Pievėnų Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčia – kaimo istorijos dalis. Jono STRAZDAUSKO nuotr.
[nggallery id=755 template=caption]Pievėnų kaimo bendruomenė, Tirkšlių seniūnija ir kultūros centras pakvietė buvusius ir dabartinius kaimo gyventojus, svečius į jubiliejinę šventę – „Pievėnams 590“.
Šventė prasidėjo šv. Mišiomis, apie kaimo istoriją, kultūrines vertybes kalbėta Pievėnams skirtoje konferencijoje, po saviveiklininkų koncerto šventės dalyviai linksminosi vakaronėje.
Pievėnams skirta konferencija įvyko tuoj pat po šv. Mišių Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje.
Apie Pievėnų istoriją kalbėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė paminklotvarkai Rūta Končiutė-Mačiulienė: ji supažindino konferencijos dalyvius su kaimo kilme, Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia ir jos savitumu, kaime buvusia mokykla, biblioteka, kapinių ir kaimo kultūros vertybėmis.
Lietuvos dailės akademijos (VDA) Dailės istorijos ir teorijos katedros vedėjas Helmutas Šabasevičius pasakojo apie iš Pievėnų kilusį skulptorių Bronių Pundzių, jo gyvenimą ir kūrybą. Daugelį pievėniškių nustebino tas faktas, kad viena iš skulptūrų, stovėjusių ant garsiojo Vilniaus Žaliojo tilto, buvo sukurta jų kraštiečio.
Konferencijos metu nemažai kalbėta ir apie unikalias Pievėnų Velykas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinis bendradarbis Povilas Krikščiūnas skaitė pranešimą apie Pievėnų Velykų priešaušrius. Žemaitijos Nacionalinio parko Kultūros paveldo skyriaus vedėja Aldona Kuprelytė pasakojo apie Žemaitijoje giedamus Žemaičių Kalvarijos kalnus ir jų prasmę bei apie Velykas Žemaitijoje.
Plačiau skaitykite laikraštyje.
As irgi nemegstu laukti vakaro. Jei yra tinkamas bicas, tai ir varom i krumus. Ka ten veikiam ne jums spresti.
Labai šaunu, kad yra tokių puikių ir nuostabių merginų kaip Jolanta. Šventė yra šventė.
Aš tai su savo mylimuoju patvarkėm reikalus, nereikėjo laukti nė vakaro.