Vis labiau įsibėgėja gyventojų pajamų deklaravimas. Žmonės, užpildydami praėjusiais metais gautų pajamų ir apskaičiuotų mokesčių deklaracijas, dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) galėjo paskirti paramos gavėjams – įvairioms organizacijoms, politinėms partijoms, įstaigoms.
Statistika rodo, kad nemažai mūsų rajono gyventojų pasinaudoja valstybės jiems suteikta galimybe ir skiria lėšų tiems, kuriems, jų nuomone, labiausiai reikia papildomų pinigų.
Bloga naujiena paramos gavėjams – tai, kad, pasikeitus Labdaros ir paramos įstatymui, gerokai sutrumpės paramos laukiančiųjų sąrašas, ją galėsime suteikti tik nevyriausybinėms organizacijoms. Gera – tai, kad praėjusiais metais priimtos šio įstatymo nuostatos įsigalios tik nuo 2025-ųjų pradžios.
Mažeikiškiai skyrė per 300 tūkst. eurų
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, praėjusiais metais GPM deklaracijas pateikė beveik 27 tūkst. mūsų rajono gyventojų. Mokesčių inspekcija apskaičiavo jiems grąžintiną sumą – 5,09 mln. eurų.
Pagal Mažeikių rajono savivaldybės gyventojų prašymus, už 2021 m. mokestinį laikotarpį paramai skiriama GPM dalis sudarė per 353 tūkst. eurų. 2-oje lentelėje pateikiame duomenis, kokioms paramos gavėjų grupėms (rūšims) mūsų rajono mokesčių mokėtojai skyrė dalį savojo GPM.
Beveik penktadalį paramai skirto GPM gavo biudžetinės įstaigos, šiek tiek mažiau – viešosios įstaigos, didžiausia paramos dalis atiteko asociacijoms.
1-oje lentelėje pateikiame paramos gavėjų TOP 10 – tai yra sąrašą tų įstaigų ir organizacijų, kurios sulaukė daugiausia rajono gyventojų paramos iš GPM.
Įsigaliojus Labdaros ir paramos įstatymo naujovėms, dabartinis paramos gavėjų sąrašas ir TOP 10 turėtų gerokai pasikeisti.
GPM dalies parama – NVO, profsąjungoms ir partijoms
Praėjusių metų birželį buvo priimtas LR Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimas, kuris įsigalios po mažiau nei dvejų metų – 2025 m. sausio 1 d. Juo nustatyta, kad paramos dalyko – iki 1,2 proc. pajamų mokesčio dalį atitinkančių lėšų gavėjais laikytini tik šie juridiniai asmenys – nevyriausybinės organizacijos (NVO), kaip jos apibrėžtos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme (NVOPĮ).
Šiame įstatyme nevyriausybinė organizacija apibrėžiama kaip „nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus“.
VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, komentuodama Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus, akcentavo: nuo 2025 m. lėšas, atitinkančias iki 1,2 proc. GPM dalį, galės gauti jau minėtos NVO, be to, Juridinių asmenų registre joms turi būti suteikta žyma „nevyriausybinė organizacija“. Taip pat teisė į GPM dalies paramą po 2025 m. sausio 1 d. išlieka meno kūrėjams, kuriems šis statusas suteiktas įstatymų numatyta tvarka.
Profesinės sąjungos ir jų susivienijimai, kaip ir šiuo metu, galės gauti lėšas, atitinkančias nuolatinių šalies gyventojų paskirtą iki 0,6 proc. GPM dalį. Tokios pat paramos galės tikėtis politinės partijos, kurios yra įregistruotos Juridinių asmenų registre, atitinka įstatymų reikalavimus dėl narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo ar likvidavimo procedūra.
„Ikimokyklinės ugdymo įstaigos, mokymo įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų bendrijos bei kitos organizacijos neteks teisės kaip paramą gauti lėšas, atitinkančias iki 1,2 proc. GPM dalį“, – apie pokyčius nuo 2025 m. sausio informavo R. Virvilienė.
Padeda atlikti smulkius darbus
Įvertinus abiejų lentelių duomenis, akivaizdu, kad daugiau nei pusė rajono gyventojų skiriamos paramos jos gavėjų nebepasieks.
VMI „Santarvei“ pateikti duomenys liudija, kad ir dabar dėl tos GPM dalies paramos, kuri adresato nepasiekia, „kalti“ patys gyventojai – jie savo prašyme pajamų mokesčio dalį skyrė gavėjui, kuris neturi teisės jos gauti. Praėjusiais metais VMI mūsų rajone užfiksavo 160 tokių netenkintų prašymų.
Jei GPM deklaruojantys ir paramą skiriantys asmenys neįsidėmės, nuo kada paramą reikia nukreipti kitiems gavėjams, jų aukojamos lėšos liks valstybės biudžete.
Tarp didžiausių dabartinių paramos gavėjų (žr. lentelę) net pusė – švietimo įstaigos. Jų vadovų teigimu, gyventojų parama yra labai laukiama – neretai šios lėšos padeda atlikti smulkų remontą, įsigyti baldų, kitos reikiamos įrangos, kai kada – net ir higienos priemonių, nes Savivaldybės finansavimo viskam nepakanka.
Pokyčius vertina neigiamai
Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija pernai lapkritį sulaukė beveik 4,5 tūkst. eurų paramos – tiek skyrė GPM dalį mokyklai paaukoję asmenys. Direktorė Asta Žukauskienė „Santarvei“ sakė, kad kasmet mokyklos tarybai pateikiama detali ataskaita, kur išleisti paramos pinigai.
Už gautas lėšas pernai atlikti vasaros remonto darbai, įsigyta kėdžių geografijos kabinetui, kitų baldų, elektros prekių, knygų gimnazijos bibliotekai. Pavyko ir sutaupyti – šiems metams liko beveik pusantro tūkstančio eurų.
„Nemanau, kad tai teisingas sprendimas – atimti iš švietimo įstaigų šias lėšas. Suprantu, kad reikia skatinti NVO plėtrą, bet nė viena mokykla ar darželis kol kas nėra valstybės ar savivaldybės finansuojami taip, kaip reikia. Paramos lėšos, kaip matote, išleidžiamos tokiems daiktams įsigyti, dėl kurių mums, atrodytų, net nereikėtų sukti galvos: remontams, baldams ar net trūkstamoms higienos priemonėms, – tik tam, kad mokykla normaliai funkcionuotų“, – kalbėjo direktorė.
Įstaigos nepražus, bet papildomų galimybių gaila
Mažeikių lopšelio-darželio „Bitutė“ direktorė Janina Karpinskienė taip pat apgailestavo, kad ugdymo įstaigos neteks GPM dalies paramos. Pernai gauta per 3,3 tūkst. eurų.
„Tai buvo galimybė įsigyti reikiamos įrangos, atnaujinti ugdymo metodiką, įrengti ką nors reikalingo vaikams. Didžiąja dalimi tai buvo mūsų pačių – darbuotojų ir vaikų tėvelių – paskirtos lėšos, už kurias dėkojome ir apie kurių panaudojimą kalbėjome su mūsų bendruomene“, – kalbėjo direktorė.
Regioninės Mažeikių ligoninės, kuri pernai sulaukė 7,7 tūkst. eurų gyventojų paramos, direktoriaus pavaduotoja Zina Jakštienė „Santarvei“ sakė, kad šios lėšos labai reikalingos – jas ligoninė naudoja personalo darbo sąlygoms pagerinti.
„Pirkome specialios aprangos, avalynės. Būna, kad prireikia, pavyzdžiui, stalinės lempos. Nupirkome televizorių, galima sakyti, pasirūpinome ligoniais. Žinoma, jei šie pokyčiai mus palies, medicinos paslaugų kokybė jokiu būdu nenukentės, ne tam buvo skiriamos gyventojų paramos lėšos. Prarasime kelis tūkstančius eurų per metus, kurie palengvindavo mūsų darbo sąlygas“, – akcentavo ligoninės direktoriaus pavaduotoja.
Lentelėse pateiktos informacijos šaltinis – VMI
