
Jau metus mažeikiškiai gali džiaugtis atnaujinta Pavenčių gatve. Nors darbai pagal projektą užbaigti ir su rangovais atsiskaityta, Savivaldybės administracijai tenka aiškintis su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA). Iš jos buvo gautas raštas-sprendimas, kuriame nurodomi pažeidimai. Tarp jų – dėl delspinigių skaičiavimo projekto rangovei – bendrovei „VVARFF“.
Savivaldybė su nurodytais pažeidimais nesutinka ir CPVA sprendimą apskundė teismui.
Susidariusią situaciją aiškinosi Tarybos Kontrolės komitetas, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba. Politikai įsitikinę, kad sunerimti yra dėl ko, nes pradinė rangovams apskaičiuota delspinigių suma nuo 140 tūkst. eurų buvo sumažinta iki 15 tūkst. eurų.
Skaičiavo delspinigius
Į šio mėnesio Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas, susijęs su Pavenčių gatvės modernizavimo projektu.
Savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Michailas Norbutas informavo apie gautą sprendimą iš Centrinės projektų valdymo agentūros ir iškart akcentavo: su nurodytais galimais pažeidimais jis, kaip teisininkas, nesutinkantis, CPVA sprendimas bus skundžiamas, kaip tai numato įstatymai, ir bus kreiptasi į teismą.
Teisės ir personalo skyriaus vedėjas politikams paaiškino apie drastiškai sumažėjusius delspinigius dėl praleistų darbų pridavimo terminų. Pavenčių gatvėje rangos darbus atliko bendrovė „VVARFF“.
Pasak A. Norbuto, jam buvo pateikta tik rangos sutartis, kurioje buvo nurodyti projekto užbaigimo terminai. Kadangi darbų užbaigimas buvo pradelstas, skaičiuoti delspinigiai.
M. Norbutas „Santarvei“ patikslino, kad delspinigių buvo apskaičiuota apie 140 tūkst. eurų. „VVARFF“ bendrovei nusiuntus raštą dėl delspinigių, Savivaldybė sulaukė atsakymo, kad rangovas nesutinka su atliktais skaičiavimais, savo pozicijai apginti jis pateikė svarių argumentų.
Darbus atliko laiku, dokumentus sutvarkyti pradelsė
M. Norbutas politikams priminė: rangos darbų sutartyje yra punktas, kad, kilus ginčams, visi jie sprendžiami derybų būdu. Pasak Teisės ir personalo skyriaus vedėjo, į teismą nebuvo galima kreiptis, kol nebuvo išnaudotos derybos.
„Akivaizdu, kad dėl delspinigių kilo ginčas, todėl buvo pradėtos derybos, vyko susitikimai su rangovais. Jų metu paaiškėjo aplinkybės, kurios nebuvo man žinomos, skaičiuojant delspinigius.
Paaiškėjo, kad rangovai kreipėsi į Savivaldybės administraciją su raštais, į kuriuos nebuvo skubama atsakyti. Atsakymai keliaudavo net ir devynis mėnesius. Tai turėjo įtakos, kad rangovai vėlavo priduoti reikalingą dokumentaciją“, – kalbėjo A. Norbutas.
Teisės ir personalo skyriaus vedėjas akcentavo: fiziniai rangos darbai buvo atlikti net anksčiau numatytų terminų, tačiau užtruko pačios dokumentacijos atidavimas vertinti Valstybinei statybos inspekcijai.
A. Norbutas patikslino, kad pagal projektą dokumentacijos tvarkymas buvo susietas su rangos darbų atlikimu, o tai ir buvusi didžiausia klaida. Ateityje taip nebus daroma.
Užsakovas nepatyrė nuostolių
Teisės ir personalo skyriaus vedėjo teigimu, nepaisant vėluojančių Savivaldybės administracijos atsakymų, bendrovė „VVARFF“ nestabdė darbų, nors vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais tai galėjo padaryti. Gyventojai nepatyrė papildomų nepatogumų – eismas Pavenčių gatvėje buvo atnaujintas laiku.
„Pagal teismų praktiką, delspinigiai yra skirti ne nubausti, o atlyginti tam tikrus nuostolius. Tik dėl to, kad užtruko dokumentų forminimas, mes, kaip Savivaldybė, nuostolių nepatyrėme“, – Kontrolės komiteto nariams kalbėjo M. Norbutas.
Tai, kad nuostolių nepatirta, pasak vedėjo, ir buvo vienas iš veiksnių, kodėl per derybas sumažinta delspinigių suma.
Atsižvelgta ir į tai, kad reikalingų sprendimų laiku nepriėmė Savivaldybės administracija. Nebuvo laiku pakoreguotas projektas, o tai buvo būtina padaryti pradėjus atlikti rangos darbus.
Sumažinta suma
„Paaiškėjus, kad nemaža dalis kaltės dėl dokumentų tvarkymo tenka pačiai Savivaldybei, buvo nusileista ir sumažinti apskaičiuoti delspinigiai. Derintis buvo įvardytos ir kitos sumos, bet apsistota ties 15 tūkst. eurų. Tai kompensuoja išlaidas, patirtas laiku nesutvarkius dokumentų“, – sakė M. Norbutas.
Kontrolės komiteto posėdyje dalyvavęs Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Šiurys pastebėjo: „Savivaldybė nėra pelno siekianti įstaiga, įmonė, kuri nori pasipelnyti iš kažkieno nepadaryto darbo. Viskas buvo sprendžiama derybų metu. Įvertinome, kokia mūsų kaltė, ko nepadarėme laiku. Tuomet ir nustatėme kompromisinį delspinigių dydį.“
Pasigedo protokolo
Kontrolės komiteto posėdžio metu politikai pasigedo protokolo ar kito dokumento, kuris patvirtintų vykusias derybas. Jo M. Norbutas negalėjo pateikti, nes šio dokumento tiesiog nėra. Po derybų buvo pasirašyta taikos sutartis, kuri byloja apie buvusias derybas ir ten nurodoma mokėti 15 tūkst. eurų delspinigių. M. Norbutas akcentavo, kad šis dokumentas esantis svaresnis nei derybų protokolas.
Tai patvirtino Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vedėjo pavaduotoja Loreta Dimienė. Tarnyba taip pat pradėjo savo tyrimą, tačiau jis buvo sustabdytas, nes prasidėjo teisminiai ginčai.
„Mes negalime kištis į kitų institucijų vykdomą veiklą. Tyrimą pratęsime, kai baigsis teisminiai ginčai“, – politikus informavo L. Dimienė.
Tinkamiausias sprendimas?
M. Norbuto teigimu, derybos buvusios pats tinkamiausias sprendimas, nes teisminiai ginčai būtų užtrukę kur kas ilgiau ir nemažai kainavę. Pasak Teisės ir personalo skyriaus vedėjo, net priteisus pirmąją delspinigių sumą bei atėmus bylinėjantis patirtas išlaidas, nelabai kas ir būtų likę. M. Norbutas priminė: neaišku, ar teismo sprendimas Savivaldybei būtų buvęs palankus, nes iš savo pusės Savivaldybės administracija taip pat yra pridariusi daug „kliurkų“.
O štai CPVA sprendimas nepaliko kitos išeities, tik kreiptis į teismą. CPVA jame nurodė, kad buvo pratęstas rangos darbų vykdymo terminas.
„Tai nebuvo padaryta, nebuvo jokių susitarimų dėl darbų pratęsimo. Iš kur jie paėmė, kad buvo pratęsiamas darbų terminas, neaišku. Nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių CPVA teiginius. Teigiama, kad mes nereikalaujame kompensacijos iš rangovo, tačiau taikos sutartyje aiškiai nurodyta, kad apskaičiuoti pinigai ir yra kompensacija už vėlavimą sutvarkyti dokumentus“, –prieštaravimus CPVA priimtam sprendimui vardijo M. Norbutas.
Pasak Teisės ir personalo skyriaus vedėjo, CPVA netinkamai traktuoja ir pritaiko teisminę praktiką.
Sprendimą apskundė
Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas Jonas Žičkus Savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo klausė: „Jeigu gauname raštą, kuriame sprendimo pagrindas yra netikslus sutarties termino pakeitimo traktavimas, ar į tai reaguojame, ar yra parašyta pretenzija, paprašyta paaiškinimo? Ar turime jų atsakymą į faktus neatitinkantį sprendimą?“
M. Norbutas paaiškino, kodėl CPVA sprendimas bus skundžiamas teismui.
„Dabar iš jų reikalauti kažkokio rašto yra visiškai netikslinga. Kol suvaikščios raštai, praeis apskundimo terminai. Tada bet koks skundas bus atmestas. Esmė yra ta: dabar jau turime tai, ką jie pateikė. Jie išdėstė savo poziciją, o mes tiesiog ją skundžiame“, – kalbėjo M. Norbutas.
Pirmadienio rytą Teisės ir personalo skyriaus vedėjas „Santarvei“ patikslino: skundas teismui jau yra pateiktas, tačiau rezultatas nebūsiantis taip greit, kaip norėtųsi. Pasak M. Norbuto, procesas gali užtrukti metus, dvejus ir daugiau.
Nesilaikė apskundimo terminų
Kontrolės komiteto posėdžio metu M. Norbutas išsakė dar vieną pastebėjimą: iki apskundimo termino pabaigos likus daugiau nei savaitei, CPVA jau pateikė savo skaičiavimus, kiek Savivaldybė turi sumokėti, vadovaudamasi priimtu sprendimu.
„Ši agentūra net nesulaukė pačios priimto sprendimo įsigaliojimo ir jau reikalauja pinigų“, – kalbėjo M. Norbutas. Pasak Teisės ir personalo skyriaus vedėjo, pateikus skundą teismui, visi reikalavimai ir jų vykdymas yra sustabdomas iki teismo sprendimo.
Rangos darbus atlikusios bendrovės „VVARFF“ atstovai „Santarvei“ sakė, kad jiems jokių problemų su CPVA nekilo, jokių pretenzijų ar nusiskundimų rangovas nesulaukė. Projektas esantis užbaigtas, dokumentacija sutvarkyta. Delspinigiai geranoriškai sumokėti pagal taikos sutartį.
Įtarė piktybiškus veiksmus
Kontrolės komiteto narė Irena Macijauskienė paprašė įvardyti, kas kaltas dėl susidariusios situacijos, nes M. Norbutas ne kartą užsiminė, kad daug ko laiku nepadarė Savivaldybės administracija.
„Tai dabar ieškokite“, – į politikės klausimą atsakė M. Norbutas.
Pasak Teisės ir personalo skyriaus vedėjo, dabar sunku būtų nustatyti, kas ko laiku nepadarė. Buvę visokių įtarimų, galvota net ir apie piktybiškus kai kurių specialistų, pasamdytų konkurso būdu ir atsakingų už rangos darbų vykdymą, veiksmus. M. Norbuto teigimu, darbas pasidarė kur kas sklandesnis, kai buvo pakeisti vieni specialistai ir pasamdyti kiti.
Dažnai susiduria su sunkumais
Administracijos direktorius S. Šiurys Kontrolės komiteto nariams sakė, kad praktiškai nėra nė vieno projekto, kuris nesusidurtų su sunkumais, su įvairiais neatitikimais.
„Patvirtintas projektas yra viena. Pradėjus rangos darbus, paaiškėja daug kitų nenumatytų dalykų, dėl kurių reikia keisti patį projektą, o tai užtrunka. Taip nutiko ir su Pavenčių gatvės projektu. Tik tiek, kad rangovai nelaukė visų pakeitimų, jie toliau atliko darbus. Projektų pakeitimai labiau atsiliepė dokumentacijos tvarkymui, todėl buvo praleisti terminai“, – kalbėjo M. Norbutas.
Teisės ir personalo skyriaus vedėjo skaičiavimu, jei rangovas būtų stabdęs rangos darbus, kaip tai ledo padaryti galiojantys įstatymai, Pavenčių gatvės rekonstrukcija būtų užsitęsusi apie dvejus metus.
Realybė neretai parodo ką kita
Administracijos direktorius S. Šiurys Kontrolės komiteto nariams pateikė pavyzdžių. Jis priminė, kaip buvo tvarkoma Respublikos gatvė.
„Buvo numatyta Respublikos gatvę prie autobuso stoties išasfaltuoti. Buvo padaryti gręžiniai. Nustatyta, kiek yra grunto, kiek yra skaldos. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tie tyrimai buvo atlikti netinkamoje vietoje. Kai statybininkai atvažiavę nuėmė senąjį asfaltą, paaiškėjo, kad grunto yra mažai, daugiausia čia durpės. Todėl reikėjo keisti projektą, viską stabdyti, iš naujo tirti gruntą“, – prisiminė S. Šiurys. Panaši ir Laisvės gatvės renovacijos istorija, kai ties buvusiu kino teatru „Durbė“ atlikti tyrimai iš pradžių parodė, kad viskas yra gerai, bet pradėjus kasimo darbus paaiškėjo, kad čia – durpės.
„Tuomet reikėjo iškasti keturių metrų gylio duobę vietoje dvidešimties centimetrų, kaip buvo numatyta projekte, ir visą ją užpilti smėliu“, – pasakojo S. Šiurys.
S. Šiurys priminė: Pavenčių gatvės rekonstrukcijos atveju darbai nebuvo stabdomi, gyventojai nenukentėjo. Šiuo metu viskas sutvarkyta, darbams galioja garantinis penkerių metų laikotarpis.
„Rangovai yra įsipareigoję pataisyti visą broką, jei kas nors išlįs per šį laikotarpį“, – Kontrolės komiteto posėdžio metu akcentavo Savivaldybės administracijos vadovas.