Mažeikių rajone per aštuonis šių metų mėnesius apkandžiota daugiau kaip keturiasdešimt žmonių. Saugantis pasiutligės, trisdešimčiai iš jų paskirti skiepai.
Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja: įkandus, įdrėskus ar apseilėjus bet kokiam gyvūnui, reikia skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Netaikant specifinių profilaktikos priemonių, pasiutligė gali baigtis mirtimi.
Veterinarijos specialistai šunų, kačių ir šeškų laikytojams primena, kad augintiniai privalo būti ženklinami mikroschemomis, vakcinuojami nuo pasiutligės.
Užsikrečiama nuo gyvūno
Neseniai minėta Pasaulinė pasiutligės diena. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Telšių departamento Mažeikių skyrius primena, kad pasiutligė yra ūminė žmonių ir gyvūnų virusinė centrinės nervų sistemos infekcija. Ja užsikrečiama, kai žmogui įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis pasiutlige naminis arba laukinis gyvūnas, su kurio seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą.
Didžiausias pavojus susirgti pasiutlige kyla tada, kai pasiutęs gyvūnas sukandžioja žmogui galvą. Mažesnė rizika užsikrėsti – pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, gleivinę.
„Iki šiol nėra žinoma veiksmingo pasiutligės gydymo, todėl, įkandus, įdrėskus ar apseilėjus bet kokiam gyvūnui, rekomenduojama skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Vienintelė galimybė apsisaugoti nuo pasiutligės ir išvengti mirties – imunoprofilaktika“, – pabrėžė NVSC Mažeikių skyriaus vedėja Radvilė Nagrockaitė-Lelešienė.
Skiriami skiepai
Informuojama, kad dėl kontakto su įtariamai pasiutlige sergančiu gyvūnu skiriamos penkios vakcinos nuo pasiutligės dozės: iš karto po nustatyto kontakto, po to praėjus 3, 7, 14 ir 28 dienoms. Priklausomai nuo sužeidimo laipsnio, gali būti skiriamas pasiutligės imunoglobulinas kartu su pasiutligės vakcina.
„Jei yra net mažiausias užsikrėtimo pasiutlige pavojus, skiepytis būtina nedelsiant. Kadangi pasiutligė yra mirtina liga, kontraindikacijų pokontaktiniam skiepijimui nėra“, – ragino Mažeikių skyriaus vedėja.
Asmenys, nukentėję nuo pasiutusių ar įtariamų sergant pasiutlige gyvūnų, nuo pasiutligės skiepijami valstybės lėšomis.
Nepaprastai svarbi pirmoji ir neatidėliotina pasiutligės profilaktika: kruopštus žaizdų plovimas vandeniu naudojant muilą ar kitus detergentus (dezinfekcines medžiagas) iš karto po kontakto su įtariamai pasiutlige sergančiu gyvūnu.
Daugiausia kenčia nuo šunų
NVSC duomenimis, per pastaruosius šešis dešimtmečius (nuo 1962 m. iki 2020 m.) Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 11 žmonių. Paskutinis mirties atvejis nuo šios ligos Lietuvoje registruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui kelionės po Indiją metu įkando nežinomas šuo.
Mažeikių rajone šiais metais per 8 mėnesius buvo apkandžioti 42 asmenys: 19-ai įkando šunys, 23 – katės, skiepai paskirti 30 asmenų.
Praėjusiais metais statistika buvo blogesnė: apkandžioti 63 žmonės, iš jų 46 įkando šunys, 15 – katės, vienam – triušis ir vienam – gyvatė. Skiepai paskirti 33 asmenims.
Specialistai gyventojams pataria vengti tiesioginio kontakto su benamiais ir laukiniais gyvūnais.
Situacija gerėja
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių departamento Mažeikių skyriaus vyriausiojo veterinarijos gydytojo-inspektoriaus Virginijaus Grigaliūno pateiktais duomenimis, Mažeikių rajone iš viso registruota šiek tiek daugiau kaip 5 tūkst. naminių gyvūnų. Kalbėdamas su „Santarve“, jis pasidžiaugė, kad rajone jau seniai nėra registruota gyvūnų susirgimo pasiutlige atvejų.
Specialisto teigimu, užkirsti kelią infekcijos perdavimui padeda įvairios profilaktinės priemonės ir didėjanti naminių gyvūnų laikytojų atsakomybė. Pasiutligei imlių augintinių: šunų, kačių ir šeškų –laikytojai privalo juos paženklinti ir registruoti, vakcinuoti nuo pasiutligės.
V. Grigaliūno pastebėjimu, didelių bėdų rajone dėl vakcinacijos nėra. Iki rugsėjo mėnesio paskiepyta 2,8 tūkst. keturkojų, iš jų dauguma – šunys ir beveik 700 kačių. Ypač aktyviai augintiniai buvo skiepijami pavasarį – balandį ir gegužę jų paskiepyta arti tūkstančio.
Nedelsiant pranešti
Pasiutligės profilaktikai naminius gyvūnus augintinius injekcijomis skiepija veterinarijos gydytojai. Pastebėjus įtartiną gyvūną, jei jis elgiasi nervingai ir agresyviai, jei matomas akivaizdžiai padidėjęs jo seilėtumas, prašoma nedelsiant pranešti veterinarijos specialistams.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kasmet du kartus – pavasarį ir rudenį – atlieka laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės (iš orlaivių).
Rugsėjo pabaigoje pradėtas antrasis šiųmečio laukinių gyvūnų vakcinavimo nuo pasiutligės etapas. Iki gruodžio virš Lietuvos miškų ir laukų iš orlaivių planuojama išmėtyti daugiau nei pusę milijono vienetų jaukų su vakcina nuo pasiutligės.
Rastų jaukų negalima liesti. Jeigu vakcina atsitiktinai patenka ant odos, nedelsiant reikia ją nuplauti naudojant didelį kiekį vandens su muilu ir kreiptis į gydymo įstaigą.
