Ketvirtadienio vakarą ugniagesiai gelbėtojai Reivyčiuose gesino miško paklotę. Žmonių laiku pastebėti dūmai ir pranešimas į Bendrąjį pagalbos centrą leido išvengti didesnio miško gaisro.
Ugnis jau kibo į pušeles
Pranešimų, kad žmonės mato iš miško kylančius dūmus, Bendrojo pagalbos centro pareigūnai sulaukė apie penktą valandą vakaro. Į gaisravietę išskubėjo vienas Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ekipažas.
Pranešimas pasitvirtino: miško gilumoje, už 300 metrų nuo jo pakraščio, dviejų arų plote miško paklotė degė atvira liepsna. Ugnies liežuviai vis plito, liepsnos jau buvo įsisukusios į čia augančias pušeles.
Ugniagesiai gelbėtojai, plakdami ugnį ir naudodami vandens švirkštus, gaisrą užgesino. Ugnis neišplito giliau į mišką.
Pasak pareigūnų, tik laiku pastebėti dūmai leido išvengti didesnio miško gaisro.
Ragina poilsiauti atsakingai
Šis incidentas – pirmas gaisras, šiais metais kilęs mūsų rajono miškuose.
Dabar miškuose yra trečias miškų gaisringumo lygis (iš penkių), tai reiškia, kad gaisrams kilti sąlygos vidutiniškai palankios – gali kilti vidutiniai ir stiprūs žemutiniai gaisrai.
Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Audrius Tupikas „Santarvei“ komentavo: „Pirmasis šiais metais miško gaisras kilo atokioje vietovėje, kaip įtariame, nuo numestos nuorūkos. Dažniausiai miško gaisrus sukelia neatsargūs poilsiautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę rusenantį laužą, o miške gausu sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kurios užsiliepsnoja ir dega labai greitai.
Raginame gyventojus tiek miške, tiek atvirose teritorijose su ugnimi elgtis atsakingai.“
Lietuvos miškuose didžiausias gaisro pavojus – balandžio, gegužės mėnesiais. Tuo metu ant žemės daug sausų pernykščių lapų, smulkių šakelių.
Pagal praėjusių metų statistiką, Mažeikių rajone ugniagesiai gelbėtojai gesino 30 gaisrų atvirose teritorijose ir miškuose, vien per balandį, gegužę ir birželį jie skubėjo į 25 tokio pobūdžio gaisrus.
