Nenorintiesiems dirbti – motyvavimo paslaugos

Mažeikių rajono savivaldybės taryba patvirtino Užimtumo didinimo programą 2023 metams. Pagal ją galimybę laikinai įsidarbinti turės 20 ilgalaikių bedarbių, dar pusšimčiui jų bus teikiama nauja – motyvavimo paslauga. Iš valstybės biudžeto tam numatyta daugiau nei 210 tūkst. eurų.
Seniūnai abejoja tokios – iš viršaus, iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „nuleistos“ – programos efektyvumu ir lėšų paskirstymo proporcijomis. Kol kas dar tik laukiama, kada bus galima pradėti teikti paraiškas dėl dalyvavimo programoje ir sulaukti papildomų pagalbininkų. O tuo metu sezoniniai darbai veja vienas kitą.

Reikia kompleksinių sprendimų

Užimtumo specialistai tikina, kad su sunkumais vietinėje darbo rinkoje dažniausiai susiduria žemą išsilavinimą turintys asmenys – jiems rasti darbą, kuris atitiktų turimą kompetenciją, darosi vis sunkiau. Ypač sudėtinga į darbo rinką integruoti skurdo ir socialinės atskirties riziką patiriančius asmenis: ilgą laiką būdami ekonomiškai neaktyvūs jie praranda darbo įgūdžius, kvalifikaciją, socialinius gebėjimus arba jų niekada ir neturėjo.

Savivaldybės 2023 metų užimtumo didinimo programos parengimą ir nulėmė poreikis rajone mažinti ilgalaikį nedarbą, skurdą. Ji parengta siekiant kompleksiškai spręsti gyventojų užimtumo problemas, sutelkiant savivaldybės įstaigas, Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Mažeikių skyrių, socialinius partnerius ir nevyriausybines organizacijas.

Laikinas darbas – dvidešimčiai asmenų

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Andrulaitienė, Savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose politikams pristatydama sprendimo projektą „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės 2023 metų užimtumo didinimo programos patvirtinimo“, akcentavo: jos įgyvendinimas bus dotuojamas valstybės biudžeto lėšomis.

Mūsų rajonui skirta 210,8 tūkst. eurų, iš kurių 60,8 tūkst. eurų – įdarbinimo priemonei.
Pagal programą laikinai įsidarbinti turės galimybę 20 Užimtumo tarnyboje registruotų ilgalaikių bedarbių arba turinčiųjų besirengiančio darbo rinkai statusą asmenų.
Tikimasi, kad, įgyvendinus programą, nuolatiniam darbui galėtų būti įdarbinti 4 rajono gyventojai.

Daugiau lėšų – motyvavimui

Programoje numatyta ir naujovė – motyvavimo paslauga. Tam planuojama skirti 142 tūkst. eurų. Lėšos bus naudojamos bedarbių motyvacijai kelti juos informuojant, konsultuojant, ieškant atsakymų, kokios priežastys lemia tai, kad žmogus nedirba, tarpininkaujant, kai sprendžiami įdarbinimo klausimai. Motyvuojant bedarbius bus taikomas atvejo vadybos principas, todėl dalis skirtų lėšų teks atvejo vadybininko darbo užmokesčiui ir paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į gautas lėšas ir numatomas laiko sąnaudas, šiemet planuojama motyvavimo paslaugas suteikti 50 asmenų. Siekiama, kad pasibaigus programai bent 6 asmenys dirbtų arba vykdytų savarankišką veiklą.
Lėšos įdarbinimo ir motyvavimo priemonėms įgyvendinti paskirstytos atsižvelgiant į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijas.

Išbandyta kitose savivaldybėse

Darbdavių, pageidaujančių dalyvauti programoje, atrankas vykdys Savivaldybės laikinojo pobūdžio darbų įgyvendinimo ir darbdavių atrankos komisija. Jos darbą reglamentuos tvarkos aprašas, patvirtintas atskiru sprendimu. Šiuo metu tokia komisija sudaroma.

Tokios struktūros ir pobūdžio užimtumo didinimo programa, kokia šiemet bus vykdoma Mažeikių rajone, nuo 2018 metų, kaip pilotinė arba bandomoji, buvo įgyvendinama 24 šalies savivaldybėse. Pastebėta, kad 13 proc. visų programos dalyvių buvo įdarbinti nuolatiniam darbui. Šis rodiklis buvo traktuojamas kaip teigiamas rezultatas, todėl nuspręsta šiemet programą įgyvendinti visose šalies savivaldybėse.

Ilgalaikio nedarbo tendencijos

Ilgalaikiais bedarbiais tampa asmenys iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir vyresni nei 25 metų asmenys, kurių nedarbo trukmė ilgesnė nei vieni metai.
Užimtumo tarnybos „Santarvei“ pateiktais duomenimis, gegužės 1 d. Mažeikių rajone buvo registruotas 661 ilgalaikis bedarbis. Ilgalaikiai bedarbiai sudarė 21,1 proc. visų darbo ieškančiųjų Mažeikiuose. Nuo metų pradžios ilgalaikių bedarbių skaičius padidėjo 130, o jų dalis bedarbių struktūroje – 5,2 proc. punktais.

Didžiausias registruotų ilgalaikių bedarbių skaičius per pastaruosius dvejus metus mūsų rajone fiksuotas 2021 m. gegužės 1 d. Tuo metu jų buvo 2054, arba 40,9 proc. visų registruotų darbo ieškančių asmenų. Tąkart išaugusį ilgalaikių bedarbių skaičių lėmė koronaviruso pandemija ir jai suvaldyti įvesti apribojimai. Mažiausias ilgalaikių bedarbių skaičius fiksuotas 2022 m. rugsėjį – tuomet tarnybos Mažeikių skyriuje buvo registruoti 425 ilgalaikiai bedarbiai.

Besirengiančiojo darbo rinkai statusas

Praėjusių metų liepos 1 d. įsigaliojus Užimtumo įstatymo pakeitimams, kliūčių užimtumui turintys asmenys įgyja darbo rinkai besirengiančio asmens statusą. Su jais, o kartu ir su darbo ieškančiais neįgaliaisiais Užimtumo tarnyboje Mažeikiuose dirba 2 atvejo vadybininkai.

Gegužės 1 d. duomenimis, Mažeikių skyriuje buvo registruoti 606 besirengiantys darbo rinkai asmenys.
Tokį statusą įgiję asmenys nurodo įvairias priežastis, jiems kliudančias įsitvirtinti rajono darbo rinkoje. 40 proc. stokoja socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti, 37,3 proc. neturi galimybių iš gyvenamosios vietos atvykti į darbo vietą, 10,2 proc. turi prižiūrėti, slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, 10 proc. yra apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, 1,7 proc. turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, azartinių žaidimų. Nemažai rajono gyventojų turi ir po kelias kliūtis užimtumui.

Tarp darbo rinkai besirengiančių asmenų didesnę dalį – 61,2 proc. – sudaro moterys, 11 proc. yra riboto darbingumo dėl negalios. Beveik pusė – 49,2 proc. – neturi profesinio pasirengimo.

Net ir trumpalaikis įdarbinimas – laimėjimas

Atvejo vadybininkai, dirbdami su ilgalaikiais bedarbiais ar klientais, kuriems paskirtas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas, teigia, kad kiekvieno žmogaus situacija yra individuali.
Todėl, tik išanalizavus ir įvertinus konkretaus kliento atvejį, galima teikti pasiūlymus dėl motyvavimo paslaugų parinkimo, jų apimties, teikimo eiliškumo. Dažnu atveju reikalingos psichologo konsultacijos ir mokymai, konsultacijos dėl krizių valdymo ir priklausomybių, finansinio raštingumo mokymai, pavėžėjimo paslaugos.

„Užimtumo didinimo programos dalyviai yra neaktyviausia Užimtumo tarnybos klientų grupė. Tai asmenys, kurie ilgą laiką buvo ekonomiškai neaktyvūs, praradę darbo įgūdžius, kvalifikaciją ar socialinius gebėjimus. Jie dažnai yra patekę į nedarbo ir kartu skurdo spąstus. Norint juos grąžinti į darbo rinką reikia glaudaus bendradarbiavimo su vietos savivalda ir socialiniais partneriais. Net ir trumpalaikis tokių asmenų įdarbinimas vertintinas kaip laimėjimas, nes tai yra žingsnis į priekį keičiant esamą padėtį“, – tikino Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Galimybė ar prievolė?

Tarp programoje numatytų kriterijų, kurie bus taikomi potencialiems darbdaviams, nurodyta, kad infrastruktūros tvarkymo darbams atlikti paraiškas teikti galės seniūnijos, biudžetinės įstaigos, bendruomenės, kitos ne pelno siekiančios organizacijos, registruotos Mažeikių rajone.
Paraiškas dėl žmonių įdarbinimo laikino pobūdžio infrastruktūros tvarkymo darbams atlikti teikti galės įstaigos, kurių viešosios erdvės valstybinėje žemėje – ne mažesnės kaip 3 hektarai.

„Tai iš principo tik į seniūnijas ir yra orientuota ši programa. Aš prisidedu prie raginimo seniūnams – dalyvaukite, naudokitės galimybe“, – sakė Savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto pirmininkas Deivydas Vyniautas.
O seniūnijos, kaip savivaldybės struktūriniai padaliniai, biudžetinės įstaigos, atitinkančios programoje numatytus kriterijus, kitokio pasirinkimo, nei dalyvauti, neturi. Antraip tai būtų pareigų neatlikimas.

Darbų yra daug ir įvairių

„Santarvės“ kalbinti seniūnai akcentavo, kad sezoninių darbų, kuriuos reikia padaryti, seniūnijų teritorijose daug. Šiuo metu darbas numeris vienas – žolės pjovimas seniūnijoms priklausančiose teritorijose ir jos išvežimas. Šiek tiek gelbėja tai, kad oras pakankamai šiltas, sausas – žolė neauga taip sparčiai, kaip augtų, jei būtų lietaus.

Kita vertus, seniūnijose yra tokių teritorijų, kuriose žolę pjauti tenka šlaituose. Darbas trimeriu saulėje, šlaituose – nelengvas. O kai kada, kai, pavyzdžiui, vienas žmogus dieną, dvi pluša vienoje teritorijoje ir mato, kad pajudėti pirmyn nelabai pavyksta, jam gali nusvirti rankos.
Žmogaus rankų prisilietimo seniūnijose laukia pavėsinės, suoliukai, kiti statiniai. Juos reikia nudažyti. Ne dėl gražumo, o dėl būtinybės, kad šie objektai kuo ilgiau tarnautų.

Žodžiu, darbų daug, plotai, kuriuos reikia aprėpti, dideli, o dirbančiųjų – vos po kelis etatinius seniūnijų darbuotojus. Todėl įdarbintų pagal užimtumo didinimo programą žmonių pagalba seniūnijose tikrai praverstų.

Seniūnams trūksta aiškumo

Vis tik seniūnai, kalbėdami apie šios programos galimybes, optimizmu nespinduliuoja.
„Dalyvauti bandysime, o kaip bus, nežinau. Ta programa kelia labai daug klausimų. Bet, kaip sakoma, mes esame per daug maži, kad galėtume tuos klausimus išspręsti.
Mano supratimu, šiandien programa yra graži popieriuje, o realiai gyvenime kaži, ar veiks“, – samprotavo Viekšnių seniūnas Kornėlijus Kryžius.

Labai daug nesitikima dar ir dėl to, kad pagal programą laikinai įdarbinti bus galima tik 20 žmonių. Vien seniūnijų Mažeikių rajone yra 9. O gal dar bus biudžetinių įstaigų, kurios atitiks reikalavimus, teiks paraiškas joje dalyvauti.
Kol kas yra tik gegužės 5 d. Tarybos patvirtintas sprendimas dėl Užimtumo didinimo programos 2023 metams. Dar turi būti sudaryta Savivaldybės laikinojo pobūdžio darbų įgyvendinimo ir darbdavių atrankos komisija, paskelbtas kvietimas potencialiems darbdaviams teikti paraiškas.

Geriau tiesiog įdarbinti

Mažeikių apylinkės seniūnas Mantas Badaukis pastebėjo, kad pastaruosius trejus metus galimybės seniūnijoje įdarbinti žmonių, galinčių prisidėti tvarkant aplinką, vis mažėjo.
2020 m. laikinam darbui seniūnijoje buvo įdarbinti 8, 2021 m.– 7, 2022 m. – 6 asmenys.

„Gal iš psichologinės pusės tokia programa ir gera. Mes, kaip seniūnai, žiūrime iš pragmatinės pusės: seniūnijose darbų yra daug, o darbo rankų labai trūksta. Gal buvo per daug lūkesčių, kad pagal tą programą galėsime įdarbinti pas save daugiau žmonių“, – nuomonę išdėstė seniūnas.
Seniūnas sakė bandantis šiuolaikiškai pažvelgti į situaciją, kad darbo rinkos tendencijos keičiasi – visuomenė sensta, dirbančiųjų mažėja, todėl darbdaviai dabar turi motyvuoti žmones dirbti.
„Bet man šiuolaikiškai šiuo klausimu galvoti nepavyksta. Man atrodo, kad naudingiau būtų daugiau žmonių įdarbinti, nei daugiau motyvuoti.

Žodžiu, šie metai seniūnijoms yra tragiški. Neturime nei pakankamai etatinių darbuotojų, nei žmonių, dirbančių pagal tą naująją užimtumo programą. Keli įdarbinti etatai „nepaveža“ darbo krūvio. Nespėjame pagrindinių darbų, o ką jau kalbėti apie papildomus – infrastruktūros objektų dažymą, remontavimą“, – apibendrino M. Badaukis.