Mažeikių rajono kapinėse dešimtimis skaičiuojama įžymių ir žinomų mažeikiškių kapų, tačiau ne visi jie yra tinkamai prižiūrimi – mirus artimiesiems dažnai šie kapai lieka apleisti ir nėra apibrėžta, kas juos turi tvarkyti.
Savivaldybės administracijos atstovai linkę manyti, kad tai turėtų daryti seniūnijos, nes joms pavesta prižiūrėti ir tvarkyti valstybės lėšomis palaidotų asmenų kapus, kurie neturi artimųjų. Tikimasi, kad įžymių žmonių kapų priežiūros problemas padės išspręsti ir kapinių suskaitmeninimas. Esą dabar ne visada seniūnijų darbuotojai žino, kokie iškilūs žmonės yra palaidoti jų teritorijose esančiose kapinėse.
Gyventojai susirūpino
Vienas iš tokių apleistų ir neprižiūrėtų kapų – gydytojo chirurgo Vlado Burbos. Į redakciją kreipėsi susirūpinę mažeikiškiai, kurie pastebėjo, kad šio nusipelniusio gydytojo kapas Mažeikių miesto kapinėse yra apleistas. Jie klausė, kas turėtų prižiūrėti šios iškilios asmenybės ir jo šeimos amžinojo poilsio vietą, jei nebeliko artimųjų.
Savivaldybės vadovų ir administracijos atstovų nuomone, tai turėtų daryti seniūnijos, nes joms pavesta prižiūrėti ir tvarkyti valstybės lėšomis palaidotų asmenų, kurie neturi artimųjų, kapus. Teigiama, kad prie to galėtų prisidėti ir organizacijos bei įmonės, kuriose dirbo šie žinomi žmonės. Šiuo konkrečiu atveju V. Burbos kapu galėtų pasirūpinti Regioninė Mažeikių ligoninė.
Į redakciją skambinusi moteris įsitikinusi, kad V. Burba vertas daug didesnės pagarbos, nei dabar jos yra parodoma.
Gydytojas nusipelnė pagarbos
Mažeikių krašto enciklopedijos duomenimis, 1923 m. gruodžio 21 d. V. Burba atvyko į Mažeikius ir čia išdirbo 42 metus. Mūsų mieste jis rado primityvią ligoninę, beveik be instrumentų, be viduriniojo medicinos personalo, išskyrus vieną felčerį. Ligoninėje buvo 20 lovų.
Mažeikiuose jis stengėsi įgyti gyventojų pasitikėjimą, tačiau darbą sunkino tai, kad nemokėjo lietuviškai, su ligoniais bendraudavo per vertėją, kuris ne visada tiksliai išversdavo paciento nusiskundimus.
V. Burba neturėjo, su kuo pasitarti ir pasikonsultuoti, todėl skaitė medicininę literatūrą. Savarankiškai išmoko anglų kalbą, gaudavo vokiškų žurnalų (medicininę literatūrą skaitė 7 kalbomis), stengėsi savo darbe taikyti naujoves.
1926 m. ligoninėje buvo įsteigta klinikinė laboratorija, kurioje tyrimus iš pradžių darė pats V. Burba. 1928 m. buvo gautas rentgeno aparatas.
V. Burba ėmė rūpintis naujos Mažeikių ligoninės statyba. 1938 m. pabaigoje pradėjo veikti nauja ligoninė, jis buvo paskirtas vadovu. Dirbdamas šioje ligoninėje, spaudoje ir susirinkimuose kėlė klausimą dėl nemokamo gydymo, rūpinosi, kad vėžiu sergantiems ligoniams už gydymą nereikėtų mokėti.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, V. Burba atleistas iš ligoninės vadovo pareigų ir paskirtas eiliniu chirurgu. 1949 m. jis atsisakė vyriausiojo gydytojo pareigų ir perėjo vadovauti chirurginiam skyriui. Domėjosi chirurgijos laimėjimais, kėlė savo kvalifikaciją, pritaikė naują kaulų lūžių gydymo būdą, žinias perteikė jauniems gydytojams.
Tobulintis pas V. Burbą chirurgus siųsdavo to meto Kauno medicinos akademija, operuotis žmonės veržėsi iš visos Žemaitijos. Jis vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo daryti juosmeninę anesteziją, skeletiniu tempimu gydyti kaulų lūžius. 1946 m. pirmasis Lietuvoje, gelbėdamas žmogaus gyvybę, padarė širdies operaciją.
V. Burba parašė 10 mokslinių straipsnių. 1947 m. jam suteiktas respublikos nusipelniusio gydytojo vardas. 1965 m. išėjo į pensiją.
Nusipelniusio chirurgo V. Burbos vardu Mažeikiuose pavadinta gatvė, 1991 m. ligoninės skverelyje pastatytas biustas. 2006 m. šiam gydytojui suteiktas Mažeikių rajono Garbės piliečio vardas (po mirties).
Ligoninė pasiryžusi tvarkyti
Regioninės Mažeikių ligoninės vadovas Sigitas Kaktys neatmetė tokios galimybės, kad įstaiga gali imtis prižiūrėti V. Burbos kapą. Jo teigimu, anksčiau šiuo kapu rūpinosi artimieji, gyvenantys užsienyje. Be to, V. Burbos šeimos kapus prižiūrėjo ir žmonės iš Mažeikių. Kodėl šiuo metu niekas nebesirūpina šios asmenybės kapu, S. Kaktys sakė nežinantis ir pavadino situaciją nesusikalbėjimu.
„Tai yra mūsų padorumo, garbės ir atsakomybės klausimas. Jei domimės istorija ir žinome V. Burbos indėlį, būtina pasirūpinti ir jo amžinojo poilsio vieta“, – kalbėjo S. Kaktys.
Pasidomėjus, ar ligoninė yra nusiteikusi perimti ir kitų gydytojų ar medicinos darbuotojų, nusipelniusių mūsų kraštui, kapų tvarkymą ir priežiūrą, jei neliktų mirusiųjų artimųjų, S. Kaktys atsakė, kad tai esanti be galo jautri tema.
„Jei kapą reikia tvarkyti nuo pagrindų, mes net neturime finansinių galimybių. Nėra ir atskirų žmonių, kurie galėtų tokius darbus atlikti. Patys vargstame su ligoninės aplinkos tvarkymu. Be to, yra ir daugiau žymių žmonių palaidota mūsų rajone, ne tik medikų, bet ir kitų sričių atstovų. Todėl seniūnijos turėtų pasirūpinti jų kapais. Išsiaiškinti, ar yra artimųjų, ar ne“, – įsitikinęs S. Kaktys.
Kelios dešimtys
Mažeikių kapinių prižiūrėtoja Janina Šatkuvienė „Santarvei“ patvirtino, kad V. Burbos kapas buvo neprižiūrėtas, tačiau dabar jau yra aptvarkytas, nupjautos tujos. Tačiau ji negalėjo įvardinti, kas tai padarė.
„Gal kas iš Mažeikių ligoninės buvo atėjęs. Negaliu pasakyti“, – kalbėjo J. Šatkuvienė. Ji taip pat negalėjo papasakoti, kiek žinomesnių žmonių, be V. Burbos, yra palaidota Mažeikių kapinėse.
„Santarvė“ pasidomėjo ir Mažeikių krašto enciklopedijoje aptiko, kad yra palaidota apie 20 žymių žmonių. Tačiau kiek yra neprižiūrėtų kapų, neaišku. Oficialių duomenų apie tai nėra.
Specialistė ėmėsi iniciatyvos
Pradėjus domėtis V. Burbos kapu ir tuo, kas jį turėtų prižiūrėti, paaiškėjo, kad neabejingi mažeikiškiai kreipėsi ir į Mažeikių rajono savivaldybę. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Končiutė-Mačiulienė sakė sulaukusi mažeikiškių skambučio dėl V. Burbos kapo priežiūros. Pakalbėjusi su skambinusia moterimi, ji nuvyko į Mažeikių miesto kapines ir įsitikino, kad kapas iš tiesų apleistas. Specialistė ėmėsi iniciatyvos: nurovė piktžoles, pasirūpino, kad būtų nupjautos tujos.
Situacija su V. Burbos kapu įkvėpė ją pasidomėti ir kitais žinomų žmonių, palaidotų Mažeikių rajone, kapais.
„Nėra daug įžymių žmonių, įtrauktų į registrą. Todėl kilo idėja surengti ekskursiją-talką į Mažeikių miesto kapines. Henriko Nagio viešosios bibliotekos darbuotojai sudarė sąrašą, kuriame per 40 įžymių nusipelniusių mūsų kraštui žmonių pavardžių. Pavaikščiosime po kapines, kur reikia sutvarkysime kapus ir susipažinsime su tų žmonių istorija“, – apie iniciatyvą kalbėjo R. Končiutė-Mačiulienė.
Talka kapinėms tvarkyti
Ši ekskursija-talka planuojama gegužės 25 d., ketvirtadienį, 17 val. Mažeikiškiai yra kviečiami į pažintinį pasivaikščiojimą po miesto kapines su Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos bibliografe Janina Dambrauskaite. Susitikimo vieta – įėjimas į kapines iš buvusio „Aitvaro“ malūno pusės.
Miesto kapinėse ilsisi daug Mažeikių kraštui nusipelniusių gydytojų, mokytojų, bibliotekininkų, muziejininkų, garbės piliečių ir kitų šviesuolių. Sudarytas garbių asmenybių, savo nuveiktais darbais garsinusių Mažeikių kraštą, sąrašas nėra baigtinis, jis nuolat papildomas.
Pasak R. Končiutės-Mačiulienės, kartais reikia tiek nedaug, kad situacija pasikeistų.
„Būtų gerai, jei tam tikrų sričių ar įstaigų atstovai pasirūpintų savo įžymių žmonių amžinojo poilsio vietomis. Tokios prievolės mums, kaip skyriui, nėra. Yra tiesiog elementarus žmoniškumas ir pagarba savo krašto įžymiems žmonėms, todėl ir bandom talką padaryti“, – kalbėjo R. Končiutė-Mačiulienė.
Specialistei yra tekę organizuoti ne vieną ekskursiją po kapines ir su menotyrininkais, ir su kraštotyrininkais – tiesiog tam, kad būtų pažiūrėta į krašto istoriją iš kitos pusės. Pasak pašnekovės, abejinga neturėtų likti ir visuomenė, daugiau iniciatyvos galėtų parodyti ir kapinių darbuotojai.
„Žmonių susirenka daug, pernai darėme dvi tokias ekskursijas po kapines. Tada tik aplankėme, bet netvarkėme. Dabar jau tvarkysime. Pernai net prastas oras neatbaidė, sulaukėme apie pusšimčio žmonių, norinčių pamatyti ir daugiau sužinoti apie Viekšnių kapines. Ir Pikeliuose buvo susirinkę apie 30 žmonių“, – prisiminė R. Končiutė-Mačiulienė.
Aiškintis paves komisijai
Mažeikių rajono savivaldybės vicemeras Eimantas Salatka sakė žinantis problemą dėl V. Burbos kapo.
„Kiek žinau, jau yra kalbėta su Regioninės Mažeikių ligoninės vadovu ir parodytas susidomėjimas šio kapo tvarkymu. O jei šitų darbų ligoninė neprisiimtų, tai ir seniūnija galėtų kažkiek sutvarkyti. Seniūnai turi visas galimybes, reikia tik tinkamai pateikti nurodymus seniūnijų darbuotojams“, – teigė E. Salatka.
Pasak jo, šiuo metu svarstoma galimybė dvi komisijas – Žymių žmonių, istorinių datų ir įvykių įamžinimo komisiją ir komisiją Laisvės kovoms įamžinti – sujungti į vieną ir pavesti jai aptarti įžymių žmonių kapų priežiūros klausimus.
„Kol kas daromi tik pradiniai žingsniai šia linkme. Kalbėjome su specialistais, sujungta komisija galėtų nemažai nuveikti ir dėl įžymių žmonių kapų tvarkymo ir įamžinimo“, – įsitikinęs E. Salatka.
Kapų priežiūra minimali
Viekšnių seniūnas Kornėlijus Kryžius, kalbėdamas su „Santarve“, sakė, kad kultūros paveldui priskirtais kapais rūpinasi seniūnija. Pasak jo, nėra, kad jie būtų išpuošti gėlėmis, priežiūra minimali – kad nebūtų šiukšlių, prižėlę žolių, piktžolių.
„Seniūnijos funkcija nėra prižiūrėti įžymių, įžymesnių žmonių kapus. Kapinės tiesiog privalo būti tvarkingos. Tai ir stengiamės užtikrinti“, – kalbėjo seniūnas.
Tirkšlių seniūnas Juozas Kungys taip pat sakė, kad kapus, likusius be artimųjų priežiūros, tvarko minimaliai. Patikino, kad be dėmesio nelieka ir įžymesnių žmonių kapai.
„Tokių kapų nėra daug. Be to, jie yra senoviniai, itin didelės priežiūros nereikalauja. Pagrindinis darbas – ravėjimas. Už tai atsakinga kapinių prižiūrėtoja“, – kalbėjo seniūnas J. Kungys.
Būtinas sąrašas
Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyriausioji specialistė, kuruojanti klausimus, susijusius su rajono kapinėmis, Nijolė Balvočienė sakė, jog reikalinga vieninga registracija, kad būtų žinoma, kur kokie įžymūs žmonės yra palaidoti, ir būtų galima pavesti jų priežiūrą seniūnijoms, nes jos ir dabar prižiūri kapines, esančias jų teritorijose.
„Seniūnijos ir dabar privalo prižiūrėti nežinomų žmonių, likusių be artimųjų, seniūnijos lėšomis palaidotų, kapus. Jų prižiūrimų kapų sąrašą būtų galima praplėsti ir žymių žmonių kapais, kurių jau nebetvarko artimieji. Sąrašas būtinas, nes seniūnijos negali visko žinoti, kur kokie žymūs, nusipelnę mūsų kraštui žmonės palaidoti. Toks sąrašas galėtų atsirasti skaitmenizuojant Mažeikių miesto ir rajono kapines“, – įsitikinusi N. Balvočienė.
Neaišku, kada finansuos
Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojas Romualdas Sakalauskas informavo, kad projektas dėl kapinių skaitmeninimo yra patvirtintas, tačiau neaišku, kada jam įgyvendinti bus gautas finansavimas. Pasak jo, techniškai pažymėti, išskirti žymesnius žmones, palaidotus mūsų rajone, būtų galima, tačiau abejojama, ar praktiškai būtų gražu tai daryti.
„Kas prisiims atsakomybę išskirti kapus, kurie vertesni didesnio dėmesio, o kurie ne. Visi kapai iš seniūnijų turėtų sulaukti vienodo dėmesio“, – įsitikinęs skyriaus vedėjas.
Jo teigimu, klausimą, kaip turi būti prižiūrimi apleisti kapai, reikėtų spręsti iš esmės.
„Turėtų būti tam tikra tvarka, kad būtų aiškumas. Reikia politinių sprendimų, Savivaldybės taryba turėtų apsispręsti“, – teigė R. Sakalauskas.