks aprašas galbūt tinka didiesiems miestams, ten, kur ateina dirbti jauni specialistai ir be papildomų priemonių, kur nejaučiamas mokytojų stygius, bet ne regionams, kur drastiškai trūksta pedagogų.

Planuoja keisti priemones

Politikams A. Stonkus pažadėjo, kad su teisininkais išsiaiškins, kokios galimybės yra pakeisti minėtą aprašą.
Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje, vykusiame dar balandį, vedėjas kalbėjo ir apie kitas priemones, kurios padėtų išspręsti mokytojų trūkumą rajone.

„Yra ruošiami dokumentai dėl mokytojų nemokamo persikvalifikavimo programų. Jei tik mokytojai norėtų persikvalifikuoti. Dabar persikvalifikavimo programos yra pabrangusios du ar net tris kartus. Taip pat galvojame keisti Tarybos sprendimą, pagal kurį yra kompensuojamas mokytojams jų važiavimas nuosava transporto priemone į darbą. Dabar yra kompensuojama 13 centų už kilometrą. Planuojama kompensaciją pakelti iki 18 centų. Kitų metų biudžete tam planuojama prašyti papildomų lėšų“, – sakė A. Stonkus.

Skiriamos didesnės stipendijos

Apie mokytojų pritraukimą, skatinimą persikvalifikuoti bei studijuoti renkantis mokytojo profesiją taip pat skelbia Švietimo mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Pasirinkusiesiems mokytojo pro- fesiją neribojamas priėmimas į valstybės finansuojamas vietas, numatytos iki 539 eurų per mėnesį siekiančios stipendijos.
Šios išskirtinės sąlygos galioja norintiesiems tapti tų specialybių, kurių poreikis yra didžiausias, mokytojais: lietuvių kalbos ir literatūros, prancūzų kalbos, vokiečių kalbos, matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, istorijos, geografijos, informacinių technologijų, pradinio ugdymo ir specialiosios pedagogikos.
Pretenduoti gali visi, atitinkantys nustatytus priėmimo reikalavimus. Prašymus studijuoti pateikti galima iki liepos 28 d. 12 val.

Statistika rodo, kad pastaraisiais metais stojančiųjų studijuoti pedagogikos mokslus daugėja.
Pernai 1 084 jaunuoliai pasirinko universitetuose ir kolegijose studijuoti pagal pedagogikos studijų krypties bakalauro programas. Tai šimtu daugiau nei 2021 m. (984) ir 186 studentais daugiau nei 2020 m.
Pernai pedagogines profesines ir gretutines studijas pasirinko dar po 415 studentų.

Papildomos kompetencijos – nemokamai

ŠMSM taip pat paskelbė apie ketinimą nemokamai beveik 700 pedagogų suteikti papildomų kompetencijų. Rusų kalbos mokytojams teikiama pirmumo teisė.

„Pedagogai, norintys 2023–2024 metais įgyti mokomųjų dalykų ar ugdymo srities pedagoginės specializacijos kompetencijų, jau gali teikti paraiškas atrankai į nemokamas studijas. Jas užbaigusieji gali pradėti dirbti atitinkamo dalyko ar pedagoginės specializacijos mokytojais“, – teigiama birželio mėnesio ŠMSM išplatintame pranešime. Šiemet į nemokamas studijas numatoma priimti 677 pedagogus.
Šalyje mažėjant rusų kaip antrosios užsienio kalbos populiarumui, pirmumo teisė visose šių studijų programose teikiama rusų kalbos mokytojams.

Studijas nuotoliniu būdu vykdys pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos – Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija ir Vytauto Didžiojo universitetas.

Gali pasirinkti studijuoti

Vilniaus universitete pedagogai gali įgyti papildomų matematikos, biologijos, chemijos, fizikos, vokiečių kalbos, prancūzų kalbos ar lenkų kalbos ir literatūros kompetencijų, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje – matematikos, specialiojo pedagogo ar logopedo.

Vytauto Didžiojo universitete siūlomos matematikos, biologijos, chemijos, fizikos, vokiečių kalbos, prancūzų kalbos, lenkų kalbos ir literatūros, specialiojo pedagogo, logopedo, tiflopedagogo arba surdopedagogo kompetencijos. Čia studijas numatyta vykdyti mišriu – nuotoliniu ir kontaktiniu – būdu.
Paraiškas galima teikti iki vasaros pabaigos.

Studijas papildomoms dalykinėms kompetencijoms įgyti finansuos Nacionalinė švietimo agentūra, įgyvendindama projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“.
Tikimasi, kad per ketverius projekto metus papildomų kompetencijų įgis daugiau kaip 4,3 tūkst. šalies pedagogų.