Už baseiną teks mokėti daugiau

Politikai sutiko patenkinti Mažeikių sporto mokyklos prašymą – baseino paslaugos brangsta, norima pabranginti ir užsiėmimus čia besitreniruojantiems vaikams.

Tarybos priimtas palankus mokyklai sprendimas gali būti tik startas atlygiui už paslaugas didinti ir kitose neformaliojo ugdymo įstaigose. Švietimo, sporto ir kultūros komiteto posėdyje kalbėta, kad dėl smarkiai augančių išlaidų laikas peržiūrėti mokesčius ir kitur. Iki spalio 10 d. įstaigos Savivaldybės administracijai turėtų pateikti savo poreikių ir pageidavimų sąrašus. 

Už baseiną – brangiau

Iki šiol galiojo beveik prieš trejus metus Savivaldybės tarybos nustatytas atlygis už Sporto mokyklos baseino lankymą. Suaugusiems žmonėms už valandą jis svyravo nuo 4,5 iki 5,5  euro, vaikams iki 18-os metų – nuo 3 iki 4 eurų.  

Dabar už valandą, praleistą baseine darbo dienomis, suaugusiesiems teks mokėti 7 eurus, vaikams –5, šeštadieniais ši paslauga euru brangesnė.
Mažeikių sporto mokyklos aiškinimu, įstaiga neturi papildomų lėšų išaugusių energetinių kainų šuoliui padengti. Todėl ir buvo kreiptasi į Savivaldybės tarybą dėl baseino paslaugos įkainių padidinimo.

„Visos medžiagos, kurias mokykla naudoja baseinui, pabrango beveik šešiasdešimt procentų. Norėdama kažkiek amortizuoti baseino išlaikymo kaštus mokykla prašo nepopuliaraus sprendimo. Esame priversti pakelti įkainius, kitaip tektų baseiną uždaryti“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus, politikams pristatydamas sprendimo projektą.
Jis pridūrė, kad atlyginimas už baseino paslaugą, palyginti su kitais rajonais, keliamas „proto ribose“ – apie 40 proc.

Į siūlymus atsižvelgė

Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto posėdyje svarstant sprendimo projektą, kilo daug klausimų. Kai kurių politikų nuomone, septyni eurai suaugusiesiems už valandą – per brangu, esą privačiame baseine, kur sąlygos geresnės, valanda kainuoja 10 eurų.

Politikai, lygindami naująjį dokumentą su anksčiau galiojusiu, atkreipė dėmesį, kad vaikų abonementui nebeliko nuolaidos. Tarybos narė Ona Kelpšienė suskaičiavo, kad suaugusiesiems, įsigijusiems abonementą, valanda baseino kainuotų 5,2 euro, panašiai tiek pat, kiek vaikams, jo neturintiems. Tarybos narė, „matematiškai“ lygindama skaičius, teigė, kad vaikų atžvilgiu tai neteisinga ir siūlė didinti įkainį suaugusiesiems.

Komiteto pirmininkas Jonas Žičkus pasiūlė kitokį sprendimą, kuriam pritarė ir kiti komiteto nariai: abonemento mokesčio dydį 50 proc. sumažinti ne tik pensininkams, asmenims su negalia, bet ir vaikams iki 18 m.

„Tikslas, kad vaikai eitų sportuoti. Neužmirškime, kainos kyla, elektra ir visa kita brangsta. Žmonių pragyvenimas bus dar sunkesnis, kiek kas begalės išleisti vaikus sportuoti. Sumažinkime vaikams abonementą, kad jie galėtų baseinu naudotis už nedidelę kainą“, – kalbėjo J. Žičkus.
Į Švietimo komiteto siūlymą buvo atsižvelgta, Tarybai teiktas sprendimo projektas buvo pakoreguotas vaikų naudai. 

Pasiekia gerų rezultatų

Mažeikių sporto mokykla, kurią lanko šiek tiek daugiau nei pusketvirto šimto vaikų, yra viena iš septynių neformaliojo ugdymo įstaigų rajone. Joje rugsėjo pabaigoje vyko Švietimo, kultūros ir sporto komiteto išvažiuojamasis posėdis. Mokyklos direktorius Algirdas Pocevičius apžvelgė  mokyklos situaciją, jos finansines galimybes.

Posėdyje dalyvaujantys treneriai pristatė savo auklėtinių pasiekimus. Stalo tenisininkus treniruojantis Raimondas Jackevičius pasidžiaugė, kad mažeikiškiams yra pavykę laimėti viską, kas įmanoma, nuo mažiukų vaikų iki jaunių grupės – pradedant Lietuva, baigiant Baltijos šalių turnyrais. 

Turėjo kuo pasigirti  ir futbolo, krepšinio treneriai. Kiek sunkiau sekasi plaukikams. Trenerių teigimu, aukščiausia lyga mažeikiškiams sunkiau įveikiama dėl nepakankamų sąlygų treniruotėms – didieji miestai visus metus turi baseiną, o Mažeikiai – tik tada, kai įjungiamas patalpų šildymas.
„Mes priklausomi nuo šildymo. Šaltame vandenyje treniruotės nevyksta. Pavyzdžiui, pagrindinės varžybos būna birželio mėnesį, o mes vandens jau nebeturime gegužę. Į varžybas važiuojame be pasiruošimo“, – situaciją komentavo treneriai. 

Tobulinasi ir savo lėšomis

Tarybos narys  Virginijus Sungaila, analizuodamas Sporto mokyklos pateiktą informaciją apie išlaidas, pastebėjo, kad labai mažai lėšų skiriama darbuotojų kvalifikacijai kelti – vos po kelis šimtus eurų.

„Jeigu treneriai neišvažiuoja tobulėti, kaip jie gali perduoti šiuolaikines žinias savo auklėtiniams?  Trenerių kvalifikacijos, jų kursų, mokymų klausimą turėtume spręsti netaupydami“, – įsitikinęs Tarybos narys.  

Sporto mokyklos vadovas A. Pocevičius sutiko, kad tokiems poreikiams skiriama suma „juokingai maža“. Jis patikino, kad treneriai pakankamai rūpinasi kvalifikacijos kėlimu ir tai daro savo lėšomis. Direktorius pasidžiaugė, kad įstaiga turi aukštos kvalifikacijos trenerių, tarp jų – ir Lietuvos rinktinės.

Patys treneriai pridūrė, kad jie tobulinasi, įvairius kursus lanko ir savo lėšomis. Ypač jų nemažai buvo organizuojama pandemijos metu nuotoliniu būdu.  

Našta – moksleivių tėvams

Mažeikių sporto mokykla yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Savivaldybės biudžeto. Įstaigos išlaikymas per metus kainuoja daugiau kaip pusę milijonų eurų, tačiau didžioji dalis išlaidų atitenka darbo užmokesčiui ir įmokoms „Sodrai“. Nemažą pinigų dalį suryja mokesčiai už komunalines ir kitokias paslaugas, ūkinio inventoriaus, materialiojo turto įsigijimas, skirtų asignavimų kitiems poreikiams nelabai lieka.
Sporto mokyklos direktorius A. Pocevičius atkreipė politikų dėmesį, kad įstaigos veikla – specifinė, daug laiko praleidžiama išvykose. Pavyzdžiui, vien praėjusiais metais vykstant į įvairius turnyrus, varžybas suvažinėta 50 tūkst. kilometrų, o tam sunaudota ir nemažai kuro. Ši našta vis sunkėja, nes kuro kainos auga neprognozuojamai.

A. Pocevičius akcentavo: pastaruoju metu dėl augančių prekių, paslaugų kainų mokyklos gaunamų lėšų poreikis didėja. Įstaigos vadovas politikams teigė, kad kitokios išeities iš tokios situacijos nėra – tik didinti atlygį ir už sportinius užsiėmimus. Šiuo metu įvairių sporto šakų treniruotės mėnesiui kainuoja 8 eurus, mokyklos skaičiavimu, mokestį reikėtų didinti iki 15 eurų. Plaukimo treniruotės yra populiariausios, tai jas norima pabranginti iki 20 eurų.

Politikai pastebėjo, kad didesnio atlygio našta gultų ant Sporto mokyklą lankančių vaikų tėvų pečių.     
„Tėvai yra nuolatinis mūsų ramstis. Vykdami į turnyrus be jų paramos taip pat neišsiverčiame. Neturime galimybių vaikams mokėti dienpinigių, tėvai kelionei įdeda maisto arba duoda pinigėlių jam nusipirkti. Iš mokyklos lėšų nėra galimybių jauniesiems sportininkams nupirkti aprangos, sporto batelių ir pan. Ieškome rėmėjų, ant sportininkų marškinėlių klijuojame jų reklaminius užrašus“, – apie finansinius sunkumus kalbėjo mokyklos direktorius ir treneriai.

Sulaukiama neigiamos reakcijos

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo A. Stonkaus politikai klausė, kokios galimybės yra padidinti ne tik Sporto mokyklos, bet ir kitų neformaliojo ugdymo įstaigų atlygį už teikiamas paslaugas, nes jos visos išgyvena sunkmetį.

„Galimybių visada yra – viskas priklauso nuo politikų geros valios. Yra ir vienas „bet“. Su kiekvienu pakėlimu mes pereiname visas institucijas, pradedant policija ir baigiant STT. Reakcija tokia, lyg mes sau atlyginimą pasikeltume“, – apie pasipilančius gyventojų skundus kalbėjo A. Stonkus.

Švietimo komiteto pirmininkės Linos Rimkienė teigimu, Taryba turi padėti savo įstaigoms.
„Mes suvokime, kad mokesčiai šiaip sau, iš geros valios nekeliami, mes norime subalansuoti kainodarą, nes visi kaštai labai stipriai padidėjo, jie keičiasi jau ne vienus metus“, – kalbėjo politikė.  
A. Stonkus informavo, kad Švietimo skyrius jau analizavo situaciją, bandė skaičiuoti, kiek reikėtų branginti teikiamas paslaugas, tačiau sunku suspėti su kylančiomis kainomis.

„Savivaldybės tarybos posėdžiai vyksta kartą per mėnesį, kol sprendimo projektas pasieks Tarybą, bus naujų pasikeitimų“, – spėjo vedėjas.

Pinigai – į bendrą „katilą“

Politikai Sporto mokykloje iš jos vadovo ir trenerių išgirdo ir kitą opią problemą: mūsų rajone nusistovėjusi sena praktika – visų neformaliojo ugdymo įstaigų už teikiamas paslaugas uždirbti  pinigai nukeliauja į rajono biudžetą, iš kurio įstaigoms skiriami asignavimai.

A. Pocevičius pastebėjo, kad daugelyje kitų rajonų situacija geresnė, nes neformaliojo ugdymo įstaigoms lieka jų surinkti mokesčiai, įstaigos pačios sprendžia, kur ir kaip naudoti šias lėšas. Todėl jos suinteresuotos įvairinti savo veiklas, kad tų lėšų užsidirbtų kuo daugiau.
Direktoriui antrino ir treneriai: situacija pagerėtų, jeigu Sporto mokyklai liktų bent pusė už sportinį ugdymą surenkamų pinigų.

Tokiai minčiai pritarė ir Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys Viktoras Bugnevičius.
„Mokykla galėtų suaktyvinti savo veiklą, organizuoti išvykas, varžybas, mokymus, o tą didesnę išlaidų naštą galėtų pasiimti ir Savivaldybė“, – samprotavo politikas.  

Nuomonės išsiskyrė

Tarybos narys Paulius Auryla atkreipė politikų dėmesį, kad yra patvirtinta Kūno kultūros ir sporto vystymo koncepcija, kuri orientuota ir į profesionalųjį sportą, ir į klubus, todėl paramos prašo visi.  Jo teigimu, politikams yra iššūkis nuspręsti, ką remti, kai biudžete trūksta lėšų.
„Tos svarstyklės bus labai sudėtingos. Aš iš tikrųjų matau reikalą finansuoti jaunimo ir vaikų sportą, tai mums svarbiausia. Jeigu likutis lieka, manau, kad tada Savivaldybė turėtų remti profesionalų sportą. Sprendžiami vaikų užimtumo klausimai, ne tik pasiekimų“, – kalbėjo Tarybos narys, pridūręs, kad jei vaikai išeis į gatvę, atsiras kitų bėdų, darbo padaugės policijai ir pan. 

Rūta Matulaitienė taip pat pritarė, kad pirmenybę reikėtų skirti vaikams ir jaunimui, Sporto mokyklai, o klubams – pagal galimybes.  
Sigutės Bernotienės teigimu, negalima lyginti Sporto mokyklos ir klubų – jų finansavimas yra ir skirtingose biudžeto eilutėse.

„Jeigu Sporto mokykla yra mūsų biudžetinė įstaiga, kurią mes turime išlaikyti, tai sporto klubą aš galiu kurti, galiu nekurti, jeigu jo nepajėgiu išlaikyti. Ten irgi užimami ir suaugusieji, ir vaikai.
Niekada nesakyčiau: remkime tik Sporto mokyklą, o neremkime profesionalaus sporto ar sporto klubų. Visi džiaugiamės, kad mūsų rajoną garsina futbolas ir krepšinis. Ir po to lyg pastatome sieną, kad jie nebe mūsų yra“, – su kolegomis nesutiko Tarybos narė.

Laukia įstaigų atsakymo

S. Bernotienė labai atsargiai vertino ir Sporto mokyklos prašymą didinti atlygį už teikimas paslaugas.
„Jeigu mes atidarome Pandoros skrynią, tai reiškia, kad ir kitos neformaliojo ugdymo įstaigos prašys to paties. Biudžetas yra toks, koks yra, mes turime rimtai pasižiūrėti, kiek galime pagelbėti“, – apie biudžeto galimybes komiteto posėdyje samprotavo S. Bernotienė.

A. Stonkus „Santarvei“ sakė, kad po spalio 10 d. paaiškės visų neformaliųjų įstaigų poreikiai ir norai. Joms išsiųsti raštai ir paprašyta atsakyti, ar jos pageidauja didinti atlygį už teikiamas paslaugas, kokia yra jų nuomonė ir pan.

„Viskas brangsta, toks poreikis kaip ir būtų. Tačiau reikia gerai pasverti pasekmes. Yra mokėjimo ribos, tėvai į šias mokyklas nebeleis savo vaikų“, – samprotavo vedėjas.
A. Stonkus kalbėjo: jis palaikytų sprendimą neformaliojo ugdymo įstaigoms palikti užsidirbtus pinigus – jos galėtų papildyti savo materialinę bazę, būrelius praplėsti, ką nors siūlyti naujo, kad neatsiliktų  nuo didžiųjų miestų, bet tada Savivaldybei tektų žymiai daugiau prisidėti.
„Esant dabartinei situacijai, kai išlaidos didėja, sunkiai tai įsivaizduojama. Mes kalbame, kad pirmiausia yra vaikas, bet pirmiausia yra… pinigai“, – situaciją komentavo vedėjas.