Prasideda šildymo sezonas. Sunkiu laikotarpiu, brangstant šildymo kaštams, vis dažniau kalbama apie taupymo resursus. Vaikus auginantys tėvai baiminasi, kad šiam vajui pasiduos ugdymo įstaigos ir nuo to nukentės vaikai.
Ugdymo įstaigų vadovai pripažįsta, kad šią žiemą gali tekti gyventi vėsiau, tačiau patikino, jog nerizikuos vaikų sveikata – laikysis Higienos normų nustatytų temperatūrų.
„Santarvė“ pabandė išsiaiškinti, galbūt reikalavimai patalpų šildymui dėl sunkmečio sušvelnėjo, kokia žemiausia oro temperatūra gali būti ugdymo įstaigose, darbo vietoje, butuose.
Ugdymo įstaigos informuotos
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamentas, atsakydamas į „Santarvės“ klausimus, informavo, kad Lietuvos higienos normų reikalavimai dėl patalpų oro temperatūros ir kitų mikroklimato parametrų nesikeitė.
„Ieškant energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir išlaidų mažinimo būdų, neturėtų būti pažeidžiami visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimai. Mažeikių rajono ugdymo įstaigos yra informuotos apie tai, kad privalu laikytis teisės aktų reikalavimų bei sudaryti tinkamas sąlygas vaikams dalyvauti ugdymo procese“, – informavo Telšių departamento Mažeikių skyriaus vedėja Radvilė Nagrockaitė-Lelešienė.
Nustatyta žemutinė riba
Kaip ir iki šiol, mokyklų, įgyvendinančių bendrojo ugdymo programas, mokymo klasėse, mokymo kabinetuose, aktų salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 laipsnių, sporto salėje – ne žemesnė kaip 15, persirengimo kambariuose, dušuose – ne žemesnė kaip 20 laipsnių.
Kai pamokos nevyksta, oro temperatūra šildymo sezono metu mokyklos patalpose turi būti bent 15 laipsnių.
Panašūs pagrindiniai reikalavimai – ir neformaliojo vaikų ugdymo įstaigoms. Patalpose, kuriose vykdomos neformaliojo vaikų švietimo programos, turi būti užtikrinama tokia oro temperatūra: ugdymo patalpose (išskyrus sporto salę ir choreografijos patalpą) – ne žemesnė kaip 18 laipsnių, sporto salėje, choreografijos patalpoje – ne žemesnė kaip 15 laipsnių. Persirengimo kambariuose, dušuose žemiausia oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi būti bent 20 laipsnių.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose reikalavimai ir panašūs, ir šiek tiek skirtingi. Higienos normoje nurodyta, kad šaltuoju metų laikotarpiu temperatūra priėmimo-nusirengimo grupės patalpoje, žaidimų patalpoje/erdvėje, sveikatos kabinete turi būti ne žemesnė kaip 20 laipsnių. Grupės miegamajame leidžiama žemiausia temperatūra – 18 laipsnių, grupės tualete-prausykloje – 19 laipsnių, kūno kultūros ir muzikos salėje – 18 laipsnių.
Patalpoje, kurioje įrengtos kompiuterizuotos vietos vaikams, pagal Higienos normas turi būti palaikoma ne žemesnė kaip 20 laipsnių temperatūra, judėjimo keliuose, laiptinėse, koridoriuose – ne žemesnė kaip 18 laipsnių.
Higienos norma – privaloma
Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus teigė gavęs įvairių raštų dėl būtinumo taupyti – net ir iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
„Tačiau aš turiu savo nuomonę – mes turime laikytis higienos normose nustatytų patalpų temperatūrų. Kai vaikai pradės masiškai sirgti, visi taupymai atsirūgs. Įstaigų vadovams pasakiau, kad prie visų rekomendacijų reikia pridėti sveiką protą“, – „Santarvei“ kalbėjo vedėjas.
A. Stonkus įsitikinęs, kad kiekviena įstaiga turėtų paieškoti ir kitokių resursų, kaip sumažinti šildymo kaštus. Jo teigimu, sutaupyti galima ir laikantis Higienos normų reikalavimų.
„Šiek tiek turėsime vėsiau gyventi, buvome įpratę gyventi per šiltai. Nekreipėme didelio dėmesio į taupumą, klasėse temperatūra siekdavo ir 21 ar net 23 laipsnius. Šito tikrai nebebus“, – pabrėžė pašnekovas.
Ne visos šildo
Pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, oficialiai šildymo sezonas mūsų rajone pradėtas spalio 3 dieną. Pirmiausia šildymą įjungė lopšeliai-darželiai, mokyklos, sveikatos priežiūros įstaigos.
A. Stonkus „Santarvei“ teigė, kad vis tik ne visose ugdymo įstaigose jau šyla radiatoriai, kai kur šildoma tik iš dalies. Įstaigų vadovams leista patiems spręsti, kada pradėti šildytis, nes jie geriausiai žino savo situaciją.
Šildymo dar neskuba jungti ir „Vyturio“ pradinė mokykla – ir ne dėl taupymo.
„Renovacija duoda dividendų. Jeigu įjungsime šildymą, bus per karšta. Ir dabar klasėse yra dvidešimt laipsnių. Per žiemą irgi tiek laikydavome, nors Higienos normos leidžia ir mažesnę. Vaikų sveikata mums svarbiausia“, – trečiadienį „Santarvei“ kalbėjo mokyklos direktorė Rasa Uščinienė.
Skirtingos galimybės
Lopšelis-darželis „Bitutė“ buvo tarp tų įstaigų, kurios šildymą įjungė tada, kai tik buvo paskelbtas šildymo sezonas – spalio 3 dieną, nes pastatas nerenovuotas ir patalpų temperatūra greičiau reaguoja į atšalusį orą.
Įstaigos vadovė Janina Karpinskienė pasidžiaugė, kad lopšelis-darželis turi modernizuotą šildymo sistemą, kuri leidžia pareguliuoti radiatorių temperatūrą atskirose patalpose – kurios mažiau naudojamos, ten ji mažinama.
Nors šildymas ir įjungtas, tačiau Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos klasėse radiatoriai prisukti. Įstaigos vadovė Aušra Kazlauskienė pasidžiaugė, kad šiuo metu oras tokiam taupymui palankus – klasių patalpos prišyla nuo saulės ir vaikų.
Kai kurios ugdymo įstaigos, kol lauke oras dar stipriai neatšalo, savaitgaliais šildymą užsuka.
„Ventos“ progimnazijos direktorė Ramunė Badaukienė teigė, kad jų įstaiga šitaip taupyti negali dėl sporto salės funkcionavimo – savaitgaliais joje treniruojamasi, vyksta sporto varžybos.
Gyvens vėsiau?
„Santarvės“ kalbinti ugdymo įstaigų vadovai sutiko, kad, pabrangus šildymui, bus priversti dažniau žiūrėti į termometrus, nes ankstesniais metais dažnoje mokykloje patalpų temperatūra būdavo aukštesnė nei higienos normų leidžiama žemutinė riba. Šį sezoną gali tekti laipsniu ar dviem sumažinti įprastą temperatūrą.
„Bandysime tą minimumą išlaikyti. Paprašėme vaikų, kai bus šaltesnis oras, šilčiau apsirengti. Situacija visiems nedėkinga, granulės, kurias naudojame šildymui, palyginus su pernai, net tris kartus pabrango. Turėsime taupyti, bet tikrai ne nukenčiant vaikų sveikatai“, – kalbėjo Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos direktorė Rima Širvinskienė.
Pašnekovė pasidžiaugė, kad jų įstaiga renovuota, o tai didelis pliusas šildymo sezono metu. Direktorės teigimu, taupant šilumą, šiuo metu labai pagelbėtų rekoperacinio vėdinimo sistemos, nereikėtų vėdinant patalpas pro atidaromus langus išleisti šilumos. Tačiau bene prieš penkerius metus gimnazijos noras įsirengti tokias vėdinimo sistemas nesulaukė valdžios pritarimo.
Administratorių ir gyventojų atsakomybė
Higienos norma reglamentuoti ir mikroklimato (oro temperatūros, oro judėjimo greičio ir santykinės drėgmės) parametrai gyvenamųjų bei visuomeninių pastatų patalpose. Nurodoma, kad žemiausia temperatūra gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų laikotarpiu gali būti 18 laipsnių C.
„Patalpų mikroklimato parametrus turi užtikrinti daugiabučių namų administratoriai, šilumos tiekėjai, pastatų šildymo sistemų prižiūrėtojai (eksploatuotojai), todėl, visų pirma, gyventojai turi kreiptis į juos“, – patarė R. Nagrockaitė-Lelešienė.
NVSC skyriaus vedėja paragino ir gyventojus stengtis išlaikyti šilumą namuose bei prisidėti prie energetinių išteklių taupymo. Ypač svarbus langų, durų sandarinimas ir profilaktinė patikra. Jeigu name langai yra nekokybiški arba seni, reikėtų pasirūpinti, kad šiluma pro juos neišeitų į lauką. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos rekomenduojama užsandarinti silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Taip pat periodiškai reikėtų sureguliuoti langus, kad sandarinimo juostos gerai priglustų prie langų rėmų.
„Nuo šilumos prietaisų sklindanti šiluma neretai tenka ne kambariui, o įsigeria į lauko sieną, todėl ant sienos, esančios už radiatoriaus, rekomenduojama priklijuoti šilumą atspindinčius ekranus – tai foliją primenanti, bet šiek tiek storesnė medžiaga, ją nebrangiai galima įsigyti statybinių prekių parduotuvėse“, – patarė specialistė.
Patartina neužstatyti radiatorių baldais, neuždengti užuolaidomis, nedžiaustyti ant jų skalbinių, nes tai trukdo šilumai sklisti į kambarį.
Patalpas vėdinti reikėtų ne ilgiau kaip 10–15 minučių iki galo atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį. Jeigu bute ant radiatorių yra termostatiniai ventiliai, vėdinimo momentu juos reikia nustatyti ties * arba 0 padala. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką.
Priklauso nuo darbo pobūdžio
Higienos norma reglamentuoja ir darbo patalpų oro temperatūros parametrus, jų vertes bei matavimo reikalavimus.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI), atsakydama į „Santarvės“ klausimus, paaiškino, kad šiluminės aplinkos parametrų vertės yra nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją (lengvas – Ia, Ib; vidutinio sunkumo – IIa, IIb; sunkus fizinis darbas – III). Pvz., dirbant biure, žiemos metu, kai darbas nereikalauja fizinės įtampos (darbo sunkumo kategorija Ia), darbo patalpų oro temperatūra turėtų būti 21–25 laipsniai C, oro santykinis drėgnumas – iki 75 proc., oro judėjimo greitis – ne didesnis kaip 0,2 m/s.
Dirbant vidutinio sunkumo fizinės kategorijos darbus, reikalaujančius vidutinės fizinės įtampos stovint ar vaikštant, pernešant krovinį iki 10 kg, darbo patalpų oro temperatūra nuolatinėse darbo vietose turėtų būti 15–21 laipsnis C, ne nuolatinėse darbo vietose – 13–23 laipsniai, oro santykinis drėgnumas iki 75 proc., oro judėjimo greitis – ne didesnis kaip 0,4 m/s.
Darbuotojas turi teisę
Valstybinė darbo inspekcija pabrėžė, kad, vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.
Įstatymas nustato ir darbuotojo teises. Jis turi teisę: reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas; įrengtų kolektyvines apsaugos priemones; pats tartis su padalinio vadovu, darbdaviui atstovaujančiu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo arba tam įgalioti darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai.
„Tais atvejais, kai darbdavys nesudaro saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, darbuotojas turi teisę kreiptis su rašytiniu skundu (prašymu). Prašymo (skundo) formos pavyzdį galima rasti VDI interneto svetainėje. Laisvos formos ar pagal pavyzdį užpildytą prašymą darbuotojas gali atsiųsti paštu arba elektroninėmis priemonėmis ar atnešti į bet kurį VDI teritorinį skyrių. Inspektoriui atlikus įmonės patikrinimą ir nustačius darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus, juos pašalinti per nustatytą terminą yra įpareigojamas darbdavys“, – kaip spręsti kilusias problemas, patarė Valstybinės darbo inspekcijos specialistai.