Antradienio pavakarę Urvikių kultūros centro darbuotojai ir Leckavos kaimo bendruomenė visus pakvietė į Užgavėnių linksmybes.
Užgavėnių tradicijos
Užgavėnės Žemaitijoje, skirtingai nei kituose Lietuvos regionuose, niekada nebuvo pamirštos. Jos švenčiamos likus 47 dienoms iki Velykų, nors šventės kilmė pagoniška. Tai – pati linksmiausia šventė: šmaikštaudami siautėja Lašininis ir Kanapinis, persirengėliai, kaukėti personažai. Žiemą personifikuoja Morė, Užgavėnėms baigiantis jos iškamša paprastai sudeginama, žmonės tikėjo, kad taip greičiau ateis pavasaris.
Tą dieną būtina sočiai maitintis, nes po Užgavėnių prasideda gavėnia, kurios metu skatinamas pasninkavimas. Blynai – dar vienas Užgavėnių simbolis – panašūs į saulę, kurios šviesos ir šilumos jau pasiilgo gamta ir žmonės.
Persirengėlių sostinė – Leckava
Pavasarį priartinti stengėsi ir Urvikių kultūros centro darbuotojai. Didžiulį triukšmą keldami, Morę degindami, Kanapinio ir Lašininio kovą stebėdami, žiemą iš kiemo vijo ir pavasarį garsiai šaukė. Tradicija tapusi šventė vyko persirengėlių sostine vadinamoje Leckavoje.
Antradienio linksmybės prasidėjo jau nuo ankstyvo ryto. Kultūros centro žmonės papuošė Užgavėnių taksi ir leidosi į kelionę pas Urvikių kaimo gyventojus, renginių rėmėjus, kaimynines įstaigas. Aplankytieji persirengėlius vaišino saldainiais ir blynais. O urvikiškiai svetingus šeimininkus kartu kvietė ir į Leckavą, kur pavakarę ir vyko pagrindinė šventė.
Lieka laukti pavasario
Sakoma, kad užgavėti reikia taip stipriai, jog visai gavėniai užtektų! Tad susirinkusiųjų laukė smagūs muzikiniai pasirodymai, dainos, šokiai, žaidimai, Užgavėnių kaukės rinkimai, žinoma, ir gardūs Leckavos kaimo bendruomenės iškepti blynai su karšta kakava.
Urvikių kultūros centro direktorė Vita Černookienė džiaugėsi: „Taigi baisiai siautulingai žiemą iš kiemo vijome! Be abejo, Kanapinio ir Lašininio kovą stebėjome, kurią tradiciškai po sudėtingų grumtynių laimėjo Kanapinis. Galiausiai ir Morę sudeginome, kartu su visomis praėjusių metų negerovėmis. Žiema išvyta, dabar lieka tik žalio ir žydinčio pavasario sulaukti.“
Kristina JUSTAUDIENĖ
