balsavo tik Savivaldybės tarybos dauguma.
Baigiantis šiai kadencijai, duotas startas Sporto ir pramogų centro statyboms Sedos g. 57 (šalia stadiono). Tačiau už jį balsavo tik Tarybos dauguma – 14 narių. Opozicijoje dirbantys socialdemokratai ir „valstiečiai“ šio projekto nepalaikė: devyni politikai balsavo prieš, trys susilaikė.
Tarybos posėdyje paskelbus balsavimo rezultatus, daugumai priklausantys politikai plojo – šią pergalę pavyko pasiekti nelengvai. Opozicijos nuostata nesikeičia, ji teigia, kad Mažeikiai nusipelnė erdvesnės, modernesnės sporto arenos, o ne sporto salės.
Nauji Sporto ir pramogų centro statybų planai supriešino ne tik politikus – socialiniuose tinkluose dėl pakeisto projekto ir statybos vietos aistros tebeverda ir tarp gyventojų.
Pavyko ne iš karto
Politinį sprendimą dėl Sporto ir pramogų centro statybos bandyta priimti ne kartą, tačiau vis nesėkmingai. Kovo mėnesį vykusiame Tarybos posėdyje tokius planus sugriovė tada dar valdančiosios daugumos koalicijos partnerių – socialdemokratų – vadovaujami komitetai: Švietimo, kultūros ir sporto bei Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komitetai nepritarė, politikų žodžiais, mažeikiškių poreikių neatitinkančio, tik pusantro tūkstančio žiūrovų talpinančio objekto statybai – buvo apsiribota projekto svarstymu.
Tikėtasi, kad galutinis žodis bus tartas gegužės mėnesio Tarybos posėdyje. Tačiau balsų dauguma politikai nesutiko jo svarstyti – klausimas iš darbotvarkės buvo išbrauktas.
Per lapkričio mėnesį vykusį Tarybos posėdį siūlymas į darbotvarkę įtraukti Sporto ir pramogų centro klausimą vėl buvo nesėkmingas – opozicinės socialdemokratų ir „valstiečių“ frakcijos tam nepritarė ir politinį ginčą laimėjo balsų persvara.
Valdančioji dauguma nesitraukė – gruodžio 7 dieną šiam klausimui svarstyti buvo sušauktas neeilinis Tarybos posėdis. Jame Sporto ir pramogų centrui pagaliau buvo „įjungta“ žalia šviesa.
Susitarimo nepaisė?
Šalia centrinio stadiono planuojamą statyti Sporto ir pramogų centrą kai kurie politikai vadina vienos partijos projektu, šis projektas kaitino ir tebekaitina aistras. Tuo labiau kad ir paskutiniame Tarybos posėdyje į daugelį klausimų skambėjo atsakymas: „Bus sprendžiama projektavimo metu.“ Išsisukama ir nuo atsakymo, kas bus su anksčiau sporto arenai numatytu sklypu (Sedos g. 55), į kurį jau atvestos komunikacijos.
Socialdemokratų frakcijos seniūnas Jonas Jurkus siūlė atidėti projekto svarstymą, kol bus pateikti atsakymai į visus rūpimus klausimus.
„Keistai atrodo, kai, likus keliems mėnesiams iki rinkimų, puolame nuogi į dilgėles. Juk ateis nauja Taryba ir ji priims sprendimą. Nieko per tuos porą mėnesių mes nenuveiksime. Ir to projekto nepadarysime, tik be reikalo išleisime pinigus. O naujoji Taryba gali nuspręsti visai kitaip“, – savo siūlymą argumentavo politikas.
J. Jurkus kolegoms bandė priminti bene liepos mėnesį vykusį visų frakcijų atstovų ir specialistų susitikimą, kuriame buvo nutarta nekeisti anksčiau planuoto adreso, tai yra Sporto ir pramogų centrą statyti Juodpelkio parko teritorijoje – Sedos g. 55, kur jau esančios atvestos komunikacijos.
Esą ten būtų galima pastatyti ir erdvesnį statinį, pagal perplanuotą gyventojų pasirinktą „kalvos“ projektą.
„O jūs gal pamiršote, kiek per tą laiką pasikeitė koalicijų? Gyvenimas eina į priekį, mūsų visų požiūris irgi keičiasi. Ir keičiasi aplinkybės, tai tam ir teikiame balsavimui“, – kalbėjo meras Vidmantas Macevičius.
Į repliką, kad skubama dėl rinkimų, jis atsakė, kad laukti negalima dėl kitų metų biudžeto formavimo – reikia numatyti lėšų Sporto ir pramogų centrui projektuoti ir kitiems darbams.
Kitais metais finansavimas nenumatytas
Ir iš tikrųjų – lemiamą žodį dėl Sporto ir pramogų centro statybos tarė jau penktoji, rugpjūčio mėnesį susiformavusi Tarybos dauguma.
Kol politikai ginčijosi, ne į gerąją pusę pasikeitė finansinės aplinkybės. Mero teigimu, be Tarybos sprendimo Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Šiurys nesiryžo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasirašyti finansavimo sutarties ir taip rajonas šiemet prarado 575 tūkst. Valstybės investicijų programos (VIP) lėšų.
Opozicijoje dirbantys politikai įžvelgia daug neaiškumų dėl Sporto ir pramogų centro projekto finansavimo ir bijo, kad jo statyba neatsidurtų aklavietėje. Tarybos nariams teiktoje medžiagoje buvo pridėtas kovo mėnesio Vyriausybės nutarimas apie VIP lėšų paskirstymą, tačiau šiuo metu jis nebeatitinka tikrovės. Lapkričio pradžioje Vyriausybė pakeitė Valstybės investicijų 2022–2024 metų programoje numatytų lėšų paskirstymą – Mažeikių sporto ir pramogų centro statybai 973 tūkst. eurų numatyta tik 2024–2025 metais.
Kad kitais metais objektui lėšų nebus skirta, patvirtino ir Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Sandra Ramanauskienė. Ji informavo ir apie naštą savivaldai: iš savivaldybės biudžeto lėšų reikės apmokėti ne mažiau kaip 30 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų ir padengti netinkamas finansuoti, tačiau projektui įgyvendinti būtinas išlaidas bei tinkamų išlaidų dalį, kurių nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos.
„Kitiems metams VIP projekte lėšų mums neskirta, bet yra 2024 ir 2025 metai, ir yra lėšos. Jei vadovausimės esama praktika, kitų metų viduryje būtų VIP lėšų peržiūra. Ir jeigu iki to laiko mes turėsime patirtas ir pagrįstas išlaidas, galėsime pretenduoti į lėšų kompensavimą ir 2023 metais“, – paaiškino V. Macevičius.
Adresas pakeistas be Tarybos sutikimo
Nors Taryba tik praeitą savaitę (12-07) priėmė sprendimą, kuriame nurodytas naujasis Sporto ir pramogų centro adresas, tačiau VIP lėšomis finansuojamų objektų sąraše jis figūruoja jau kur kas anksčiau.
Prie sprendimo projekto pridėtas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos raštas rodo, kad dar šių metų sausio mėnesį pagal Savivaldybės administracijos gautą prašymą Finansų ministerijos paprašyta pakeisti VIP investicinio projekto pavadinimą, jame nurodant adresą Sedos g. 57.
„Ar teisiškai administracija kreipėsi į ministeriją, kai nebuvo Tarybos sprendimo? Strateginiai plėtros planai ir su jais susiję klausimai – tai išimtinė Tarybos kompetencija. Kodėl Taryba niekur nedalyvavo, o tik administracija? Ar neperžengtos ribos?“ – klausė Tarybos narė Ona Kelpšienė.
S. Ramanauskienė priminė, kad neturi teisinio išsilavinimo, tad negali atsakyti dėl teisėtumo. „Galiu pasakyti tik tiek, kad, deja, nepavyko surasti jokio rašytinio dokumento, kodėl buvo parengtas investicijų projektas tuo adresu. Turbūt, tai buvo gimę vadovų pasitarimuose. Strateginis skyrius turėjo žodinį pasakymą, buvo užsakyta investicijų projektą parengti tokiu adresu, jis parengtas ir pateiktas Švietimo ministerijai“, – situaciją komentavo skyriaus vedėja.
Jai pagelbėti ėmėsi Savivaldybės meras.
„Kur matote teisinį pažeidimą, aš nežinau. Galite tada kreiptis į teisininkus. Mums paaiškino, kad net administracijos direktorius turėjo teisę pasirašyti finansavimo sutartį su Švietimo ministerija. Direktorius nesiryžo priimti tokio sprendimo, nes pabijojo reakcijos. Nežinau, kad iš mūsų kas būtų ryžęsis, kada yra tokia aplinka, kai čia yra atmosfera įkaitinta <…>. Ko dabar mums reikia: ginčų ar mums reikia išspręsti klausimą, pradėti statybas? Visi sakome: reikia sąlygų sportui. Kalbame, bet nedarome. <… >. Tad eikime ir spręskime tai“, – Tarybos narius ragino meras.
Kvietė susipažinti su Palangos centru
Prieš daugumos siūlomą sporto centrą pasisakantys politikai pabrėžė: jie nėra prieš sportą ar sporto arenos statybą. Tačiau ne vienas klausė: ar tikrai Mažeikiams užtenka sporto salės, ar reikia modernaus, šiuolaikiško ir sporto bendruomenių bei gyventojų lūkesčius atitinkančio projekto?
„Manau, kad reikalinga ir daugiau, ne tik sporto salė, kalba turėtų eiti ir apie pramogų salę, apie vandens zoną. Reikalinga atsižvelgti į sportininkų pageidavimus, jų lūkesčius. Kur palieka kiti žmonės – senjorai, vaikai, kitos paslaugos? Galbūt reikėtų ir normalios salės dideliems koncertams rengti“, – svarstė Rūta Matulaitienė.
Tarybos narės nuomone, galbūt verta būtų kokią konferenciją, diskusiją surengti ir išsiaiškinti, ko reikia visiems mažeikiškiams, ne tik sportui.
V. Macevičius politikus ragino susipažinti su 2014 metais pastatytu analogišku sporto centru Palangoje. Jis esąs funkcionalus, šalia yra stadionas, tinkamas ir lengvajai atletikai, ir futbolui, ir krepšiniui.
R. Matulaitienė stebėjosi, kad Mažeikių rajonas, kuriame yra per 50 tūkst. gyventojų, lyginamas su, turbūt, 18 tūkst. gyventojų turinčia Palanga, kuri yra netoli Klaipėdos ir žmonės be problemų gali nuvykti į ten organizuojamus renginius.
Tarybos narys Vidmantas Krakys pastebėjo, kad nors planuojamas statyti objektas vadinamas skambiai – Sporto ir pramogų centru, tačiau kalbos sukasi tik apie sportą. Be to, jo teigimu, naujasis „dėžutės“ lygio statinys neprisidėtų prie miesto įvaizdžio.
„Važiuojant nuo Skuodo turime vieną „dėžutę“, dabar pasistatysime dar vieną – nuo Plungės pusės“, – replikavo Tarybos narys.
V. Macevičius jį pataisė – esą, rengiant techninį projektą, bus nuspręsta, kaip atrodys pastatas ir kiti dalykai.
„Jei bus fantazija ir noras, darykite tą šlapią zoną, vietos yra“, – politikams teigė meras.
Prisiminti ir artėjantys rinkimai
Komitetų ir Tarybos posėdžiuose vis labiau jaučiama šios kadencijos pabaigos ir naujų rinkimų į savivaldą dvasia. Diskusijose dėl Sporto ir pramogų centro politikai taip pat nepamiršo artėjančių rinkimų. J. Jurkus mestelėjo, kad per tuos ketverius kadencijos metus sporto centras jau galėjo būti pastatytas, tuo labiau kad jis, pasak politiko, daugumoje esančios Sigutės (vicemerės S. Bernotienės, kuruojančios sportą – B. R.) kūdikis.
Kitas mero pavaduotojas Paulius Auryla jam atsilygino, primindamas, kad socialdemokratai to nepadarę, nors dvylika metų buvę valdžioje. Kandžių, retorinių klausimų socialdemokratams pateikė ir Virginijus Sungaila, spėjęs, kad ir po rinkimų pradėtus darbus tęsti teks dabartinei daugumai.
„Jeigu manote, kad Mažeikiams reikia obelisko, kitame Tarybos posėdyje statykime obeliską. Bet dabar padarykime sportinę infrastruktūrą, surištą su stadionu. Man, kaip mažeikiškiui, nepatogu prieš kitų miestų kolegas. Esame pagal dydį aštuntas miestas, tampomės, kai nedideli miestukai statosi“, – Jono Žičkaus samprotavimai taip pat buvo skirti nepritariantiems kuklesniam sporto centrui politikams.
Lina Rimkienė naujojo sprendimo privalumus norėjo apibendrinti kaip Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė. Jos skaičiavimu, į naują pastatą iškėlus Sporto mokyklą, ten persikeltų ir jos išlaikymo išlaidos – 600 tūkst. eurų. Kitas svarbus momentas esantis energetinis naudingumas: projektuotojai siektų suprojektuoti pastatą, kuris pats save išlaikytų, gaudamas vėjo ar saulės energijos.
Be to, mažesnį pastatą pigiau išlaikyti. Tarybos narė prisiminė, kad bene prieš aštuonerius metus iš arčiau nagrinėjusi, kiek kainuoja Mažeikiuose ketintos statyti sporto arenos, panašios į Daugpilio, išlaikymas – jau tada per metus ten būdavo patiriama po 600 tūkst. eurų nuostolio.
„Ar esame pasiruošę per dešimt metų patirti 6–8 mln. eurų nuostolių, pastatę nenaudingą, beviltiškai pasenusį statinį? Ar tikrai šeima, uždirbanti per mėnesį 1200 eurų, sau nuomojasi vilą, už kurią reikėtų mokėti po tūkstantį eurų nuomos?“ – nuomonę apie planuotą statyti sporto areną pagal „Kalvos“ projektą išsakė L. Rimkienė.
Meras V. Macevičius, reaguodamas į opozicijos atstovų repliką, kad skubus sprendimas dėl Sporto ir pramogų centro reikalingas kaip rinkiminė dovana, atsakė: laukti negalima dėl kitų metų biudžeto formavimo – reikia numatyti lėšų šiam centrui projektuoti ir kitiems darbams.
