Darbą pradėjo dešimtasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos Seimas. Slaptu balsavimu visam Seimo įgaliojimų laikui išrinktas Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, jis pristatė šešias Seimo Pirmininko pavaduotojų kandidatūras, slaptu balsavimu visos kandidatūros buvo patvirtintos.
Įkurtos šešios Seimo frakcijos ir viena mišri Seimo narių grupė, paskelbti jų vadovai. Paskelbta deklaracija dėl valdančiosios koalicijos sudarymo, į ją susijungė Seimo nariai, priklausantys Lietuvos socialdemokratų partijos, „Nemuno aušros“ frakcijoms ir Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“.
Pirmajame posėdyje patvirtinta Seimo valdyba, sudaroma iš Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų ir Seimo opozicijos lyderio. Kol kas Valdyboje dirbs Seimo Pirmininkas S. Skvernelis, Seimo Pirmininko pavaduotojai: Juozas Olekas, Rasa Budbergytė, Orinta Leiputė, Agnė Širinskienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Viktorija Čmilytė-Nielsen. Aha. Joje trūksta dar vieno parlamentaro – Seimo opozicijos lyderio.
Manau, kad ne pusę kadencijos jo teks laukti.
O dabar apie mūsų parlamento daugumą ir mažumą. Seimo dauguma yra laikomos tos Seimo frakcijos, kurių bendras narių skaičius yra daugiau kaip pusė Seimo narių ir kurios yra pasirašiusios bendros veiklos deklaraciją arba sutartį dėl koalicinės vyriausybės. Seimo mažuma yra laikoma opozicinės bei kitos Seimo daugumai nepriklausančios frakcijos, mišri Seimo narių grupė, taip pat Seimo narys, neįsiregistravęs į jokią frakciją tuo atveju, kai mišri Seimo narių grupė nesusidaro.
Kaip Seime veikia opozicinės frakcijos? Seimo narių frakcijos arba jų koalicijos, nesutinkančios su Vyriausybės programa, gali pasiskelbti opozicinėmis. Jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu.
Pagaunate kampą? Seime viskas aišku: yra opozicija ar nėra ir kas gali vadintis opozicijos lyderiu. Ir nėra jokios „mažumos visumos“, kuri jau nemažai laiko trikdo dalies mūsų Tarybos narių darbus.
Kaip politikos neprofesionalas svarstau: išeitų, jog Seimo veiklą reglamentuojančias tvarkas kūrė vieni įstatymdaviai, o savivaldybių tarybų – kiti? Gal net taip: pirmąsias – profesoriai, o antrąsias – pagal nutylėjimą – studentai?
Bet kas trukdo gerą patirtį patiražuoti ir kitokiu masteliu? Juk tos pačios valstybės labui.
Jau 20 mėnesių mūsų vietos politikai vargsta ieškodami vienybės ir sutarimo. Jei taip neišeina, tegul bent gražiai nesutaria. Argumentuotai. O ne dėl neišbaigtos įstatymo raidės. Seimui gerai, o čia ir dabar ką žmonėms daryti?
