Daugiau nei mėnesį mūsų krašte vyravę sausi orai privertė nuo birželio 15-osios paskelbti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją.
Sprendimas priimtas atsižvelgus į vietos ūkininkų pranešimus apie dėl sausros patiriamus nuostolius ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis.
Ūkininkai baiminasi, kad savaitgalį pagaliau pasirodęs lietus jau nebeišgelbės šių metų derliaus. Kils sunkumų ne tik grūdinių kultūrų, bet ir galvijų augintojams, pieno ūkiams, nes juose ima stigti pašaro.
Žemdirbiai teigia nepamenantys, kad anksčiau taip būtų buvę, kai po pavasarinės sėjos nesulaukta nė lašo lietaus.
Sausra plinta
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHT) paskelbė, kad, remiantis meteorologijos ir Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, šiemet anksčiausiai pradėtas fiksuoti kai kuriose Plungės ir Šilutės rajonų seniūnijose.
Antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį, nors ir labai lėtai, sausra plito Vakarų Lietuvoje, nes šioje šalies dalyje kritulių iškrito mažiau.
Trečią gegužės dekadą sausra, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, pradėta fiksuoti dalyje Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų savivaldybių, visoje Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, ir per savaitę ji pasiekė stichinės sausros rodiklius.
Birželio pirmąjį dešimtadienį kritulių beveik nebuvo, laikėsi labai šilti orai, tad situacija negerėjo – sausra apėmė vis daugiau rajonų. Nors jau kelias dienas kai kurie Lietuvos rajonai sulaukė kritulių, tačiau situacijos Lietuvoje tai iš esmės nepakeitė.
Pavojingas reiškinys
Birželio 15 d. pateiktais LHT duomenimis, stichinė sausra fiksuojama beveik visoje Kretingos, Klaipėdos (rajono ir miesto) savivaldybėse, Neringos, Šilutės, Mažeikių, Telšių, Šakių rajonų savivaldybėse, vakarinėje Vilkaviškio savivaldybės dalyje bei kai kuriose Plungės, Radviliškio ir Kėdainių rajonų seniūnijose, o sausra, kaip pavojingas reiškinys, fiksuojama didesnėje Vakarų, Šiaurės ir Vidurio Lietuvos dalyje.
Praėjusios savaitės duomenimis, aštuoniose iš 9 mūsų rajono seniūnijų pasiekti stichinės sausros rodikliai.
Mažeikių rajono savivaldybės administracija informavo, kad savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją Laižuvos, Mažeikių, Mažeikių apylinkės, Reivyčių, Sedos, Šerkšnėnų, Tirkšlių, Židikų seniūnijų teritorijose nuspręsta paskelbti skubiai sušauktame Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro, kuriam vadovauja Savivaldybės merė Rūta Matulaitienė, posėdyje.
Priimtas sprendimas
Sprendimas priimtas atsižvelgus į vietos ūkininkų pranešimus apie dėl sausros patiriamus nuostolius ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis.
Minėtose teritorijose fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys, sukėlęs žemės ūkio augalų žūtį. Vienintelėje Viekšnių seniūnijoje dar nefiksuojama stichinė sausra.
Paskelbus savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, rajone paskirta ir šios ekstremaliosios situacijos operacijų vadovė – Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Sigutė Jucytė, pavaduojanti šio skyriaus vedėją.
Kalbėdama su „Santarve“ S. Jucytė paaiškino, kad sausra paskelbiama pagal tam tikrus hidrometerologinius rodiklius, vyraujančius orus.
„Pagal gautą informaciją Viekšnių seniūnijoje nėra paskelbta sausra, kol kas tik pavojinga situacija. Pirmadienio rytą situacija išliko tokia pati“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos specialistė.
Viekšnių seniūnas Kornėlijus Kryžius „Santarvei“ sakė, kad dėl sausros situacija seniūnijoje yra tokia pati, kaip ir visoje savivaldybėje. Tik kol kas ji dar neatitinka kai kurių rodiklių.
Seniūno žiniomis, ūkininkai neskuba teikti prašymų dėl sausros padarinių.
Gali kreiptis
Savivaldybės gyventojai ar subjektai, kuriems stichinis meteorologinis reiškinys – sausra – augalų vegetacijos laikotarpiu pridarė nuostolių, dėl padarytos žalos gali kreiptis į Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovę S. Jucytę.
Savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyrius pranešė, kad Savivaldybė nuolat stebės, ar ekstremaliosios situacijos grėsmė neišnyko, taip pat rinks informaciją ir įrodymus apie sausros padarytą žalą.
Pasak S. Jucytės, kol kas apie pinigines kompensacijas nėra kalbama. Ūkininkai prašymus teikia dėl galimų sankcijų gaunant išmokas, kad išvengtų nuobaudų dėl įsipareigojimų nevykdymo.
„Ūkininkams sudėtinga situacija, nes jie turi įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai, supirkėjams. Numatyta, kiek ko turi užauginti, pateikti pardavimui, tačiau, susiklosčius tokiai situacijai, kai įsivyravo sausra, akivaizdu, kad daugeliu atvejų mūsų rajono ūkininkai įsipareigojimų negalės įvykdyti. Todėl jie ir teikia prašymus, kad išvengtų sankcijų ar netesybų“, – akcentavo S. Jucytė.
Kol kas ūkininkų prašymų nėra daug, daugiausia jų sulaukta iš Sedos seniūnijos.
Pirmadienio ryto duomenimis, dėl sausros padarinių į Savivaldybę kreipėsi 16 ūkininkų. Sausros padariniai nurodomi beveik 1000 ha žemės plote.
Nukentės derlius
S. Jucytė priminė, kad dėl sausros rajono ūkininkai buvo nukentėję prieš 4–5 metus, sausra prasidėjo vasarai persiritus į antrąją pusę, bet ne jos pradžioje.
Apie tai, kad nepamena, kuomet tokia sausra būtų ištikusi vasaros pradžioje, kalbėjo ir daugelis „Santarvės“ kalbintų rajono ūkininkų.
Grūdines kultūras auginantis Viktoras Mockus iš Sedos seniūnijos „Santarvei“ sakė prašymo kol kas dar nepateikęs, bet netrukus tai padarys.
„Pasėliai išdžiūvo, vis dar tikimės, kad palijus gal dar kažkas atsigaus. Laistyti laukų neturime galimybės, be galo daug reikėtų vandens. Vien šiltnamiams kiek reikia, o čia laukai didžiuliai“, – kalbėjo V. Mockus.
Ūkininkas sakė nepamenantis, kada taip būtų buvę, kad po pavasarinės sėjos visiškai nelytų.
„Matosi, kad daug kur grūdai tiesiog nesudygo. Kai kur matyti vienas kitas daigelis, bet jei sausra užsitęs, ir jie žus. Mėginti dar kažką atsėti nematau tikslo, nes žemė – lyg pelenai, jokios naudos iš to nebūtų“, – tvirtino pašnekovas.
Bėdos – dėl pašarų
Pieno ūkį turinti Ilona Padervinskienė iš Sedos seniūnijos taip pat nepamena tokių sunkių metų, kad viskas išdegtų ir išdžiūtų vasaros pradžioje. Sausros anksčiau užklupdavo vasarai persiritus į antrą pusę.
„Daug problemų kilo. Bandome apgauti gamtą, atsėjame žolę, bet kas iš to išeis, kol kas neaišku. Mūsų karvės šeriamos fermose. Šiuo metu turime vos trečdalį reikalingo pašarų kiekio. Iš kur jų reikės gauti, taip pat neaišku, nes pašarų trūks visiems galvijų augintojams. Baisu net pagalvoti, kokios bus kainos, jei jų reikės pirkti“, – susirūpinimo neslėpė I. Padervinskienė.
Ūkininkė sakė kol kas dar nesikreipusi dėl nuostolių. Prašymą Savivaldybei pateikė, kad išvengtų galimų Nacionalinės mokėjimo agentūros sankcijų dėl neįvykdytų įsipareigojimų.
„Mes deklaruojame pasėlius ir įsipareigojame, kad jie atitiks geros agrarinės būklės pasėlius. O jei kas ne taip, sulaukiame sankcijų. Apie kompensacijas dabar net negalvojame, galvojame tik, kaip išgyventi šį sunkų metą“, – kalbėjo ūkininkė.
Svarsto galimybes
Antanas Tenys, ūkininkaujantis Laižuvos seniūnijoje, „Santarvei“ kalbėjo, kad sausros padariniai gali būti didžiuliai. Pasak jo, šie metai apskritai nesėkmingi ūkininkams – žieminėms kultūroms pakenkė užsitęsusios šalnos, o vasarinėms – sausra.
„Jau aišku: jei ir sudygo tai, kas buvo pavasarį pasėta, nesubrandins reikiamo kiekio grūdų ar kitų kultūrų. Dėl to kils sunkumų“, – kalbėjo A. Tenys.
Jis prisiminė, kad prieš penkerius ar šešerius metus, kai ūkininkai buvo susidūrę su sunkumais dėl užlietų pasėlių, tuometinė Taryba priėmė sprendimą taikyti lengvatas žemės mokesčiui.
Tuo laiku A. Tenys buvo Mažeikių rajono savivaldybės meras. Šiuo metu jis yra Tarybos narys ir valdančiosios daugumos atstovas. „Santarvės“ pašnekovas neatmetė galimybės, kad galbūt bus kreiptasi ir dėl lengvatų ūkininkams, tik šį kartą – dėl sausros.
„Viskas įmanoma, tik reikia pasitarti daugumoje. Įvertinti esamą situaciją. Šiems sprendimams nebus per vėlu, nes kuo daugiau laiko praeis, tuo labiau pasimatys sausros padariniai“, – kalbėjo A. Tenys.
Ėmėsi priemonių
Nuo sausros kenčia ne tik ūkininkai, bet ir miškininkai, nes kyla didžiulis gaisrų pavojus.
Nuo birželio 13 d., Mažeikių rajono savivaldybės mero potvarkiu, draudžiama į Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regioninio padalinio miškus važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais, miškuose kūrenti laužus, naudoti atvirą liepsną, įskaitant ir miško poilsiavietėse įrengtas laužavietes, rūkyti.
Kad būtų išvengta gaisrų, bus stebima priešgaisrinė būklė rajono miškuose, durpingose pievose, gyvenamosiose vietovėse, rengiami reidai seniūnijų teritorijose esančiuose miškuose, pasitelkiant seniūnaičius, policijos pareigūnus, Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus, priešgaisrinių tarnybų, aplinkos apsaugos darbuotojus.
Neatsargus elgesys
Pasak specialistų, dažniausiai miško gaisrus sukelia neatsargūs poilsiautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę rusenantį laužą.
Miške, kur yra daug greitai užsiliepsnojančių medžiagų: sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kur gausu deguonies prisotinto oro – viskas dega daug sparčiau.
Dar viena su žmogaus veikla susijusi gaisrų miškuose priežastis – automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę.
Vykstant į mišką poilsiauti, būtina atkreipti dėmesį į oro ir gaisringumo prognozę, vykdyti visus miškininkų bei priešgaisrinės apsaugos darbuotojų nurodymus.
Ribojimai išlieka
Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regioninio padalinio vyriausias miškininkas Nerijus Lemežis „Santarvę“ informavo: nepaisant lietingo savaitgalio, miško gaisrų pavojus išlieka.
Gaisringumo lygis taip pat nesumažėjo, jis tebėra 5-os klasės, todėl visi ribojamai ir draudimai, patvirtinti mero potvarkiu, tebegalioja.
N. Lemežis akcentavo: vaikščioti po miškus, važinėti dviračiais nėra draudžiama.
„Kuo daugiau bus miškuose lankytojų, kurie drausmingai vaikščios ir nekels pavojaus, tuo didesnė tikimybė, kad laiku bus pastebėtas galimas gaisras. Kol kas Mažeikių rajone miškų gaisrų, laimei, pavyko išvengti“, – sakė N. Lemežis.
