Nors naujoji rajono valdžia dar nedirba nė 100 dienų, Tarybos opozicijos atstovai vadovus kviečia į susitikimus ir prašo atsakyti į, jų teigimu, gyventojams aktualius klausimus.
Tiesa, jei pirmuose susitikimuose gana aktyviai dalyvavo daugelis opozicijos narių, tai į paskutinį atėjo vos vienas iš 13 Taryboje dirbančių rajono politikų.
Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Kekytė atsakė ir į šio susitikimo metu pateiktus, ir į „Santarvės“ skaitytojus dominančius klausimus.
Deja, Savivaldybės administracijos vadovės ir specialistų atsakymai nudžiugins ne visus mažeikiškius.
Vienas už visus?
Savivaldybės tarybos opozicija paskelbė, kad susitiks su Savivaldybės administracijos direktore J. Kekyte ir šiame susitikime bus kalbama mažeikiškiams aktualiais klausimais.
Į praėjusią savaitę surengtą susitikimą iš Tarybos opozicijos atvyko tik Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Virginijus Sungaila.
„Santarvei“ paklausus, kodėl susitikime dalyvauja tik jis vienas, neatvyko opozicijos lyderis, jo bendrapartietis Linas Memys, Tarybos narys atsakė: „Mes nutarėm, kad eisiu vienas.“ Ir pridūrė: opozicija yra tvirta kaip niekad, ir ji tik tvirtėja.
„Mūsų posėdžiai vyksta reguliariai po kelis kartus per savaitę. Esame sutarę, jei opozicijos lyderis Linas Memys negali dalyvauti, tai dalyvauju aš, nes šis postas priklauso mūsų frakcijai“, – kalbėjo V. Sungaila.
Opozicija deleguoja narius?
Tą patį „Santarvei“ penktadienį patvirtino ir L. Memys. Pasak jo, sklandančios kalbos apie galimą opozicijos griūtį ar pasikeitimus yra tik kalbos, neturinčios pagrindo.
Jolantai Kekytei perdavė mažeikiškiams svarbius ir aktualius klausimus.
„Tiesiog turiu darbą ir ne visada galiu sau leisti atvažiuoti į vieną ar kitą susirinkimą. Panašiai yra ir su kitais opozicijos nariais. Turime Virginijų, jis yra pavaduotojas, todėl ir dalyvauja visur. Opozicija renkasi į pasitarimus, kur aptariame rūpimus ir mažeikiškiams svarbius klausimus. Apie tai pavaduotojas kalba ir susitikimuose su valdžia. Būna, kad jis ir asmeninę nuomonę išsako, bet tai juk nėra draudžiama“, – „Santarvei“ sakė L. Memys.
Abejonės dėl įrengimo datos
Savivaldybės administracijos direktorė J. Kekytė susitikimo metu akcentavo, kad savo pareigas užima tik du mėnesius, todėl į kai kuriuos klausimus gali iškart ir neatsakyti. Be jos, susitikime dalyvavo ir Savivaldybės vicemeras Eimantas Salatka.
Opoziciją domino biotualetų pastatymo Mažeikių mieste ir rajone klausimas.
J. Kekytė informavo, kad gegužės 16 d. buvo pasirašyta nauja biotualetų nuomos ir priežiūros sutartis, pagal kurią jau yra pastatyti biotualetai penkiose vietose. Statyti jie buvo pradėti nuo birželio 1 d.
V. Sungaila pastebėjo, kad naujojoje sutartyje nurodyta, jog preliminarus 5 biotuletų poreikis šiltuoju metų periodu – nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 15 d. Pasak jo, biotualetai jau turėjo stovėti nuo pavasario.
J. Kekytė paaiškino, kad naudojimosi viešaisiais biotualetais pradžia bus aktuali kitais metais, nes sutartis buvo pasirašyta tik gegužės 16 d., ji galios dvejus metus.
Be to, sutartyje yra sąlyga, kuria apibrėžta, kad naudojimosi laikas gali būti koreguojamas (trumpinamas) – priklausomai nuo gamtinių sąlygų.
Pastatė septyniose vietose
Savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyrius jau išplatino pranešimą, kuriuo informuojama, kad rajono viešosiose ir gausiau lankomose erdvėse biotualetai pastatyti.
Mažeikių mieste jų bus penki, kaimiškosiose seniūnijose – trys.
taip arti gyvenamojo namo.
Mažeikiuose po vieną biotualetą įrengta Sodų skvere, Juodpelkio parke (netoli šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelės), automobilių stovėjimo aikštelėje Pavenčių g. 28, Pavasario take 9 (šalia tinklinio aikštelės) ir buvusioje ETG gyvenvietėje (aikštelėje ties įvažiavimu į miestą nuo Ežerės pusės).
Tirkšliuose abu tualetai pastatyti prie automobilių stovėjimo aikštelės šalia Tirkšlių pušyno ir kapinių. Senieji stacionarūs betoniniai tualetai bus išmontuoti, tad šie biotualetai prie pušyno liks visiems metams.
Šerkšnėnų seniūnijoje biotualetas pastatytas automobilių stovėjimo aikštelėje šalia Plinkšių ežero maudyklos. Planuojama, kad jis čia stovės iki spalio mėnesio.
Kainos skiriasi
Biotualetai pastatyti atlikus viešuosius pirkimus ir sudarius jų nuomos bei aptarnavimo sutartį. Biotualetai bus prižiūrimi nuolat, du kartus per savaitę išvalomi ir išdezinfekuojami.
Administracijos direktorė J. Kekytė „Santarvei“ patikslino, kodėl biotualetų nuomos ir aptarnavimo kainos skiriasi, šis skirtumas – nuo 180 iki 300 eurų.
„Kainos skiriasi dėl jų dydžio. Šerkšnėnų seniūnijoje pastatytas mažesnis, nes ten gyventojų yra mažiau. Jį valys ir prižiūrės patys seniūnijos darbuotojai, todėl ir kaina mažesnė. Tirkšlių pušyne žmonių srautai didesni, tad ir biotualetai didesni. Taip stengiamės sutaupyti“, – paaiškino J. Kekytė.
Išsakė nuomonę
Mažeikiškiai savo nuomones dėl biotualetų išsakė ir socialiniuose tinkluose. Vieni vylėsi, kad jie bus ne tik pastatyti, bet ir tinkamai prižiūrėti, tad žmonės jais galės naudotis. Tikimasi, kad nepasikartos atvejis, kai prieš kelerius metus Sodų gatvės parkelyje biotualetas buvo padegtas.
Buvo suabejojusiųjų biotualeto pastatymo vieta: „Kodėl Sodų skverelyje pastatė tualetą močiutei po langais? Kad smirdėtų? Lyg nebuvo atokesnių vietų. Visais metais statydavo toliau, o šiemet – po langais.“
Kiti išsakė nuomonę, kur dar būtų reikalingi biotualetai: Ruzguose, prie elingo aikštelės, prie prieplaukos, Viekšniuose – prie lauko estrados ir pan.
Vadovaujasi taisyklėmis
Kitas Tarybos opozicijos atstovo su Savivaldybės administracijos direktore aptartas klausimas – dėl prekybos vietų Mažeikių mieste.
Pasak V. Sungailos, mažeikiškiai stebisi, kad kartais prie Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios atsiranda prekeivių, parduodančių įvairių prekių.
J. Kekytė opozicijos atstovui paaiškino, kad šios vietos yra numatytos Tarybos patvirtintose Prekybos ir paslaugų teikimo savivaldybės viešosiose vietose taisyklėse.
„Prie bažnyčios prekybininkai pasirodo tik prieš šventes, tam jie išsiima leidimus. Prekiauti šioje vietoje pagal taisykles yra galima“, – sakė J. Kekytė.
Problemos dėl automobilių
Kita probleminė prekybos vieta, mažeikiškių teigimu, yra prie Gabijos tako, kur anksčiau buvo gyventojų pamėgtas turgelis. Dabar ten yra prekyvietė, norintys prekiauti žmonės išsiima leidimus, už juos sumokėdami po du eurus per dieną.
Prekiautojai skundžiasi, kad jie už savo vietą (tris kvadratinius metrus) susimoka, o štai automobilių savininkai savo transporto priemones ten pat susistato ir nieko nemoka.
Į „Santarvės“ perduotą gyventojų klausimą Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Artūras Šaltkauskas atsakė, kad ši problema jiems yra žinoma, kad specialistai tikrindami prekybininkus pastebi, kad netoli jų yra sustatomi ir automobiliai.
„Automobiliai stovi, nes draudžiančių ženklų tai daryti nėra. Todėl jų bausti ar įspėti pagrindo neturime“, – kalbėjo A. Šaltkauskas.
Pasigedo ženklų
Mažeikių seniūnijos vyriausioji specialistė Daiva Radvilienė, atsakinga už prekeiviams išduodamus leidimus, „Santarvei“ sakė, kad šalia Gabijos tako prekiauti nuolat leidimus išsiima du arba trys žmonės. Daugiau jų atsiranda rudenį, kai nuimamas derlius.
„Dėl stovinčių automobilių mums skundžiasi gyventojai, bet kol nėra sužymėtos konkrečios prekybos vietos, nieko padaryti negalime. Nėra ir ženklo, draudžiančio automobiliams stovėti“, – akcentavo D. Radvilienė.
Mažeikiškiai pasigedo kelio ženklo, buvusio prie Gabijos tako. Čia ilgą laiką stovėjo ženklas „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, jo nebėra jau kelis mėnesius, yra tik vamzdžio, prie kurio jis buvo pritvirtintas, liekana.
Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa informavo „Santarvę“, kad sprendimo nuimti minėtą kelio ženklą nebuvo. Pasak pašnekovo, galima traktuoti, kad ženklas, draudžiantis transporto priemonių eismą, buvo panaikintas savavališkai, kitaip tariant, pavogtas.
A. Žiulpa pažadėjo, kad artimiausiu metu jis bus atstatytas.
Kreipėsi gyventojai
Tarp aktualiausių mažeikiškių keliamų klausimų – daugiabučių namų kiemų tvarkymas.
Ventos g. 43-iojo namo gyventojų teigimu, jų kiemo tvarkymo darbai jau juda pabaigos link, tačiau neišspręsta liko kiemo praplatinimo problema.
kur dabar auga eglės, tačiau prašyme dėl kiemo remonto šio pageidavimo nenurodė.
Socialiniuose tinkluose filmuota informacija pasidaliję ir į V. Sungailą kreipęsi mažeikiškiai sako abejojantys tokių darbų efektyvumu. Jie teigia, kad buvo kreiptasi ne tik dėl esamo kiemo sutvarkymo, bet ir praplatinimo – susiaurinant teritoriją, kur dabar auga senos eglės.
Kai kurių gyventojų įsitikinimu, tvarkymo darbai turėtų būti stabdomi ir tęsiami tik tada, kai bus galima nupjauti egles (baigsis paukščių perėjimo laikas) ir teritoriją prijungti prie kiemo.
A. Žiulpa, išklausęs gyventojų pateiktą informaciją, patvirtino, kad Ventos g. 43-iojo namo gyventojai kreipėsi dėl kiemo sutvarkymo. Tačiau, pagal turimus dokumentus, jie kreipėsi tik dėl kiemo sutvarkymo, bet ne dėl jo praplatinimo.
„Šiame kieme yra numatytas asfaltavimas su pagrindais, šaligatvių įrengimas. Praplatinimas nenumatytas“, – akcentavo A. Žiulpa.
Savivaldybės administracijos direktorė J. Kekytė sakė, kad Ventos g. 43-iojo namo kiemas yra sąraše, kur kiemai tvarkomi pirmumo teise, bet tik dėl to, kad darbai atliekami esamoje kiemo teritorijoje, jos nekeičiant.
„Kai kiemo teritorijos dydis nekeičiamas, jam tvarkyti nėra reikalingas nei projektas, nei statybos leidimas. Kiemai, kuriuos numatyta platinti, bus remontuojami kitais metais. Žmonės, rašydami prašymą sutvarkyti kiemą, neparašė, kad nori egles išrauti ir praplatinti aikštelę“, – pastebėjo J. Kekytė.
Autorės nuotr.
