
Akys – vienas svarbiausių žmogaus organų. Jos – mūsų langas į pasaulį. Tačiau kasdien akis veikia įvairūs žalingą poveikį turintys veiksniai: ilgas žiūrėjimas į televizoriaus ar kompiuterio ekraną, užterštas oras, ultravioletiniai saulės spinduliai. Šie ir kiti veiksniai dažnai sukelia nemalonių problemų – akių sausumą, sudirgimą ar paraudimą.
Pastebima, kad į oftalmologus vis dažniau kreipiamasi dėl akių perštėjimo, deginimo, ašarojimo, šviesos baimės, paraudimo, spaudimo, smėlio arba svetimkūnio akyse pojūčio.
Kaip apsisaugoti nuo šių problemų ir išsaugoti gerą regėjimą, pataria Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVCS) Mažeikių skyriaus specialistai.
Kas sukelia akių nuovargį?
Mažeikių skyriaus vedėja Radvilė Nagrockaitė-Lelešienė paaiškina, kad astenopija vadinamas akių nuovargis, kurį sukelia įtampa žiūrint į smulkius objektus. Jos požymiai: akių skausmas, ypač dirbant smulkius darbus, mirga raidės, eilutės, dvejinasi akyse, akys ašaroja, parausta, peršti, pablogėja ryškaus matymo pastovumas. Be šių simptomų, dar gali pasireikšti galvos skausmas, retais atvejais – pykinimas ir migrenos priepuoliai, tačiau didžiajai daliai dirbančių žmonių simptomai išnyksta per valandą pabaigus darbą.
Akcentuojama, kad neigiamą įtaką regėjimui pirmiausia daro įtemptas žiūrėjimas į kompiuterio monitorių. Atliktų tyrimų duomenimis, regėjimo įtampa skundžiasi nuo 40 iki 85 proc. visų dirbančiųjų kompiuteriu. Be to, atspindžiai, ekrano švytėjimas, mirgėjimas, statiška kūno poza nejučiomis priverčia vis ilgiau sutelkti dėmesį į skaitomą tekstą, ir akių įtampa vis didėja.
„Tyrimai parodė, kad įsmeigęs žvilgsnį į monitorių žmogus ima mirksėti daug lėčiau – vos 1–5 kartus per minutę, o įprastai per tiek laiko sumirksima 15–20 kartų. Visa tai – „sausų akių“ sindromo priežastis (išsausėja junginė ir ragena). Būklę dar labiau pabloginti gali tabako dūmai, nepakankamas deguonies kiekis, sausas patalpų oras, netinkamai įrengta darbo vieta“, – vardijama NVSC Mažeikių skyriaus pranešime.
Kaip išvengti „sausų akių“ sindromo?
Pirmiausia būtina pasirūpinti, kad darbo vieta būtų įrengta tinkamai. Kompiuterio monitorius turi būti tiesiai prieš akis, o ne įstrižai ar šone. Atstumas tarp akių ir monitoriaus – ne mažiau kaip 50–60 cm. Geriausia, kai ekrano centras būna 15–20 laipsnių žemiau akių lygio. Langas turėtų būti šone, jei tai įmanoma, jį reikia pridengti užuolaidomis arba žaliuzėmis. Darbo vietos apšvietimas turi būti tolygus ir prislopintas, bet dirbti kompiuteriu visai neapšviestoje patalpoje negalima. Dirbančiojo akiratyje neturėtų būti ryškių ir smarkiai atspindinčių šviesą daiktų: veidrodžių, spalvingų plakatų ir pan.
Vaizdo ryškumas ir kontrastingumas turi būti nustatytas kuo mažesnis – kad akys nebūtų įtemptos, bet ir nevargtų. Geriausia, kad monitoriuje dominuotų šviesios, žalios ir rudos spalvos. Labiausiai akis vargina mėlyni ir violetiniai tonai.
Kaip išsaugoti gerą regėjimą?
Išsaugoti sveikas akis padeda tinkamas darbo ir poilsio režimas, teisingas darbo vietos įrengimas, reguliari akių mankšta, visavertė, vitaminų gausi mityba, reguliarus akių tikrinimas.
„Kreipkitės į akių gydytoją, jeigu jūsų akys paraudo, niežti; neryškiai matote arba vaizdas atrodo kaip pro rūką; pradeda mirgėti ar ,,žaibuoti“ vienoje akyje; dvejinasi akyse; akys bijo ryškios šviesos; atsiranda juodi taškai ar ,,voratinklis“ prieš akis; dažniau mirksi, tapo dirglesnės; ašaroja, traiškanoja, jaučiamas akių nuovargis, sausumas“, – pataria NVSC specialistai.
Akių pratimai
Tam, kad akys nepavargtų, rekomenduojama atlikti akių pratimus. Pratimai atliekami trumpai (kiekvienas po 4–6 kartus), lėtai, be įtampos, bet dažnai (3–4 kartus per dieną). Pratimai atliekami stovint arba sėdint, galvą laikant tiesiai. Akių mankštos pratimai mažina akių įtampą, gerina regėjimą, stiprina akių raumenis.
Kaip atlikti pratimą: užsimerkite, stipriai įtempkite akių raumenis, atsipalaiduokite; žvilgsnį nukreipkite į dešinę ir į kairę pusę, nepasukdami galvos; plačiai atmerkite vieną akį, o kitą užmerkite.
Pratimą pakartokite su kita akimi. Žvilgsnį nukreipkite į tolį; akimis atlikite sukamuosius judesius į kairę ir į dešinę pusę; greitai mirksėkite; užsimerkite ir pažiūrėkite į dešinę, į kairę pusę ir tiesiai; taip pat pažiūrėkite į viršų, į apačią ir tiesiai; nukreipkite žvilgsnį į savo nosį, po to į – tolį.
Pagal NVSC Mažeikių skyriaus pranešimą parengė Birutė RUDOKIENĖ