Po Lietuvos rinktinės pasirodymo pasaulio krepšinio čempionate daug metų šiai sporto šakai atidavę specialistai ir žaidėjai vienbalsiai tvirtino: mūsų šalies rinktinė žaidė puikiai, o pati čempionato sistema – žemiau kritikos.
Žaidimo grožis akivaizdus
Filipinuose baigėsi pasaulio krepšinio čempionatas, rungtynės taip pat vyko Indonezijoje ir Japonijoje.
Čempionato nugalėtoja tapo Vokietijos rinktinė, lemiamoje kovoje rezultatu 83:77 įveikusi Serbiją.
Lietuvos rinktinė savo grupėje įveikė Egiptą, Meksiką bei Juodkalniją, antrame etape privertė pasiduoti Graikiją ir Jungtines Amerikos Valstijas, tačiau lemiamame mače dėl patekimo į čempionato pusfinalį nusileido Serbijos rinktinei.
Vėliau mūsų šalies krepšininkai kovojo dėl 5–8 vietų. Pirmoje dvikovoje jie įveikė Slovėniją, o kovodami dėl penktos vietos 25 taškų skirtumu buvo sutriuškinti latvių ir pasaulio pirmenybėse užėmė šeštą vietą.
Mažeikiškiai krepšinio žinovai „Santarvei“ sakė: Serbijai pralaimėtos lemiamos rungtynės dėl kelialapio į pusfinalį nenubraukia to, kokį žaidimą šiame čempionate pademonstravo lietuviai krepšininkai.
„Tai buvo gražus ir geras krepšinis“
Mažeikių sporto mokyklos krepšinio treneris Vidmantas Bertys „Santarvei“ sakė: „Šios vienos rungtynės neatspindi to, kaip žaidė mūsų krepšininkai. Tai buvo gražus ir geras krepšinis, mūsų komanda smagiai puolė ir gynėsi. Po kelerių metų pertraukos matėsi, kad šiemet nesiremta vien aukštaūgiais, kamuoliais buvo „maitinami“ visi žaidėjai. Serbai buvo gerai pasiruošę lemiamoms rungtynėms, ir tai ne tik daugelio nurašyto jų trenerio Svetislavo Pešičiaus nuopelnas – dirbo visa trenerių komanda, tinkamai sudėliojo žaidimą.“
Treneriui pritarė ir ilgametis mūsų rajono krepšininkų ugdytojas Algimantas Giedra. Pasak jo, rinktinė buvo „aukštumoje“, sirgaliai patys netikėjo, kad Lietuvos krepšininkai gali užkopti tiek aukštai. Pasak trenerio, būna „juodų dienų“, kai viskas krinta iš rankų, nes žmogus – ne automatas ir ne kompiuteris. Tai parodė ir Vokietijos lyderio, NBA žvaigždės Deniso Šrioderio žaidimas prieš latvius – iki tol buvo tikras rinktinės lyderis, o per tas rungtynes – tik 10 naudingumo balų.
„Nesakau, kad mes nebuvome pasiruošę psichologiškai rungtynėms su serbais. Tačiau nugalėjome JAV rinktinę, o tada buvo privaloma laimėti ir tai buvo žiaurus psichologinis krūvis. Serbų yra kitoks charakteris, jie lemiamoms kovoms moka itin susitelkti“, – kalbėjo krepšinio specialistas.
Papiktino abejonės
Buvęs krepšininkas Aivaras Jokubaitis savo požiūrį išreiškė posakiu „Būkime biedni, bet teisingi“: niekas netikėjo, kad rinktinė, į kurią vieni krepšininkai negalėjo atvykti, kiti – atsisakė dėl poilsio, pateks tarp stipriausių aštuonių pasaulio komandų. Ji sužaidė šauniai ir viršijo lūkesčius.
„Serbai labai gerai pasiruošė lemiamoms ketvirtfinalio rungtynėms – Roką atkirto nuo kitų žaidėjų, savo aikštelėje jie dvigubino prieš jį žaidėjus. Kito tokio žaidimo organizatoriaus šį kartą nebuvo, o priešininkai tai suprato ir tuo pasinaudojo. Sūnui po tų rungtynių net neskambinau – žinojau, kad jis jaudinasi ir tokiu atveju nekelia ragelio. Toks jis jau yra“, – „Santarvei“ sakė rinktinės įžaidėjo Roko Jokubaičio tėvas.
Buvusį krepšininką piktina kalbos, kad reikėjo JAV rinktinei nusileisti, tuomet ketvirtfinalyje būtume kovoję prieš italus. Tačiau A. Jokubaitis priminė: visi užmiršta, kad Italija įveikė Serbiją, o tai parodo, kad ir šie varžovai buvo galingi.
Kita vertus, žaidėjas, išėjęs į aikštelę, niekada specialiai neprames metimo ar žais bet kaip. Jeigu jau reikia galvoti apie įvairius rungtynių baigties variantus, treneriai gali pataupyti pagrindinius žaidėjus, bet tai jau ne krepšinis… Taisyklė viena: išėjai į aikštelę – galvoji tik apie pergalę ir šalies prestižą.
Juodų dienų neišvengsi
„M Basket-DELAMODE“ žaidėjas, buvęs šalies rinktinės krepšininkas Artūras Jomantas kalbėjo: „Pas mus yra trys milijonai krepšinio ekspertų. Iš pradžių visi kalba: tas nežaidžia, tas nežaidžia, nieko gero iš tos rinktinės nebus… Iškovojame kelias pergales, visi pradeda norėti medalių, nepasiseka – ir vėl nusivylimas. O tai, kad patekome tarp aštuonių geriausių pasaulyje, – kažkodėl užmirštama.“
Jis akcentavo, kad čempionato formulė yra jau ilgalaikė, ir ne paslaptis, jog lemiamas etapas yra ketvirtfinalis, nuo kurio priklauso, ar tu kovosi dėl medalių, ar ne.
„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad būna tokių juodų dienų, kai kamuolys tiesiog nekrinta į krepšį. O tokių dienų, kokia buvo žaidžiant su JAV rinktine, kai pasipylė tritaškiai metimai, pasitaiko tik kartą per visą turnyrą. Kita vertus, amerikiečiai prieš rungtynes su lietuviais tikriausiai labai nenagrinėjo mūsų žaidimo, pasikliovė savo pranašumu, o štai serbai viską buvo detaliai išnagrinėję po kruopelytę ir sustatė žaidimo planą taip, kad Lietuvos rinktinei atėmė visus pagrindinius jos kozirius“, – sakė krepšininkas.
Negailėjo gerų žodžių
Kalbėdami apie mūsų mieste sportinį kelią pradėjusį R. Jokubaitį, treneriai jam negailėjo gerų žodžių.
V. Bertys pastebėjo: jaunas krepšininkas tik pirmose rungtynėse šiek tiek jaudinosi, po to valdė komandą kaip patyręs įžaidėjas. Ir ne tik valdė, bet ir buvo vienas iš rezultatyviausių.
Tą patį pažymėjo ir A. Giedra: šaunuolis, mažeikiškiui tik 22-eji metai, jam dar reikėjo būti tik antru įžaidėju, o jis buvo pagrindinis. Tokiu atveju ant pečių krinta visas rinktinės žaidimas, tai itin sudėtinga.
A. Jokubaitis „Santarvei“ sakė: „Mums kalbantis telefonu, sūnus pažymėjo, kad jam buvo gerokai maloniau žaisti šiame čempionate negu pernai Europos čempionate. Visi žinojo savo vietą rinktinėje, vietas ir pozicijas aikštelėje. Komanda buvo kaip vienas – tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Niekas didelių lūkesčių jiems nekėlė, negalvojo, kad jie perlips aukščiau savo galvų, o kai kurie ėmė ir perlipo… Man dabar įdomu, ką rinktinės treneris ims kitais metais į olimpinę atranką – ar tuos, kurie dėl įvairių priežasčių atsisakė, ar tuos, kurie ėjo ir aukojo vasarą šiai rinktinei.“
Čempionato sistema pasenusi
Kalbėdami apie pasaulio čempionatą visi „Santarvės“ pašnekovai pažymėjo: jis pateikė ir nusivylimų. Nuvylė vienos iš favoričių – ir pagal sudėtį, ir pagal krepšinio tradicijas – Australijos, Prancūzijos ir Ispanijos rinktinės, kurios nepateko tarp aštuonių stipriausių komandų.
Geriausią įspūdį paliko latviai – visi matė, kaip jie atrodė paskutinėse draugiškose rungtynėse prieš lietuvius ir kaip vieną po kitos jie šalino iš kelio stiprias pasaulio rinktines… Tai dar kartą įrodo, kad favoritų etikečių sporte iš anksto geriau neklijuoti.
Krepšinio specialistai mažeikiškiai kalbėjo, kad čempionato sistemą galima kritikuoti – kam bereikia rengti rungtynes dėl šešioliktų vietų arba net dėl penktų–aštuntų. Po skaudžių pralaimėjimų grupėse ar ketvirtfinalyje komandoms norisi nagrinėti jų priežastis, važiuoti namo. Nebėra stimulo kovoti, galima tik užjausti žaidėjus, kai reikia nusiteikti tolesnei kovai.
Mažeikiškių nuomone, galima paimti pavyzdį iš pasaulio futbolo čempionato, kai žaidžiamos tik rungtynės dėl medalių, o kelialapius į olimpines žaidynes dalyti jau pagal kitą sistemą.
Taip pat norėtųsi, kad ne didesniu komandų skaičiumi būtų plėtojamas krepšinis, nes vyko ne vienos rungtynės, kai nugalėtojas buvo žinomas iš anksto. Vis tik meistriškumo atotrūkis tarp Europos ir Amerikos bei Azijos ir Afrikos komandų dar akivaizdus.
Pamokų buvo nemažai
Čempionatas naujų atradimų nepateikė, komandos pergales skina naudodamos tuos pačius ginklus: tolimus metimus, derinius „du prieš du“ ir individualų lyderių žaidimą, tačiau, anot krepšinio specialistų, jo kovos ir pamokos labai naudingos jauniesiems krepšininkams.
„Sakiau savo auklėtiniams: stebėkite ne kaip įmeta, kiek taškų pelno žaidėjas, o visumą – kaip komanda ginasi, kaip žaidėjai juda be kamuolio, kaip kaitalioja žaidimo tempą atkarpose, su kokia energija rungtyniauja. Su treniruojamais šešiolikmečiais jau pakalbame apie taktiką, panagrinėjame rungtynes. Informacijos yra sočiai, jaunimui reikia ją tik pasiimti ir „sukramtyti“, – kalbėjo treneris V. Bertys.
Tą patį pažymėjo A. Giedra: jaunimui reikia žiūrėti, domėtis ir mokytis, čempionate dalyvaujančios komandos parodė, kaip reikia kovoti, kautis iki galo.
Paskutinį štrichą čempionatui padėjo A. Jokubaitis – buvęs krepšininkas nuoširdžiai norėjo, kad čempionato nelaimėtų save aukštai kelianti JAV rinktinė, o jeigu laimės – mes vieninteliai galėsime didžiuotis, kad įveikėme pasaulio čempionus.
Savo ironišką nuomonę, kuri, deja, neišsipildė, išreiškė ir ilgametis krepšinio sirgalius, mažeikiškis Jonas Pundzius: „Jeigu įveiksime braliukus latvius, čempionatą rinktinei bus galima užskaityti.“
