Baigiantis kadencijai, politikai prabilo apie Savivaldybės administracijos finansinės drausmės trūkumus – perkamos prekės ir paslaugos, kurioms biudžete lėšų nenumatyta.
Politikų reakciją sukėlė administracijos prašymas skirti pinigų gėlinėms pirkti, nors jos jau nupirktos ir ne vieną mėnesį puikavosi aikštėje prie Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios.
Administracijai dėl tokios ydingos (ne)tvarkos kliuvo ne tik nuo opozicijos, bet ir nuo naujosios daugumos partnerių. Karštas diskusijas lydėjo replikos, apsižodžiavimai.
Neatsitiktinai meras „kalbėjimus ne į temą“, kai kuriuos pasisakymus pavadino rinkiminėmis kalbomis.
Biudžete – daugiau pajamų
Praėjusiame Tarybos posėdyje ne pirmą kartą šiemet atlikti Savivaldybės biudžeto pakeitimai, susiję su papildomai gautomis lėšomis.
Šį kartą biudžeto apimtis padidinta 2,4 mln. eurų: iš įvairių institucijų gauta 728,4 tūkst. eurų dotacijų, surinkta net 1,6 mln. eurų daugiau mokesčių nei planuota, iš jų beveik pusantro milijono sudaro gyventojų pajamų mokestis. Beveik 26 tūkst. eurų daugiau gauta pajamų už paslaugas ir prekes.
Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Julija Balvočienė priminė, kad dotacijos yra tikslinės, o savarankiškoms funkcijoms skirtos lėšos nukreipiamos įvairioms reikmėms – kam būtiniausiai reikia: darbo užmokesčiui, įvairiems remontams, padidėjusioms išlaidoms už elektros energiją dengti, šildymo granulėms įsigyti, paskoloms grąžinti ir kt.
Finansų skyrius politikams pateikė lentelę su išsamia informacija, kaip prašoma paskirti papildomas lėšas. Kai kurios „eilutės“ sukėlė nemažai diskusijų, nepasitenkinimo, įvairių įžvalgų.
Politikai pamiršo?
Sprendimo projektas buvo pristatytas visiems Tarybos komitetams, tačiau daugiausia nepatogių klausimų J. Balvočienė sulaukė Švietimo, kultūros ir sporto bei Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komitetų posėdžiuose. Tie patys arba panašūs klausimai iš tų pačių politikų persikėlė ir į Tarybos posėdį.
Vienas iš diskusijas sukėlusių klausimų – siūlymas 92 tūkst. eurų skirti Ašvos gatvės kapitaliniam remontui užbaigti. Beveik pusės kilometro ilgio gatvės remonto projekto vertė – 251 tūkst. eurų, darbams jau skirta 159 tūkst. eurų.
Tiek naujosios opozicijos atstovas Deivydas Vyniautas, tiek į valdančiąją daugumą neseniai įsiliejusi Ona Kelpšienė kėlė tą patį klausimą: kodėl vos „devynias trobas“ turinčio kelio remontas toks įspūdingai brangus ir kodėl jis apskritai ten vykdomas?
Paaiškinti, kaip seniūnijose skirstomos lėšos, ėmėsi Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa. Jis politikams priminė, kad Tarybos sprendimu šis objektas įtrauktas prie prioritetinių, jo statyba numatyta 2022–2023 metais. Pagal gegužės mėnesį pasirašytą rangos sutartį, statybos darbai šitame objekte turi būti baigti kitų metų spalio mėnesį.
„Objektai yra parenkami vadovaujantis Tarybos patvirtinta tvarka. Už šitą objektą pasisakė ir vietos bendruomenė, jis į sąrašą buvo įtrauktas jau 2021 metais“, – informavo vedėjas.
Meras Vidmantas Macevičius politikams priminė, kad, pagal jų patvirtintą Kelių priežiūros programos lėšų skyrimo tvarką, 40 proc. lėšų atiduodama kaimiškoms seniūnijoms ir jos pačios sprendžia, kur jas naudoti.
Biudžete nenumatyta
Pačios karščiausios diskusijos kilo dėl Mažeikių seniūnijos prašomų lėšų išlaidoms, kurios nebuvo numatytos tvirtinant šių metų biudžetą. Pro politikų akis nepraslydo administracijos siūlymas skirti 10 tūkst. eurų gėlinėms įsigyti. Toms pačioms, kurios jau nuo vasaros stovi Šv. Pranciškaus Asyžiečio aikštėje ir kurių kaina viešoje erdvėje taip pat sukėlė įvairiausių vertinimų.
„Kaip čia yra, kad vasarą arba pavasarį kažką įsigyjame, surengiame prie gėlinių fotosesiją, padarome vaizdo įrašų, pasireklamuojame, o tik rudenį joms paprašome pinigų? Tačiau kai reikia stadione pakeisti lempas, sakome, kad nėra pinigų. Kažkokie dvigubi standartai“, – situaciją mero prašė pakomentuoti Tarybos narys Virginijus Sungaila.
V. Macevičius paaiškino: tokie dalykai nutinka dėl to, kad metų pradžioje tvirtinant biudžetą viskam pritrūksta finansavimo, o sutartys dėl paslaugų pasirašomos. Tokia sutartis buvo sudaryta ir dėl gėlinių pirkimo, todėl šią sumą ir prašoma įtraukti į išlaidas.
„Pinigų nebuvo skirta, o kažkas vis tiek nuperka. Prioritetai keisti – trys vazonai. Norime būti gražūs, bet paviršutiniškai. Kai kur mokyklose linoleumai atplyšę, kai kuriuose darželiuose vaikai miega metalinėse lovose“, – Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto posėdyje replikavo Ona Kelpšienė.
Politikai pastebėjo, kad tarp prašomų skirti sumų – ir 1,3 tūkst. eurų vėliavoms bei 11,8 tūkst. eurų vėliavų stiebams įsigyti, nors vėliavos jau minėtoje aikštėje plevėsuoja taip pat nuo vasaros.
Turėtų nuspręsti Taryba
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje kilus diskusijoms, kaip pirma atsiranda prekė, o paskui jai prašoma pinigų, jo narė Rūta Matulaitienė paaiškino, kad tos gėlinės nupirktos miesto įvaizdžio kūrimo darbo grupės sprendimu (būdama vicemere R. Matulaitienė jai vadovavo – B. R.).
„Jeigu nepatinka, galite parduoti“, – replikavo politikė.
„Ši darbo grupė nieko negali nuspręsti, nes pinigų neturi. Tik gali pasikalbėti, pateikti protokolą Tarybai, kuri ir priims sprendimą, atsižvelgdama į pagrįstumą“, – kolegei oponavo V. Sungaila.
Tą pačią mintį Ekonomikos komiteto posėdyje pakartojo O. Kelpšienė. Ją palaikė ir Tarybos narė Virginija Eidimtienė.
„Kai kažką pastebėjome, kalbame, jei nepastebėjome, nekalbame. Bet aš matau sisteminę problemą, kad yra savavališkai, privačia iniciatyva padaromi pirkimai, sumokama, pastatoma, nors tų pinigų nepaskyrėme. Gali būti ekstra atvejis, bet yra negeros tendencijos. Išeitis: keičiame tą sistemą, iškeliame problemą ir sprendžiame“, – siūlė politikė, taip pat atstovaujanti daugumai.
Atsakinga administracija
Dabar jau opozicijoje dirbantis Tarybos narys D. Vyniautas taip pat negailėjo kritikos valdžiai. Jis samprotavo: kas būtų, jeigu biudžetinės įstaigos išleistų, pavyzdžiui, dvigubai daugiau lėšų negu suplanuota biudžete?
„Įvykdo pirkimus, o tada ateina kas mėnesį, kas du į Tarybą ir sako: skirkite daugiau pinigų. Aš jau dešimt metų Taryboje ir dešimt metų ta pati istorija. Bet kad istorija taip dažnai kartotųsi – kas mėnesį, taip dar nėra buvę. Situacija bloga, ydinga, o atsakomybė… Administracija yra atsakinga už biudžetines įstaigas. Administracija – administracijos direktoriaus vaidmenyje – nesugeba biudžetinių įstaigų įstatyti į rėmus“, – kalbėjo Tarybos narys, dar neseniai priklausęs daugumai bei vadovavęs Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komitetui.
D. Vyniautas siūlė Savivaldybės administracijos direktoriui labiau kontroliuoti jam pavaldžias biudžetines įstaigas.
„Ir neleisti tokių situacijų, kai pirma nuperkame, o tada einame į Tarybą, kad skirtų pinigų. Jeigu nusipirkote, tai iš savęs ir susimokėkite“, – apie prekių ir paslaugų apmokėjimus, kuriems biudžete lėšos nenumatytos, griežtai kalbėjo politikas.
Pasigedo kultūros ir drausmės
Tarybos narys Paulius Auryla pasigedo sprendimų priėmimo kultūros.
„Tarybos nariai neturėtų būti pastatomi prieš faktą. Kažkas jau įsigyta, stovi. Ir tada jau, norime ar nenorime, turime kelti ranką, nes pinigai jau išleisti arba pažadėti, o dabar reikia „eilutę“ atstatyti <… >. Nežinau iš kokio, tikriausiai – sovietinio laikotarpio, trisdešimt metų mes gyvename tokiu mąstymu, kad Tarybos nariai arba visuomenė gali būti pastatoma prieš faktą“, – svarstė politikas.
P. Auryla siūlė imtis priemonių, kad Savivaldybės administracija, seniūnija negalėtų pasiduoti tokioms negeroms provokacijoms.
Meras pripažino, kad Tarybos nario pastaba teisinga. Jo teigimu, tai, kad sąskaitos už prekes ar paslaugas apmokamos tokiems poreikiams neturint pinigų, yra tvarkos ir finansinės drausmės problema, nes lėšos paimamos iš ko nors kito.
V. Macevičius išreiškė viltį, kad Savivaldybės administracija atkreips į tai dėmesį, nes, jo teigimu, su „tokiu reiškiniu“ susiduriama ne pirmą kartą.
Rinkiminės kalbos?
Savivaldybės tarybos posėdyje svarstant sprendimo projektą dėl biudžeto pakeitimo, netrūko apsižodžiavimų ir replikų tarp naujai susiformavusios opozicijos ir naujosios daugumos atstovų, pasisakymų, ne į temą kalbėjimų, kuriuos meras V. Macevičius pavadino jausmingomis rinkiminėmis kalbomis.
Administracijai irgi kliuvo ir nuo vienų, ir nuo kitų Tarybos politinių jėgų. Nuskambėjo patarimai pasitarti su visais gyventojais, kaip geriau, prasmingiau išleisti papildomai į biudžetą surinktus pinigus, nes gyventojų pajamų mokesčio lėšas sunešė būtent rajone dirbantys žmonės.
Meras Tarybos narius pakvietė ne tik politikuoti, bet ir patiems pagalvoti, kokias priemones būtų galima įtraukti į kitų metų biudžetą. Tuo labiau, kad jis patvirtintas turės būti anksčiau nei įprasta – kitų metų sausio mėnesį.
„Gruodžio mėnesį jau reikia turėti projektą, laukia didelis darbas“, – priminė meras.
Kadencija sudėtinga ir administracijai
Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Šiurys „Santarvei“ teigė priimąs kritiką.
„Kas nedirba, tas neklysta. Sutinku, kad darbe pasitaiko spragų, reaguosime. Tobulėjimui ribų nėra“, – teigė pašnekovas.
Porą metų šias politinio pasitikėjimo pareigas einantis valstybės tarnautojas prisipažino, kad šis laikotarpis nebuvo ir nėra lengvas dėl nuolat besikeičiančių koalicijų: nėra pastovumo, kiekviena dauguma kelia savo reikalavimus, sunku susiplanuoti darbus.
Keičiantis koalicijoms, vis perstumdami svarbiausi postai. Dar daugiau: nuo rugsėjo 19 d. meras liko be pavaduotojų, beveik du mėnesius yra laisvas vienas Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo etatas. Pasak direktoriaus, tokia situacija taip pat neigiamai atsiliepia Savivaldybės administracijos darbui.
Nuotr. iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos archyvo
