Ne vienas socialiniais tinklais besinaudojantis žmogus pastebi, kiek šiuo metu juose veši įvairių sąmokslo teorijų, neapykanta persmelktų komentarų bei priešiškumo. Tačiau viena yra, kai socialinių tinklų naudotojai „apsisvaido“ piktais komentarais, o visai kas kita, kai socialiniai tinklai tampa terpe visuomenės radikalėjimui ir ima daryti įtaką demokratijai.
Vilniaus politikos analizės instituto specialistai surengė viešą diskusiją, kaip nepasimesti ir neprarasti savęs socialiniuose tinkluose, kaip nebūti apgautiems sąmokslo teorijų ir propagandos skleidėjų ir kaip patiems tokiais netapti.
Į „socialinį burbulą“ – per mėnesį
Turbūt dažnas tarp savo vadinamųjų socialinių tinklų draugų turime tokių, kurie įprastame gyvenime buvo protingi, draugiški, per daug nesiskundžiantys žmonės. Tačiau kažkuriuo metu, ypač socialiniuose tinkluose, jie ėmė dalytis informacija tam tikromis prieštaringomis temomis. Pavyzdžiui, staiga susidomėjo 5G ryšiu, ėmė dalytis neaiškaus plauko mokslininkų parašytais straipsniais apie skiepus nuo COVID-19 infekcijos, veltis į aršius ginčus su žmonėmis, kurių nuomonė yra kitokia.
Gali būti, kad radikalėti jie pradėjo todėl, kad, nė patys to nenorėdami ir nenujausdami, buvo įvelti į „socialinius burbulus“. Kitaip tariant, jiems imama teikti tik ta informacija, kuriai jie pritaria.
Vilniaus politikos analizės instituto analitikės Indrės Vareikytės teigimu, yra nustatyta, kad, norint radikalizuoti žmogų, besinaudojantį socialiniais tinklais, tam užtenka pusės metų.
„Aš padariau praktinį eksperimentą – pasekiau šešias konspiracijos teorijų grupes ir jau po mėnesio mano sienoje nebesimatė kitokio nei konspiracijos teorijos turinio. Kai nebematai nė vieno savo draugų, pažįstamų įrašo, bet matai tik tų grupių kuriamą turinį, netrunki pradėti galvoti, kad visi žmonės galvoja taip“, – pasakojo I. Vareikytė.
Pasikeitė viešosios erdvės sąvoka
Technologijų kompanijos, socialiniai tinklai šiandien vis dažniau yra kaltinami tuo, kad prisideda prie neapykantos kalbos kurstymo, sąmokslo teorijų platinimo ir prie skaudžių, pasaulį sukrėtusių įvykių. Kaip pavyzdį diskusijoje dalyvavę ekspertai minėjo sausio mėnesį įvykusį Kapitolijaus šturmą, nusinešusį penkių žmonių gyvybes.
„Visuotinė „internetizacija“, „tviterizacija“, „feisbukizacija“ susina viešąją erdvę, griauna ekspertizės ir autoriteto sąvoką, viską niveliuoja, primityvina ir dėl to radikalizuoja. Vyksta globalinis haidparkas, į kurį kiekvienas gali atsinešti savo statinę ir rėkauti savo tiesą ant visų esančių aplink ar einančių pro šalį. Tie praeinantieji stabteli ir ima rėkauti atgal“, – tokį šiandieninį visuomenės kalbėjimosi būdą socialiniuose tinkluose apibūdino politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.
Diskusijos dalyvis pabrėžė, kad socialiniai tinklai apskritai pakeitė viešosios erdvės sąvoką – ji šiandien panašesnė į lauką, kuriame „kiekvienas gali atsinešti statinę ir rėkauti savo tiesą“.
Laukia daugiabriaunis procesas
Diskusijos dalyviai akcentavo, kad reikia išmokti tinkamai elgtis socialiniuose tinkluose – šalims būtina susitarti dėl visiems bendrų, aiškiai suprantamų etinių principų. Būtina nuspręsti, kokias ribas peržengus gali grėsti bausmės, pavyzdžiui, neapykantos kalbų, sąmokslo teorijų skleidėjams.
„Su socialiniais tinklais mes nuo šiol gyvensime. Bet jų įkūrėjus, vadovus reikia įtraukti į diskusiją apie tai, kokią viešąją erdvę mes norime matyti. Tai, kad socialiniuose tinkluose leidžiama kalbėti bet kam ir bet ką, jau nebeveikia.
Mūsų visų ir Lietuvoje, ir pasaulyje laukia itin daugiabriaunis procesas siekiant keisti socialinių tinklų veidą į tokį, kokį visi norime matyti“, – kalbėjo Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė.
Žmonės ieško paaiškinimų
Socialiniuose tinkluose vykstantį gyvenimą, šiuolaikinę žiniasklaidą analizavę ekspertai atkreipė dėmesį, kad socialinius tinklus reikėtų vertinti kaip visuomenės atspindį, net jei tas vaizdas, kurį matome, yra nepriimtinas ir nuo dalies juose vykstančių dalykų norėtųsi bėgti kuo toliau, atsiriboti.
Pasak D. Donauskaitės, vienas iš globalizacijos bruožų yra pasaulyje auganti ekonominė, socialinė nelygybė.
„Yra daug žmonių, kurie turi daug nuoskaudų. Kai tu turi nuoskaudų, sieki paaiškinti, kaip čia taip atsitiko, kad esi įklimpęs tokioje situacijoje, kokioje esi. Tada ateini į grupes socialiniame tinkle „Face-
book“. Ten gauni atsakymus, susijusius su tavo jaučiamomis nuoskaudomis. Nesvarbu, ar tie atsakymai teisingi, ar neteisingi, bet gavęs atsakymus tarsi turi ką kaltinti“, – kodėl, kaip ir kokie žmonės greičiausiai suradikalėja, paaiškino diskusijos dalyvė.
Jos nuomone, komunikacijų reguliavimas yra viena medalio pusė. O kita liudija, kad, norint pakeisti visuomenę, būtina įgyvendinti ir socialinę politiką.
Radikalių kalbų buvo ir anksčiau
D. Donauskaitės mintims pritarė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas Karolis Jonutis. Pasak jo, niekada nebus visuomenės be konflikto. Tačiau kai tas konfliktas sukelia radikalių pasekmių, kai socialiniuose tinkluose įsiplieskę nesutarimai persikelia į realų gyvenimą, kai žūsta žmonės, būtini sprendimai.
„Vis tik aš nemanau, kad viešoji erdvė yra tokia šiukšlina, kaip kartais gali atrodyti. Taip, dėl socialinių tinklų mes tuos radikalius, piktai nusiteikusius žmones matome arčiau savęs. Bet tai nereiškia, kad iki socialinių tinklų atsiradimo ir išsiplėtimo tų kalbų, net ir dar radikalesnių, nebuvo. Dabar turime galimybę visa tai matyti iš arti ir galbūt atrodo, kad problema yra didesnė“, – kalbėjo K. Jonutis.
Kol taisyklių nėra, elgiasi kaip išmano
Pasak diskusijos dalyvių, ateityje tarptautiniais susitarimais, teisiniais dokumentais teks apibrėžti, kaip reguliuoti socialinių tinklų veikimą.
Tai padaryti nebus lengva, nes socialiniai tinklai yra privačios verslo organizacijos, o algoritmai, pagal kuriuos jie veikia, traktuojami kaip tų organizacijų komercinės paslaptys. Galiausiai nėra aišku, kaip brėžti ribą tarp žodžio laisvės ir neapykantos kalbos.
O kol nėra taisyklių, socialiniai tinklai reaguoja savo nuožiūra. Pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų buvusio prezidento Donaldo Trumpo paskyros socialiniuose tinkluose buvo užblokuotos už smurto kurstymą.
„Manau, tai dar labiau radikalizavo radikalesnius jo palaikytojus ir dėl to buvo nelabai geras žingsnis. Precedentas įdomus, nes cenzūruoti politikus yra ne tas pats, kas cenzūruoti paprastus žmones. Su politiko cenzūra cenzūruoji ir labai didelę visuomenės dalį, ir tai reikėtų daryti labai atsargiai“, – sakė K. Jonutis.
Loreta BUTKUTĖ
