Autorės nuotr.
Oficialiai skelbiama, kad Mažeikiuose yra 47 miesto seniūnijos prižiūrimos vaikų žaidimų aikštelės. Tačiau jų yra kur kas daugiau. Dalis aikštelių gyvuoja jau ne vieną dešimtmetį, yra sulūžusių, nesaugių, žodžiu, vaikams žaisti nebetinkamų.
Rajono valdžia vis garsiau deklaruoja, kad daugiabučių namų kiemų ir juose esančių žaidimų aikštelių priežiūra turėtų užsiimti tų namų gyventojai. Kalbama apie kvartalines vaikų žaidimų aikšteles ir apie tai, kad prie kiekvieno daugiabučio namo statyti tokias aikšteles ar valdiškais pinigais jas remontuoti bus atsisakyta.
Išsako nuomones
Miesto ir rajono gyventojai socialiniuose tinkluose vis padiskutuoja dėl vaikų žaidimų aikštelių įrengimo ir priežiūros. Ypač po to, kai pasirodo informacija apie planuojamus ar jau atliktus darbus žaidimų aikštelėse.
Mažeikiškiai dažniausiai lieja apmaudą dėl prastai prižiūrimų vaikų žaidimams skirtų vietų arba dėl ne vietoje įrengtos žaidimų aikštelės. Bene daugiausia kritikos sulaukia daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose esančios žaidimų aikštelės, nes kai kurios jų mena dar sovietinius laikus ir yra nesaugios.
Kai kurie mažeikiškiai piktinasi, kad vietoje vaikų žaidimų aikštelių atsirado aikštelės automobiliams.
Pasikeitė planai
Praėjusios Tarybos kadencijos laikotarpiu buvo nemažai kalbama apie žaidimų aikšteles, net ir apie konkrečius planus.
Prieš trejus metus buvo viešai paskelbta, kad yra parengtas 40 vaikų žaidimų aikštelių projektas visam Mažeikių miestui. Šis projektas buvo įtrauktas ir į naują koalicijos sutartį, kurią pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, partijos „Laisvė ir teisingumas“ bei Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų seniūnai Savivaldybės taryboje.
Sutartyje buvo numatytas ir 40 vaikų žaidimų aikštelių projekto įgyvendinimo terminas – 2021–2025 metai. Projektas taip pat buvo pateiktas ir AB „ORLEN Lietuva“ – kartu su prašymu dalyvauti jį įgyvendinant.
Deja, per trejus metus ne kartą pasikeitus Tarybos valdančiajai daugumai, o šį pavasarį prasidėjus naujai kadencijai, tokio sumanymo buvo atsisakyta ir vis garsiau kalbama apie kvartalinių žaidimų aikštelių įrengimą.
Kvartalinės žaidimų aikštelės
Savivaldybės merė Rūta Matulaitienė „Santarvei“ sakė, kad vaikų žaidimų aikštelės nėra pamirštos, tačiau pasikeitė požiūris, kokias jas reikia įrengti ir kiek.
„Mūsų matymas, kaip ir dabartinės daugumos, yra kitoks. Nebėra planų įrengti žaidimų aikšteles dešimtimis, kaip kad galbūt buvo praėjusią kadenciją. Kalbame apie savotiškų žaidimų miestelių įrengimą specialiai tam parinktose vietose“, – akcentavo merė.
Ji priminė, kad dar praėjusios Tarybos kadencijos metu jos iniciatyva Senamiesčio parke buvo išmontuotas pavojingu tapęs medinio žaidimų įrenginio karkasas. Vietoje jo iki šios vasaros pabaigos turėtų būti įrengti nauji žaidimams skirti įrenginiai.
„Jau yra pradėtas šios žaidimų aikštelės rangos darbų pirkimas. Daviau nurodymą, kad žaidimų aikštelė Senamiesčio parke būtų įrengta dar šią vasarą. Gal tai bus tik pirma vienos didelės žaidimų aikštelės dalis. Viskas priklausys nuo finansavimo, kiek tam galėsime skirti lėšų“, – kalbėjo merė.
Turi rūpintis patys gyventojai?
R. Matulaitienė teigė, kad panašios kvartalinės žaidimų aikštelės turėtų atsirasti ir kitose miesto vietose.
„Galvojama apie žaidimų aikšteles, apie jų įrengimą parkuose, skveruose, bet ne prie kiekvieno daugiabučio namo“, – teigė Savivaldybės vadovė.
„Santarvei“ paklausus, kas prižiūri daugiabučių namų kiemuose jau esančias žaidimų aikšteles ir kai kur likusį net sovietinį palikimą: metalines čiuožyklas ir kitas metalines konstrukcijas, R. Matulaitienė atsakė: jei šie įrenginiai yra savivaldybei priklausančioje teritorijoje, tuomet seniūnija, o jei daugiabučiam namui priskirtoje teritorijoje, tai turėtų daryti jau patys gyventojai.
„Dėl daugiabučių namų kiemų situacija dabar yra šiek tiek pasikeitusi. Visi kiemai dabar yra priskirti namams – pagal sužymėtas teritorijas. Ir jie yra gyventojų nuosavybė, nors ne visi ir yra tą nuosavybę oficialiai įsiteisinę. Todėl namo butų savininkams privalu pasirūpinti tuo, kas yra jų kieme“, – tvirtino merė.
Jau dabar rūpinasi
Savivaldybės vadovė sakė, kad nemažai gyventojų jau dabar rūpinasi savo kiemais, samdydami įmones, žmones, kurie juos valo, pjauna žolę, žiemą prižiūri šaligatvius. Jei nėra samdoma, gyventojai aplinka rūpinasi patys.
„Jei daugiabučio kieme yra įrenginių, kurių gyventojai nepageidauja, jie gali kreiptis į daugiabučius namus administruojančias įmones, kurios pagal galimybes gali padėti“, – teigė R. Matulaitienė.
Merė akcentavo, kad dabartinė situacija daugiabučių namų kiemuose vis labiau panašėja į nuosavų namų.
„Daugiabučių namų gyventojai jiems priskirtoje teritorijoje tvarkosi taip pat, kaip individualių namų šeimininkai rūpinasi savo kiemais. Teritorijų, kurios nepriklauso seniūnijai, Savivaldybė už savo lėšas negali tvarkyti“, – teigė R. Matulaitienė.
Kiltų susipriešinimas
Daugiabučius gyvenamuosius namus administruojančios bendrovės „Tavo pastogė“ direktorė Vaida Gureckytė „Santarvei“ sakė: kol kas dėl vaikų žaidimų aikštelių tvarkymo pageidavimų nėra sulaukta. Ji suabejojo, ar daugiabučių namų administratoriai turėtų užsiimti tokia veikla.
„Kai kiemuose esantys vienokie ar kitokie įrenginiai kėlė pavojų, esame juos tvarkę, bet ne žaidimų aikšteles. Neaišku, kokiomis lėšomis tai turėtų būti daroma“, – svarstė V. Gureckytė.
Direktorė sakė: net kai daugiabučių namų bendriems reikalams, remontui reikia surinkti papildomų lėšų ar panaudoti kaupimo fondo lėšas, kyla gyventojų pasipiktinimas, o ką kalbėti apie vaikų žaidimų aikšteles, kol dar nėra aišku, kokia aikštelė kam priklauso.
Jau yra priskirtų
V. Gureckytė įsitikinusi, kad sunku būtų ir nuspręsti, kuriam daugiabučiui kokia žaidimų aikštelė priklauso. Net jei jos būtų priskirtos pagal teritorijas, kiltų daug neaiškumų.
„Jei žaidimų aikštelė priskirta vienam daugiabučiui, o jo gyventojai ja rūpinasi, remontuoja, vadinasi, vaikai iš kitų kiemų lyg ir nebūtų įleidžiami. Išeitų savotiškas susipriešinimas“, – svarstė V. Gureckytė.
Vėliau „Tavo pastogės“ direktorė pasitikslino ir peržiūrėjo administruojamų namų kiemus bei jiems priskirtas teritorijas. Paaiškėjo, kad žaidimų aikštelės iš tiesų gali būti priskirtos daugiabučiams gyvenamiesiems namams.
Pasak jos, viena tokių žaidimo aikštelių yra prie Sodų gatvės 6-ojo namo.
Tvarko iš savo lėšų
Daugiabučius gyvenamuosius namus administruojančios bendrovės „Admituras“ direktorius Antanas Barvydis „Santarvei“ sakė: jei kreipiasi gyventojai, įmonė padeda sutvarkyti kiemuose esančius įrenginius, jei reikia, juos išmontuoja ir išveža.
„Butų savininkai yra ir savo aplinkos šeimininkai. Pagal jų prašymus sutvarkome ar išmontuojame ne tik žaidimų aikštelių įrenginius, bet ir iš senų laikų likusias „džiovykles“, strypus. Tai yra normalu, kuomet gyventojai vis aktyviau ir palankiau žiūri į savo aplinkos tvarkymą“, – teigė A. Barvydis.
Pasak direktoriaus, tokie darbai atliekami arba sudėtinėmis lėšomis, arba tam reikalui gyventojai panaudoja kaupiamojo fondo pinigus.
„Daugelis namų įmokas į kaupiamąjį fondą yra pasididinę, moka daugiau, nei yra nustatyta Savivaldybės, tai jie pinigus naudoja įvairiems tikslams. Nors kaupimo fondo nuostatai numato, kad lėšos – pastato reikmėms, tačiau tai yra gyventojų pinigai ir jie gali juos naudoti savo nuožiūra“, – tvirtino A. Barvydis.
Jis „Santarvei“ sakė, kad dėl kiemo įrenginių remonto į „Admiturą“ jau buvo kreiptasi.
Negali išskirti panaudojimo
Mažeikių seniūnas Šarūnas Armonas pažymėjo, kad seniūnija mieste prižiūri gerokai daugiau nei 40 žaidimų aikštelių. Lėšos tam skiriamos iš bendro seniūnijos biudžeto. Jis negali tiksliai įvardyti, kiek pinigų yra skiriama prižiūrimų žaidimų aikštelių remontui.
Pasak seniūno, ne visi gyventojai pageidauja, kad iš jų kiemų dingtų sovietinis palikimas – metaliniai įrenginiai, skirti drabužiams džiovinti ar vaikams žaisti. Kai kur jie dar geri ir naudojami pagal paskirtį.
„Tik tokiais atvejais, jei gyventojai mato, kad kiemuose esantys įrenginiai pavojingi, jie kreipiasi į mus. Mūsų darbuotojai atvažiuoja, išmontuoja arba sutvarko“, – „Santarvei“ sakė Mažeikių seniūnas.
Reikia užtikrinti saugumą
Š. Armonas teigė žinantis apie valdžios ketinimus statyti kvartalines žaidimų aikšteles ir pritaria tokiam planui. Tokias aikšteles būtų geriau ir prižiūrėti, užtikrinti jų saugumą.
„Visoje Europoje ir kitose šalyse vaikų žaidimo aikštelės yra aptvertos, vakarais ir naktimis užrakinamos. Pas mus iki šiol nieko panašaus nebuvo. Būtų gerai, kad ir iki Mažeikių ateitų ši praktika“, – nuomonę išsakė seniūnas, pasiūlęs apžiūrėti aikštelę Tyliojoje gatvėje, kuri, jo nuomone, tinkamai įrengta.
47 Mažeikių seniūnijos prižiūrimose vaikų žaidimų aikštelėse liepos mėnesio pabaigoje buvo atlikti smėlio kokybės tyrimai. Išvada: visų tirtų vaikų žaidimų aikštelių smėlis neužterštas, jo parazitologiniai parametrai atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus.
Žaidimų aikštelių eksploatacinę priežiūrą kartą per ketvirtį atlieka Turto valdymo ir priežiūros skyrius.
Įgyvendinti ir siūlomi projektai
Iš savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto lėšų (tokia eilutė biudžete atsirado pernai, pasikeitus teisės aktams) yra įrengta vaikų žaidimų aikštelė Tyliojoje gatvėje, neseniai užbaigta tokia aikštelė Kurmaičiuose.
Šiais metais Mažeikių rajono savivaldybė vėl pakvietė rajono gyventojus siūlyti projektų idėjas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti. Geriausioms idėjoms įgyvendinti numatyta iš biudžeto skirti beveik 60 tūkst. eurų.
Vaikų žaidimams skirtos erdvės – ir tarp šiemetinių projektų temų. Gyventojai daugiausia dėmesio skyrė vaikų žaidimų, lauko treniruoklių aikštelių įrengimui.
Komisijai įvertinus ir atrinkus tinkamus finansuoti projektus, gyventojai buvo pakviesti balsuoti ir išrinkti geriausius.
Balsavimas tebevyksta, tačiau artėja prie pabaigos. Savivaldybės svetainėje www.mazeikiai.lt išreikšti savo nuomonę balsuojant už vieną ar kelis pasiūlytus projektus dar galima iki rugpjūčio 11 d.
Siūlo lėšų skirti kiemams tvarkyti
Apie vaikų žaidimų aikšteles buvo kalbama ir pirmadienį vykusiame Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje. Diskusijos kilo svarstant klausimą dėl šių metų savivaldybės biudžeto pakeitimų.
Vienas jų – skirti 200 tūkst. eurų kiemams tvarkyti, o ne žaidimų aikštelėms įrengti, kaip buvo numačiusi praėjusios kadencijos Taryba.
Savivaldybės merė R. Matulaitienė paaiškino: toks siūlymas pateiktas, nes jau aišku, kad numatytų pinigų šiais metais nebus spėta įsisavinti, todėl juos reikėtų panaudoti tikslingiau.
Tarybos narė Lina Rimkienė su tokiu sprendimu nesutiko: „Neatsakinga ir nesąžininga atimti pinigus iš vaikų. Apie tai jau kalbama metai po metų ir iki šiol nepajudėjome iš mirties taško.“
Po diskusijų komiteto nariai pritarė jau parengtam sprendimo projektui.
