Dažnas žmogus, išgirdęs klausimą, kas yra socialinis verslas, tikriausiai suglumtų ir negalėtų į jį tiksliai atsakyti. Nors socialinio verslo modelis Lietuvoje gyvuoja jau apie dešimt metų, visuomenei jis vis dar mažai pažįstamas.
Apie socialinio verslo įmonių pasiekimus, problemas ir patiriamus išbandymus diskutuota Mažeikių Gabijos gimnazijoje vykusiame mažeikiškių nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovų susitikime su Lietuvos socialinio verslo asociacijos (LISVA) vadove Viktorija Bražiūnaite.
Yra įvairių veiklos pavyzdžių
Socialiniu verslu vadinamas verslo modelis, kurio pagrindinis tikslas yra ne tik pelno siekimas, bet ir socialinės naudos bendruomenei arba visuomenei teikimas.
Skurdo mažinimas, aplinkos apsauga, sveikatos priežiūra, švietimo skatinimas – prie tokių problemų sprendimo siekia prisidėti asmenys, dirbantys pagal šį verslo modelį.
Lietuvoje socialinis verslas gyvuoja ir po truputį populiarėja.
Penkiuose Lietuvos rajonuose veikiantis „Socialinis taksi“, negalią turinčius žmones pavežantis į darbą, ligonines, mokymosi įstaigas, kiną, parką, parduotuvę; internetu vykstančios 5–12 klasių mokiniams skirtos pamokos, kurių metu mokytojai siekia aktyvaus visų mokinių dalyvavimo; prekybos rankdarbiais platforma, suteikianti galimybę žmonėms, įvaldžiusiems medžio apdirbimo, pynimo, mezgimo ir vėlimo meną, dirbti savo gyvenamojoje vietovėje.
Tai tik keli pavyzdžiai, ką veikia lietuviškas socialinis verslas.
Mažeikiuose – penkios
Inovacijų agentūros sudarytame socialinių verslų sąraše – 5 mūsų rajone veikiančios socialinio verslo įmonės. Tačiau tokių, kurios savo veikloje remiasi socialinio verslo principais, pavyzdžiui, tai, ką uždirba, reinvestuoja į bendruomenės gerovę, mokymą, rajone gali būti ir daugiau.
Mažeikiuose veikiančioje visuminio ugdymosi šeimai akademijoje „Family Lab Academy“ organizuojami užsiėmimai ir įgyvendinamos įvairios ugdymosi programos.
Ukrinų kaimo bendruomenė, kaip socialinis verslas, veikia, kai rudenį perdirba kaimo gyventojų bendruomenei atiduotą perteklinį vaisių ir daržovių derlių. Vyresnio amžiaus ukriniškės iš perteklinių obuolių, cukinijų, moliūgų gamina obuolių sūrius, cukinijų, moliūgų saldainius. Už produkciją gautais pinigais padengiamos teminių mokymų organizavimo išlaidos.
Edukacinių ir socialinių projektų organizacija „Edukacijos ambasadoriai“ 2019 metais Mažeikiuose įkūrė Verslumo erdvę. Joje teikiamos biuro vietų ir konsultacijų paslaugos jauno verslo bendruomenei. Didinant užimtumą rajone, gyventojai motyvuojami ir skatinami kurti verslą ar savarankišką veiklą, jiems teikiamos konsultavimo, mentorystės paslaugos, organizuojami dalijimosi kontaktais renginiai, vyksta supažindinimas su verslo aplinka.
Dvi socialinės įmonės dirba su tekstile
„Būk su manimi“ surenka, išrūšiuoja ir sutvarko tekstilę, kurią gyventojai sumeta į tekstilės konteinerius. Tinkama naudoti tekstilė pagal sezoną grąžinama į atiduotuvę (Stoties g. 14, Mažeikiai), o gyventojai pasirenka ir už simbolinį mokestį įsigyja tai, ko jiems reikia. Ta tekstilė, drabužiai, kurie dėvėti, naudoti nebetinkami, yra taisomi, persiuvami, permezgami ir parduodami partneriams, gyventojams, įmonėms.
Beje, susitikime pasidalyta žinia, kad „Būk su manimi“ tapo oficialia LISVA nare.
Kita Mažeikių rajono socialinio verslo įmonė – „Dirbinyčia“ siekia sumažinti į gamtą išmetamos tekstilės kiekius.
Veiklose dalyvauti kviečiami savanoriai – kaimų gyventojai, senjorai, žmonės, kuriems nedaug likę iki pensijos, bet kurių nepageidauja darbdaviai, taip pat – daugiavaikės mamos. Savanoriai persiuva netinkamus dėvėti drabužius, pataiso, sukarpo į šluostes ir pan.
Svarbu paminėti, kad socialinio verslo sėkmė dažnai priklauso nuo bendruomenės palaikymo, valstybės politikos ir kitų veiksnių, skatinančių šią veiklą. Daugelis žmonių visame pasaulyje yra linkę rinktis produktus ar paslaugas iš įmonių, kurios turi aiškų socialinį tikslą ir orientaciją.
Reikia keisti požiūrį
Minėtų dviejų įmonių – „Būk su manimi“ ir „Dirbinyčios“ įkūrėjos bei vadovės Jolita Butkienė ir Almantė Karpienė kas antrą mėnesį Mažeikių rajone organizuoja nevyriausybinių organizacijų popietes.
Praėjusią savaitę surengtoje popietėje sulaukta viešnios – LISVA vadovės V. Bražiūnaitės.
Susitikime su ja dalyvavo besikuriančio Lietuvos Raudonojo kryžiaus Mažeikių skyriaus, „Lauko biuro“, Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro, „Edukacijos ambasadorių“, Akmenės verslininkų asociacijos atstovai.
Visi jie pastebėjo: tam, kad socialinio verslo modelis sėkmingai gyvuotų, reikia ir palaikančio valstybinių institucijų požiūrio bei veiksmų, ir visuomenės sąmoningumo.
Deja, kol kas nei vieno, nei kito nėra. Kadangi nėra nei socialinio verslo įstatymo, nei aiškaus apibrėžimo, kas tai, kiekviena institucija savaip, pagal savo pačių susigalvotas taisykles, vertina ar įmonė – socialinis verslas, ar ne.
Valdžios prioritetai kiti
Dėl to, kad nėra aiškaus reglamentavimo, visuomenei kyla nemažai klausimų, abejonių, kurios apipinamos klaidingais mitais. Tą patvirtina ir mažeikiškiai socialiniai verslininkai.
„Didžioji dalis visuomenės, išgirdusi sąvoką socialinis verslas, galvoja, kad tai pagalba benamiams. O dar girdėjau tokį pasakymą, kad bet kuri įmonė yra socialinis verslas, nes juk įdarbina žmones“, – pavyzdžiais apie nuostatas, kuriomis vadovaujamasi Mažeikių rajone, pasidalijo A. Karpienė.
Akmenės verslininkų asociacijos narys Vaidas Beišinas pastebėjo, kad ir šalies, ir rajonų valdžios atstovai vis dar susitelkę į šaligatvių infrastruktūros atnaujinimą. O žmonių problemos lieka tarsi antrame plane.
Pasak jo, trinkelės susidėvės, o žmonės, pamatę, kad regionuose nėra perspektyvos, realaus palaikymo kurti ir puoselėti kad ir tuos pačius mažiausius – socialinius verslus, emigruos iš regionų į užsienį ar išvyks į didžiuosius Lietuvos miestus. Kitaip tariant, atnaujintais šaligatviais nebebus kam vaikščioti.
Socialinis verslas – apie mažiausiuosius
LISVA vadovės V. Bražiūnaitės pastebėjimas panašus: Lietuvoje socialinis verslas tarp valdžios atstovų nėra populiarus. Viena vertus, tai ne startuoliai, ne finansinių technologijų įmonės, uždirbančios didžiulius pelnus.
„Socialinis verslas yra apie mažų, silpnų žmonių įgalinimą. Šalis yra stipri tiek, kiek stiprūs yra jos patys silpniausieji. Galima pirkti kiek tik nori tankų, karinės technikos, bet jeigu žmonės nesijaus, kad jie yra patys savo šalies šeimininkai, savininkai, tol nieko nebus. Tai socialinis verslas yra apie pilietinės visuomenės stiprinimą. Apie visuomenės, kuri nori užsidirbti, išlaikyti darbo vietas, mokytis, o ne ištiesta ranka laukti išmokų. Tokios visuomenės tu nepastumdysi, ji mąstanti“, – kalbėjo LISVA vadovė.
Viešnios teigimu, Lietuvos socialinio verslo ekosistemoje dar labai daug ko nėra. Tačiau ji kvietė mažeikiškius nenusiminti, susitelkti, kantriai ir sistemingai dirbti ir dalyvauti šią ekosistemą kuriant.
Praėjusią savaitę Seimo Ekonomikos komitete buvo pritarta Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pataisoms, kuriomis būtų įteisintas socialinis verslas. Toliau tai svarstys visas Seimas. Šį, nors ir mažą pokytį, V. Bražiūnaitė, bendraudama su mažeikiškiais, įvertino kaip labai svarbų žingsnį pirmyn.
Europos Sąjungos (ES) socialinė ekonomika sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto.
ES socialiniu verslu užsiima labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės. Lietuvoje – tik labai mažos organizacijos iki 5 asmenų.
