Prasidėję metai žada įvairių permainų švietimo sistemoje. Tarpiniai patikrinimai, įtraukusis ugdymas ir vienodi stojimo reikalavimai tiek pretenduojantiems į valstybės finansuojamą, tiek į mokamą vietą aukštojoje mokykloje – tik keli jų.
Nemažai diskusijų tebekelia praėjusį rugsėjį startavusios atnaujintos bendrojo ugdymo programos bei vadovėlių trūkumas.
Rajono švietimo įstaigų vadovai teigia: permainos esančios didelis išmėginimas, su kuriuo nebus lengva susitvarkyti. O kai kuriuos pakeitimus ugdymo specialistai įvardija kaip nelogiškus ir nereikalingus.
Tarpinis vertinimas
Vienas iš didesnių pasikeitimų – gimnazijos trečiokų (vienuoliktokų) tarpiniai patikrinimai.
Tarpinius patikrinimus vienuoliktokai laikys iš tų privalomų ir pasirenkamų dalykų, kuriuos apsisprendė mokytis III ir IV gimnazijos klasėse.
Remiantis nauja brandos egzaminų tvarka, nuo 2024–2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (iki 100 balų) sudarys tarpinio patikrinimo (iki 40 balų) ir brandos egzamino (iki 60 balų) įvertinimai.
Susumavus gautus taškus, visas egzaminas bus laikomas išlaikytu, jeigu kandidatas surinks nuo 35 iki 100 taškų.
Per daug skubama
Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus, kalbėdamas su „Santarve“, tokiam tarpiniam vertinimui pritaikė patarlę „Iš didelio rašto išėjo iš krašto“.
„Sugalvojo, įdiegė, nors nesame pasiruošę. Tik dabar ruošiamės versdamiesi per galvas. Tokiems pokyčiams reikia laiko“, – tvirtino vedėjas.
A. Stonkus šiuose pokyčiuose įžvelgė ir teigiamų dalykų: jei mokinys per tarpinį vertinimą surinks maksimalų balų skaičių, tai vien ateidamas į valstybinį egzaminą jis jį jau praktiškai išlaikė. O jei vienuoliktokas (gimnazijos trečiokas – red. past.) surinko mažesnį balų skaičių, žinodamas savo silpnąsias vietas, jis gali labiau pasitempti ir geriau pasirodyti per valstybinį egzaminą.
Be to, jei mokinio netenkins gautas tarpinio patikrinimo rezultatas, jis patikrinimą galės perlaikyti iš naujo – 2025 m. pavasarį (IV gimnazijos klasėje). Tai negalioja tik lietuvių kalbos ir literatūros pirmajam tarpiniam (kalbėjimo) patikrinimui.
Tiesa, perlaikymo galimybė sudaryta tik vieniems metams – pirmiesiems abiturientams, kurie laikys tarpinius patikrinimus.
Nauja pamoka
Programose padaugės pamokų. Visiems devintokams nuo kitų mokslo metų bus įvedamas 3 dienų praktinis pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas.
A. Stonkaus teigimu, kol kas neaišku, kaip ir kas tą kursą dėstys.
„Turbūt į mokymus įsitrauks šauliai ar kitų atsakingų institucijų specialistai, kurie turi tam reikalingos informacijos, gebėjimų ir įgūdžių“, – svarstė A. Stonkus.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo nuomone, laiko dar yra – pasiruošti reikės iki rudens.
Įtraukusis ugdymas
Nuo rugsėjo bendrojo ugdymo mokyklos privalės priimti visus vaikus, tarp jų – ir turinčius specialiųjų poreikių.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskelbė, kad 2023–2029 m. laikotarpiui yra suplanuotos 150 mln. eurų investicijos, skirtos mokykloms. Lėšos bus naudojamos mokymosi aplinkai parengti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbai plėsti.
Šalies ugdymo įstaigose jau dabar dirba daugiau kaip 7,5 tūkst. švietimo pagalbos specialistų ir mokytojo padėjėjų.
Nuo šių metų sausio 1 d. ŠMSM numatė skirti lėšų, kad mokyklose būtų įsteigtos papildomos 200 švietimo pagalbos specialistų pareigybės. Įtvirtinama nuostata, kad vienas mokinys, turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, skaičiuojant lėšas ugdymo planui įgyvendinti, prilyginamas dviem mokiniams.
Intensyviai ruošiamasi
A. Stonkus patvirtino, kad rajone intensyviai ruošiamasi įtraukiajam ugdymui.
„Kreipėmės į mūsų Savivaldybės tarybą, steigiame pagalbos specialistų, padėjėjų pareigybes. Manome, kad didelių problemų kitais mokslo metais neturėsime. Specialiųjų poreikių turintys vaikai jau kurį laiką po truputį integruojami į bendrojo ugdymo mokyklas. Nesitikime, kad bus išskirtinis antplūdis mokinių su specialiaisiais poreikiais. Kas ėjo, tas ir eis į bendrojo ugdymo mokyklas, ateis ir naujų, bet dalis jų liks ir specialiojoje mokykloje. Dalis vaikų tiesiog dėl savo būklės negali lankyti įprastos ugdymo įstaigos“, – kalbėjo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.
Mažės klasės?
Nuo šių metų rugsėjo numatyti pakeitimai ir dėl mokinių skaičiaus klasėse. Nuo kitų mokslo metų bus įtvirtinta teisė mokyklos savininkui (daugeliu atvejų – savivaldybei) didžiausią leistiną mokinių skaičių 5–12 kl. mažinti nuo 30 iki 26 mokinių, o 1–4 kl. – nuo 24 iki 22 mokinių, racionaliau paskirstant mokinių srautus tarp mokyklų.
Savivaldybėms, formuojančioms per dideles klases, bus mažinamas valstybės finansavimas.
ŠMSM rengia Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo pakeitimą – pagal jį, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. suformavus klases, kuriose mokinių skaičius viršija nustatytą didžiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, savivaldybei skirtos mokymo lėšos būtų mažinamos.
Taip pat, kaip jau minėta, apraše bus įtvirtinta nuostata, kad vienas mokinys, turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, skaičiuojant finansavimą būtų prilyginamas dviem mokiniams.
Turėtų nurodyti valstybė
A. Stonkus mano, kad palikta teisė savivaldybėms spręsti dėl leistino mokinių skaičiaus mažinimo klasėse yra didžiausia nesąmonė.
„Paliekama savivaldybėms spręsti, nors viskas atsiremia į pinigus. Jeigu mažiname pagal nustatytas normas, tai padidėja klasių komplektai. Padidėjus klasių komplektams, reikia daugiau lėšų, nes bus daugiau mokytojų. Taip pat reikia daugiau patalpų, vadovėlių… Visko reikia. Ir tai paliekama, užkraunama ant Savivaldybės pečių“, – kalbėjo A. Stonkus.
Pasak jo, klasių dydį turi griežtai nustatyti valstybė, neturi būti leidžiama rinktis.
Ant išlikimo ribos
Naujos švietimo tinklo pertvarkos taisyklės, kuriose nurodyta, kad šių metų rugsėjo 1-ąją 11 klasėje (III gimnazijos klasėje) gimnazijos privalo turėti ne mažiau kaip 21 vaiką, labai aktualios mažesnėms mokykloms.
Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos direktorė Rima Širvinskienė „Santarvei“ sakė, kad mokinių skaičius – didžiausias išbandymas ir jos vadovaujamai įstaigai.
„Šiuo metu turime 23 vaikus, lyg ir gerai. Tačiau kaip bus rugsėjo 1-ąją, nežinau, negaliu garantuoti, kad niekas nepasikeis. Vis dar kalbama apie tinklo pertvarkos pakeitimus, gali dar viskas keistis ir nebeliks tos 21 mokinio ribos“, – vylėsi R. Širvinskienė.
Direktorės teigimu, reikėtų atkreipti dėmesį, kad dažnai mažesnes mokyklas renkasi tie mokiniai, kuriems didesnėse mokyklose yra sunkiau prisitaikyti mokytis. Todėl reikia įvertinti visokias situacijas, kas bus su kitais mokiniais, jei, tarkime, pritrūks vieno ar dviejų mokinių klasėje iki nustatytos normos.
„Jie bus priversti vykti į miestą ir kiekvieną dieną įveikti nemažą kiekį kilometrų. Sakoma, kad mieste mokymo kokybė geresnė. Drįstu tuo abejoti. Vaikai mokosi, ko reikia, išmoksta ir mažesniuose miesteliuose, nes mokyklose yra visos inovatyvios priemonės. Visos sąlygos ne tik mokymuisi, bet ir popamokinei veiklai. Mažesnėse mokyklose dirba geri, kvalifikuoti mokytojai, priešingu atveju, kodėl juos viliotųsi miestų mokyklos?“ – retoriškai klausė R. Širvinskienė.
Esant blogajam scenarijui, Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija taptų pagrindine mokykla su 10 klasių. Šiuo metu mūsų rajone yra tik viena tokia mokykla – Sodų pagrindinė. Ji veikia turėdama apie pusantro šimto mokinių.
Dėl programų – įvairios nuomonės
Kita tema, apie kurią ypač daug kalbama, – atnaujintos bendrojo ugdymo programos.
Mažeikių „Ventos“ progimnazijos direktorė Ramunė Badaukienė „Santarvei“ sakė, kad dėl pakeistų mokymo programų jai tenka girdėti įvairių nuomonių.
„Kai kur atrodo, jog yra persūdyta, pakeitimai padaryti tik dėl pakeitimų, be esminių pokyčių, kad tik būtų galima pavadinti programas atnaujintomis. Pradinukams gal kiek paprasčiau, nes viena mokytoja pasidėlioja temas taip, kad mokiniams būtų priimtiniau, suprantamiau. Dalykinėje sistemoje nėra tiek pokyčių, kad sakytume, jog labai kardinaliai kas pasikeitė. Kol kas nepastebėjome, kad dėl pokyčių pasikeistų ir mokinių pasiekimai ar įvertinimas“, – kalbėjo R. Badaukienė.
Direktorės teigimu, programos nuleistos „iš viršaus“ ir tiesiog privalu jas vykdyti, tuo labiau kad žinoma, jog niekas nepasikeis.
Kol kas nepastebėjo
Mažeikių psichologinės pedagoginės tarnybos vadovė Lina Antanavičienė „Santarvei“ sakė, kad kol kas nėra pastebima, kad mokymo programų pakeitimai darytų kokią neigiamą įtaką vaikų ugdymuisi.
„Šiuo metu Nacionalinė švietimo agentūra organizuoja daug mokymų dėl atnaujintų vertinimo metodikų, kurias taikome vertindami vaikų gebėjimus. Darbuotojai kelia kvalifikaciją“, – kalbėjo L. Antanavičienė.
Pasak tarnybos vadovės, pasigirsta nusiskundimų iš tėvų, kad vaikams per sunku mokytis pagal atnaujintas programas, tačiau darbinėje veikloje kol kas to nėra pastebėta.
„Dar nepastebėjome, per trumpas laikas. Tik nuo rugsėjo dirbama pagal atnaujintas programas. Po metų ar kelerių bus galima pasakyti daugiau“, – teigė L. Antanavičienė.
Vis dar stinga vadovėlių
Atnaujinus mokymo programas, nemažai diskusijų kilo dėl vadovėlių. Programų turinys atnaujintas, tačiau iki šiol jaučiamas vadovėlių stygius. Skelbiama, kad šiais metais vadovėliams ir mokymo priemonėms, įskaitant ir skaitmenines, numatyta skirti beveik 29 mln. eurų – dvigubai daugiau negu pernai.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas A. Stonkus „Santarvei“ sakė, kad mūsų rajone problemos dėl vadovėlių yra iš dalies išspręstos.
„Kažkokių ypatingų nusiskundimų iš mokyklų dėl vadovėlių negavome, tačiau, kad viskas yra gerai šimtu procentų, taip pat pasakyti negaliu“, – teigė vedėjas.
Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos direktorė R. Širvinskienė įsitikinusi, kad kūrybingas mokytojas neturi prisirišti prie vadovėlio.
„Žinoma, būtų daug paprasčiau dirbti, kai viskas parašyta, bet taip, deja, nėra ir vis labiau skubama, keičiama. Nežiūrima į jauną žmogų. Vyksta reforma po reformos. Lieka neaišku, kodėl dabar programos atnaujinamos tik nelyginėms klasėms, kodėl ne palaipsniui visoms. Logiško paaiškinimo nėra“, – akcentavo R. Širvinskienė.
Stojantiesiems – vienodi reikalavimai
Nemažai naujovių laukia ir abiturientų, ketinančių stoti į aukštąsias mokyklas. Nuo šių metų visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės atitikti vienodus minimalius stojimo reikalavimus.
Stojantiesiems bus taikoma universali kartelė – norintiems studijuoti tiek valstybės finansuojamose, tiek nefinansuojamose studijų vietose valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose reikės būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (netaikoma stojantiems į menų studijas) ir stojančiojo laisvai pasirinktą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina).
Trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis, jeigu bus stojama į universitetines studijas, ir ne mažesnis nei patenkinamas, jei bus stojama į kolegines studijas.
Nuo kitų metų nebebus taikomas metinių pažymių vidurkio reikalavimas. Tačiau visiems stojantiesiems reikės pasiekti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, nustatytą aukštųjų mokyklų.
Papildoma eilė, daugiau paramos
Nuo šių metų atsiranda ir papildoma konkursinė eilė stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose. Ja galės naudotis jaunuoliai iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, našlaičiai, turintieji neįgalumą, taip pat trumpųjų studijų absolventai ir turintieji praktinės veiklos patirties. Jiems bus keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai, t. y. reikės būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus atitinkamu lygiu.
Pagal antrąją konkursinę eilę numatoma paskirstyti apie 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų į trumpąsias studijas, pirmosios pakopos (bakalauro) ir vientisąsias studijas.
Be to, nuo šių metų valstybė teiks daugiau paramos finansinių sunkumų patiriantiems studentams – taps paprasčiau grąžinti valstybės remiamas studijų paskolas, nuo jų bus galima atleisti studijas pasirinkusius aukšto meistriškumo sportininkus.