„Su Lietuva širdy“ dalyviai – apie neužbaigtą laisvės kovą

Mažeikiškiai sąskrydžio dalyviai tradicijomis nenusivylė –
buvo ir kalbų, buvo ir dainų.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos surengtame sąskrydyje „Su Lietuva širdy“ gausiai dalyvavo ir mūsų rajono delegacija.

Dalyvavo ne tik sąjungos nariai

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narių sąskrydis, praėjusį šeštadienį surengtas Ariogaloje, Dubysos slėnyje, vyko jau 32-ą kartą. Jame mūsų rajonui atstovavo 38 žmonių delegacija.
Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkė Bronė Tautvydienė „Santarvei“ sakė, kad šiemetiniame sąskrydyje žmonių buvo daugiau nei ankstesniame.

„Galvoju, kad viena iš priežasčių – tai, kad pernai daug ką ribojo kovido grėsmė. Šį kartą mūsų rajono delegacijoje buvo ne tik tremtinių ir politinių kalinių choro „Atmintis“ choristai bei tremtiniai, bet ir jaunimas – penki moksleiviai nešė mūsų vėliavą ir lentelę su miesto pavadinimu. Prie mūsų prisijungė ir mums pažįstami žmonės, norėję pajusti šio renginio dvasią, pabūti su mumis. Taip pat norisi padėkoti Savivaldybei, kuri išvykai skyrė transportą. Užsiregistravę buvo ir daugiau žmonių, tačiau ligos, garbingas amžiaus daro savo, išvyką jiems teko atidėti“, – pasakojo skyriaus vadovė.

Renginys turi nekintančių tradicijų: pagrindine miestelio gatve žygiavo tradicinė šventinė eisena, kurią lydėjo Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono orkestras, tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovotojų aukai pagerbti vyko šv. Mišios, kurias aukojo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, buvo pakeltos sąskrydžio vėliavos ir uždegta Laisvės aukuro ugnis.

Pasmerkė agresiją

Sąskrydyje buvo priimta rezoliucija išplėsti sankcijas Putino režimui, Europos Sąjunga paraginta kariaujančiai Ukrainai toliau teikti ekonominę ir finansinę paramą.
Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas savo kalboje sakė: tremtiniai, politiniai kaliniai prisimena, kaip mūsų šalis buvo okupuota, jie visa širdimi palaiko Ukrainą.

Šalies Premjerė Ingrida Šimonytė, dalyvavusi sąskrydyje, kalbėjo: „Ukrainiečiai šiandien kovoja už save ir vertybes, svarbias visam Vakarų pasauliui, o kartu tęsia ir Lietuvos partizanų neužbaigtą kovą.“
B. Tautvydienės teigimu, baisu, kad istorija kartojasi: „Man nesuvokiama, kaip šiuo metu išsivysčiusioje visuomenėje gali vykti tokia baisi agresija – žūsta nekalti žmonės, niokojami pastatai ir visa infrastruktūra. Nejau anksčiau vykę karai nieko neišmokė? Beveik kiekvieną dieną meldžiuosi: „Viešpatie, padėk Ukrainos tautai visa tai atlaikyti ir nugalėti.“

Galimybė prisiminti, pabendrauti

Šventėje dalyvavo ir susirinkusiuosius pasveikino buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą sąskrydžio dalyviams perskaitė jo vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis.

Pagrindine Ariogalos gatve sąskrydžio dalyviai žygiavo į Dubysos slėnį.

B. Tautvydienė pasakojo, kad kiekvienais metais Dubysos slėnyje išdygsta palapinės, kuriose Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras suteikia galimybę susipažinti su istorinės atminties leidiniais ir jų įsigyti, vyksta susitikimai ir pokalbiai su žinomais žmonėmis. Lietuvos kariuomenė įrengė partizanų stovyklą, kur buvo galima apžiūrėti partizanų uniformas, susipažinti su to meto laisvės kovotojų kasdienybe.
Koncertinėje programoje skambėjo Jungtinio tremtinių choro dainos, akompanuojant gitaromis, dainas atliko Lietuvos televizijos žurnalistės Živilė Kropaitė ir Aistė Plaipaitė. Linksmumu visus užkrėtė ir net į ratelius subūrė Liveta ir Petras Kazlauskai.

Numatyta renginių

Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, daugiau kaip 130 tūkst. šalies gyventojų buvo ištremta, apie 150 tūkst. žmonių nuteisti kaip politiniai kaliniai.
„Lietuvių tremtinių buvo praktiškai visose atšiauriose Sovietų Sąjungos vietose, lageriuose. Po išlaisvinimo jie sugrįžo į skirtingas Lietuvos vietas. Tokie sąskrydžiai yra galimybė jiems susitikti. Iškeliamos lentelės su vietovių pavadinimais, pavyzdžiui, „Krasnojarskas“ ar „Kolyma“, ir, žiūrėk, būriuojasi tie, kuriems ten teko išgyventi nelengvą tremtinio ar politinio kalinio dalią. Mano šeima buvo ištremta prie Jenisiejaus, pati buvau dvejų metų, ne itin daug su kuo bendravau, todėl nesutikau savo likimo draugų“, – pasakojo Mažeikių skyriaus pirmininkė.

Šiuo metu skyrius vienija 215 tremtinių ir politinių kalinių. Jo nariai buvo išvykę į tradicinę ekskursiją – šiemet aplankytos Panemunės vietovės.
Paskutinį rugpjūčio savaitgalį laukiama Plungės tremtinių ir politinių kalinių skyriaus delegacijos – bus ne tik bendraujama, bet svečiams vyks ir ekskursija, jie susipažins su Mažeikių rajonu. Be tradicinių kasmetinių renginių, bus pagerbiamas laisvės kovotojų, žuvusiųjų ir išėjusiųjų, atminimas prie rajone esančių Lietuvos partizanų atminimo ženklų.
Nuotr. iš skyriaus archyvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto