Senovės kinai, savo priešams linkėję gyventi permainų laikais, matyt, turėjo įspūdingos patirties. Juk nemažai atradimų ir išradimų priskiriama šiai tautai. Ir vis tik abejoju, ar kuriai nors ankstesnei jų kartai teko išgyventi tiek pokyčių, kiek mes patyrėme, gyvendami dviejų tūkstantmečių sandūroje.
O per pastarąjį dešimtmetį pasaulis pasikeitė labiau nei per visą praėjusį šimtmetį.
Ir čia ne mano sugalvotas, o oficialus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) teiginys, išsakytas Paryžiuje vykusiame EBPO posėdyje, kuriame diskutuota apie suaugusiųjų įgūdžių tyrimą.
Lietuvai atstovavusi Seimo narė Jekaterina Rojaka diskusijos metu kalbėjo: „Apklausos rodo, kad dauguma žmonių susiduria su sunkumais bandydami prisitaikyti ir neatsilikti nuo sparčiai besikeičiančio pasaulio. Beveik aštuoni iš dešimties pasaulio gyventojų (78 proc.) mano, kad „pasaulis man keičiasi per greitai“, o tai, žinoma, didina bendrą nerimo atmosferą.“
Kas šių dienų pasaulyje patiria grėsmę likti už gerovės borto? Daugelis. Ir atrodo, kad problema sparčiai „žygiuoja“ į ateitį.
„Pagrindiniai suaugusiųjų raštingumo ir skaičiavimo įgūdžiai per pastarąjį dešimtmetį daugumoje EBPO šalių iš esmės sumažėjo arba nepakito. Atrodo, kad dabartinė strategija neveikia“, – akcentavo J. Rojaka. Apie tą patį su nerimu kalba ir mūsų kraštietis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis (jo įžvalgas galima skaityti mūsų svetainėje www.santarve.lt), primindamas, kad kokybiškas išsilavinimas ir šių dienų reikalavimus atitinkantys įgūdžiai kiekvienam žmogui leidžia judėti į priekį – ir siekiant mokslo aukštumų, ir užsiimant bet kuria kita veikla.
J. Rojaka EBPO diskusijoje pažymėjo, kad šiandien turime daugybę programų, skirtų spręsti tokiems išmėginimams, kaip kvalifikuotų specialistų trūkumas ar įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikimas. Tačiau, pasak jos, „reikia tektoninių pokyčių mūsų mąstysenoje ir elgsenoje. Revoliucijos“.
Lietuvos parlamentarė siūlė apsvarstyti netradicinius metodus: privalomą, reguliarų įgūdžių sertifikavimą; keturių dienų darbo savaitę, kai penkta savaitės diena skiriama įgūdžiams lavinti.
„Turime eksperimentuoti ir ieškoti geriausios praktikos, kad išspręstume produktyvumo paradokso ir skaitmeninės atskirties, kuri kelia vis didesnį susirūpinimą, problemas. Nes niekas neturėtų likti nuošalyje“, – kalbėjo J. Rojaka.
Diskusijos organizatoriai pripažino: tyrimo rezultatai atskleidžia blaivią tikrovę. Nepaisant didelių investicijų į švietimą, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą bei aukštesnio išsilavinimo lygį, suaugusiųjų įgūdžių lygmuo iš esmės sustojo arba, kalbant apie raštingumą, sumažėjo.
Vienas iš penkių EBPO tyrime dalyvavusių suaugusiųjų sunkiai įveikia pagrindines užduotis, tokias kaip paprastų tekstų skaitymas ar pagrindinių aritmetinių uždavinių sprendimas. Ir vis tik kai kurios šalys sugebėjo patobulinti suaugusiųjų įgūdžius, efektyviai juos panaudoti.
Tad gal nereikėtų išradinėti dviračio?
