Pastaruoju metu mažeikiškių aistras kaitina Savivaldybės svetainėje pasirodžiusi informacija, kad pavenčiuose, šalia „Aitvaro“ malūno, bus statomi gyvenamieji namai.
Miesto gyventojai, diskutuodami socialiniuose tinkluose, išsakė abejonių dėl planuojamų statybų teisėtumo, gamtos išsaugojimo ir galimybės prieiti prie Ventos upės.
Viešo svarstymo su visuomene metu projekto autoriai patikino, kad pagrindinis „Aitvaro“ malūno pastatas su šiek tiek pasikeitusia išore išliks. Išliks laisvas priėjimas prie upės, bus atsižvelgta ir į gamtosauginius reikalavimus, kaip to reikalauja šalies bei Europos Sąjungos teisės aktai.
Pakoreguotas bendrasis planas
Šiek tiek daugiau nei prieš metus Savivaldybės tarybos posėdyje dauguma politikų pritarė Mažeikių miesto teritorijos bendrojo plano koregavimui. Pagal pakoreguotą planą, mažeikiškiams gerai žinomoje teritorijoje prie „Aitvaro“ malūno, šalia Ventos upės, atsirado ir gyvenamoji teritorija. Tuomet naujieji malūno savininkai politikus patikino, kad pastatas su kažkiek pasikeitusia išore išliks. Tarybos nariams jie pažadėjo, kad bus išsaugotas laisvas priėjimas prie vandens, – to reikalauja ir teisės aktai.
Mažeikių miesto teritorijos bendrojo plano koregavimo klausimą politikai svarstė kelis kartus, nes buvo pasigesta aiškumo ir konkretumo. Jį pristačiusi Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Štakonaitė teigė, kad, pakoregavus Mažeikių miesto teritorijos bendrąjį planą, „Aitvaro“ malūno teritorijoje bus galima ir gyvenamoji teritorija, ne tik komercinė.
„Tai yra galimybė statyti butus. Tačiau nei užstatymo tankumas, nei aukštingumas ir intensyvumas nėra didinami. Numatytas tik papildomas naudojimo būdas“, – daugiau nei prieš metus Tarybai paaiškino architektė.
Priėjimas turi išlikti
Panašiai D. Štakonaitė kalbėjo ir šių metų sausio 6 d. vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio metu, kai politikai iškėlė klausimų, susijusių su „Aitvaro“ malūno teritorijoje numatytomis statybomis. Pasak jos, priėjimas prie Ventos upės gyventojams išliks – to reikalauja ir įstatymai.
„Noriu priminti, ką jau sakiau ne kartą, kad vandens telkinių apsaugos juostos negali būti užtveriamos. Nepriklausomai nuo to, koks bus teritorijos naudojimo būdas. Be to, ši teritorija visada buvo privati. Jau prieš dešimt metų yra suformuotas ir pastatams priskirtas sklypas. Tie pastatai stovėjo nenaudojami ilgą laiką, apie 25 metus jie buvo pardavinėjami“, – kalbėjo D. Štakonaitė.
Paskelbė tą pačią dieną ir skubiai pritarė
Prie „Aitvaro“ malūno planuojamos statybos mažeikiškiams jau seniai nedavė ramybės. Rajono gyventojų aistras įkaitino ir tai, kad praėjusių metų gruodžio 15 d. Savivaldybės svetainėje pasirodė informacija, kad tos pačios dienos vakare nuotoliniu būdu vyks viešasis susirinkimas, kur su visuomene bus svarstomi poilsio paskirties pastato rekonstravimo, gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatų ir maitinimo paskirties pastato (kavinės) naujos statybos Aitvaro g. 10, Mažeikių m., Mažeikių r. sav. projektiniai pasiūlymai.
Gyventojai pasipiktino, kodėl pranešimas įdėtas tą pačią dieną, kai vyks svarstymas, nes jiems paliekama per mažai laiko susipažinti su pateikta informacija. Nepaisant to, viešas svarstymas įvyko, kaip buvo skelbta, o jau po penkių dienų, gruodžio 20 d., Savivaldybės interneto svetainėje buvo pranešta, kad svarstytiems projektiniams pasiūlymams pritarta.
D. Štakonaitė sausio 6 d. vykusiame Tarybos posėdyje paaiškino: „Dėl mūsų klaidos įvyko nesusipratimas. Viešas projektinių pasiūlymų svarstymas įvyko netinkamai, todėl aš pareikalavau, kad jis būtų pakartotas.“
Uždrausti negali
Tarybos narys Virginijus Sungaila posėdyje domėjosi, kas bus, jei visuomenė nesutiks su projektiniais pasiūlymais. D. Štakonaitė paaiškino, kad privati nuosavybė yra ginama Konstitucijos.
„Mūsų teisės aktai labai aiškiai reglamentuoja, ką visuomenė gali išreikšti ir ko negali. Jei visuomenės prieštaravimai neatitiks teisės aktų, statytojas motyvuotai galės pasiūlymo nepriimti. Kai matysime protokolą ir ataskaitą svarstymo su visuomene, bus aiškiau, tačiau tokių dalykų, kaip kad nestatyti, atiduoti kažkam, negali būti. Ilgą laiką objektas buvo pardavinėjamas ir, jeigu savivaldai būtų jo reikėję, galėjo nupirkti. Dabar mes jo nevaldome, tai yra privatus objektas“, – kalbėjo D. Štakonaitė.
Skyriaus vedėjai pritarė ir Savivaldybės meras Vidmantas Macevičius: „Jeigu projektiniai pasiūlymai pažeis teisėtus gyventojų lūkesčius, tada jiems nebus pritarta.“
Vėliau D. Štakonaitė „Santarvei“ patikslino: pirmasis projektinių sprendinių viešinimas ir pritarimas jiems buvo anuliuotas.
Nebuvo aktyvūs
Praėjusią savaitę, kaip ir buvo žadėta, Mažeikių gyventojai turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę bei pageidavimus – pirmadienį įvyko poilsio pastato rekonstravimo, vienbučių gyvenamųjų namų ir kavinės naujos statybos Mažeikiuose projektinių pasiūlymų svarstymas su visuomene.
Projektinius pasiūlymus parengė bendrovė „ARCHARTELĖ ir partneriai“, projekto vadovas – Henrikas Štaudė. Statytojas – bendrovė „G&M capital group“.
Gyventojai šio viešo svarstymo metu nebuvo itin aktyvūs, dalyvių skaičius nedidelis.
Projekto vadovas H. Štaudė nepanoro pristatyti, kokie gyventojų klausimai ir siūlymai buvo gauti raštu. Jis teigė į raštiškus paklausimus bei siūlymus tokiu pat būdu ir atsakysiantis.
Pažadėjo laikytis įstatymų
Dalyvavusieji nuotoliniame svarstyme labiausiai domėjosi gamtosauginiais klausimais, mat numatomos statybos įeina į „Natura 2000“ teritoriją.
„Santarvė“ primena, kad „Natura 2000“ – tai didžiausio masto iniciatyva, skirta išsaugoti Europos gamtos paveldą, tai specialių ES saugomų teritorijų tinklas, kuris vienija visas bendrijos šalis.
Šis tinklas įkurtas 1992 m. pagal ES Paukščių ir Buveinių direktyvas – kertinius Europos gamtos išsaugojimo politikos susitarimus, privalomus visoms šalims narėms.
Projekto vadovas H. Štaudė mažeikiškius patikino, kad bus laikomasi visų įstatymuose ir teisės aktuose numatytų reikalavimų. Be to, pats projektas ir statybos klausimai bus derinami su Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija.
Inkilai šikšnosparniams
Į projektinių pasiūlymų informaciją buvo įtrauktos ir gamtininko Deivydo Makavičiaus išvados dėl šikšnosparnių galimos populiacijos numatytos statybvietės vietoje.
D. Makavičius „Santarvei“ sakė, kad numatomoje statybvietėje yra buvę pastebėti ir stebėti šikšnosparniai, tačiau veisimosi kolonijų ten nebuvo aptikta.
„Turbūt šikšnosparniai tiesiog praskrido, pamedžiojo ir viskas. Maitintis jie gali nuskristi 10–15 kilometrų nuo jų gyvenamosios vietos. Dėl vietos, kur jie gyvena, duomenų neturime. Teko būti pačiame malūno pastate, išvaikščiojome, išlandžiojome kiekvieną kampelį ir neradome jokių įrodymų, kad šikšnosparniai veistųsi ar gyventų pastate. Jie turbūt yra įsikūrę kažkur kitur, gal kitoje Ventos upės pusėje“, – kalbėjo D. Makavičius.
Kvartalo statytojai yra įsipa-reigoję pastatyti specialius inkilus šikšnosparniams, tik patogesnėje vietoje šiems gyvūnams veistis.
Tai viešojo svarstymo metu patvirtino ir H. Štaudė.
Didelio poveikio nebus?
D. Makavičius „Santarvei“ teigė: nėra užfiksuota, kad „Aitvaro“ malūno teritorijoje augtų ir itin retų augalų. Pasak gamtininko, „Natura 2000“ Mažeikių rajone yra įsteigta dėl paukščių – griežlių ir tulžių. Ši teritorija tęsiasi pagal Ventos upę nuo Šiaulių rajono, pro Mažeikius, iki Latvijos teritorijos.
„Teko dalyvauti steigiant „Naturą 2000“. Mes siūlėme, kad į šią teritoriją neįsiskaitytų Mažeikių miestas, nes tai žmonių gyvenamoji zona ir joje augalų ar gyvūnų, paukščių saugomų rūšių kaip ir nėra. Tačiau kiti specialistai pasakė, kad netikslinga ir sudėtinga „Naturą 2000“ skelti į dvi dalis išimant Mažeikių miestą, todėl ir liko vientisa jos teritorija“, – paaiškino D. Makavičius.
Prie kiekvieno vienbučio gyvenamojo namo numatyta po 2 parkavimo vietas.
Pasak gamtininko, dabar net sodų bendrijų, kurios yra ant Ventos upės kranto, savininkai, norėdami ką nors daryti, turi gauti leidimą.
„Realiai artimiausia tulžių perėjimo vieta yra už kilometro, griežlių – už dviejų kilometrų nuo „Aitvaro“ malūno teritorijos. Todėl manau, kad kažkokio didžiulio ar ypatingo poveikio, žalos „Naturai 2000“ projektas negali turėti“, – įsitikinęs D. Makavičius.
Malūną pavers gyvenamuoju namu
Projektuotojų pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad sklypo plotas – 11 100 m2.
Sklypas suplanuotas atsižvelgiant į gamtinę ir geografinę situaciją, įvertinant ir išsaugant esamą augaliją.
Įvažiavimas į teritoriją nekeičiamas, naudojamas jau esamas. Išlyginamas kiemas, prie esamos akmens mūro sienutės projektuojama stoginė. Įėjimas į rekonstruojamą pastatą (buvusį malūną) numatomas cokolinio aukšto lygyje. Esamas, sovietmečiu sumontuotas betoninis tiltas ir laiptai bus išardyti.
Saloje numatoma kavinė, vaikų žaidimo ir poilsio aikštelės, pastato gyventojams – terasa. Lankytojų patekimas į salą numatytas formuojamu akmens taku – kulgrinda. Ja lankytojai pateks prie malūno užtvankos, kavinės, poilsio ir vaikų žaidimo aikštelių. Teigiama, kad kulgrinda apsaugos protaką nuo pavasarinio ledų srauto ir neleis ardyti krantų. Protaka po malūnu bus išvalyta nuo sąnašų, jos šlaitai sutvirtinti lauko akmenimis (bruku).
Šalia malūno – namų kvartalas
Šiaurinėje sklypo dalyje suprojektuotas vienbučių namų kvartalas (numatyti du gyvenamų namų tipai), privažiavimo kelias su apsisukimo aikštele gyventojų bei priešgaisriniam transportui.
Pagrindinis įėjimas ir įvažiavimas į kiemą numatytas iš Aitvaro gatvės. Buvusiame malūne įrengtiems šešiems butams numatytos 6 automobilių stovėjimo vietos, vienbučiams gyvenamiems namams, kurių planuojama 14, – 28 vietos. Iš viso automobiliams suprojektuotos 44 parkavimo vietos.
Projekto rengėjų teigimu, visi priėjimai ir privažiavimai bus pritaikyti žmonėms su negalia: numatyti bortai su nuolydžiais ir pandusai prie įėjimo.
Projekte nurodyta, jog sklype yra 30 medžių: 5 obelys, 1 eglė, 24 lapuočiai medžiai: liepos, klevai, ąžuolas. Numatyta nukirsti dvi obelis, kiti medžiai, pasak projektuotojų, bus išsaugoti. Planuojama pasodinti dekoratyvinių krūmų, įrengti veją.
Lauko kavinė projektuojama saloje kartu su poilsio, žaidimų ir apžvalgos aikštelėmis. Kavinėje numatoma 82 kv. m salė su baru, dengta nuo kritulių.
Atsižvelgs į zonas
Projektuotojai pažymėjo, kad bendrojo plano koregavimu vandens telkinių apsaugos juostos buvo nustatytos vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo reikalavimais bei pažymėtos Mažeikių miesto teritorijos bendrojo plano koregavimo suplanuotos teritorijos dalyje (Aitvaro g. 10).
Projektuojami pastatai yra už vandens telkinių apsaugos juostos, dalis planuojamos teritorijos patenka į potvynių grėsmės ir rizikos teritorijas.
Į rizikos teritorijas patenkančiuose plotuose sprendiniai nekeičiami (teritorija priskirta prie bendro naudojimo erdvių, želdynų zonos).
Į nepatenkintuosius nereaguoja
Pirmadienį iki pietų dar nebuvo paskelbta, ar Mažeikių rajono savivaldybės administracija pritarė šiems projektiniams siūlymams.
Kol kas neaišku ir tai, kada bus pradėtos statybos ar kada pavenčiuose apsigyvens naujakuriai.
Projekto užsakovės ir kvartalo statytojos – bendrovės „G&M capital group“ vadovas Gytis Radžiūnas „Santarvei“ sakė, kad apie tai kalbėti kol kas per anksti.
„Procedūros užrunka gana ilgai, todėl sunku pasakyti, kaip kas vyks. Akivaizdu, kad bus sutvarkyta ilgą laiką apleista miesto vieta. Ir tai džiugina didžiąją dalį mažeikiškių. O jei ir yra kas nepatenkintas ir savo nuomonę reiškia socialiniuose tinkluose, nekreipiu dėmesio“, – „Santarvei“ teigė G. Radžiūnas.
Nuotr. iš redakcijos ir Savivaldybės administracijos archyvų