Praėjusį ketvirtadienį, vasario 27 d., Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Darbėnų filiale skambėjo eilės, liejosi smagios dainos, akį džiugino puošnios ir originalios skraistės, veltos iš Austrijos merinosų avių vilnos.
Šventę sielai padovanojo jau daug metų Mažeikiuose gyvenančios poetė Bronislava Klovaitė- Paulauskienė ir tautodailininkė Danguolė Balčiūnaitė-Juškienė. Popietę vedė vyresnioji bibliotekininkė Danutė Paulikienė.
GIMTINĖ – SKUODAS, KŪRYBOS MIESTAS – MAŽEIKIAI
Renginys pradėtas aktualiu B. Paulauskienės literatūriniu kūriniu „Odė gyvenimui“, kuriam muziką sukūrė ir atliko Akmenės rajone gimusi, augusi ir daug metų dirbusi pedagoginį darbą mokykloje, buvusi Tarybos narė, dabar jau gyvenanti Mažeikiuose, Vilija Imbrienė.
B. Paulauskienė, pristatydama savo ketvirtą poezijos knygą „Kai meilė kalbina širdį“, priminė žiūrovams svarbesnius savo biografijos faktus.
Jos gimtinė – Skuodas, nuo kurio prasideda Lietuva. Todėl didžiuojasi gimtinės žeme, kurioje guli ne tik didžiausias Lietuvos riedulys – Barstyčių akmuo, bet ir trykšta Truikinų šaltinis. Ji pakvietė apsilankyti Skuodo mieste, kuris turi dvi gražias užtvankas, kurių viena net vadinama Skuodo jūra.
Ne mažiau įdomios ir bažnyčios, iš kurių viena – katalikiškoji, o kita – liuteronų maldos namai. Įtaigus poetės žodis nuvedė žiūrovus ir į Vilnių, kuriame ji praleido net keturis dešimtmečius. Dirbo gamyklos „Vilma“ tiekimo skyriuje inžiniere. Atminty atgijo Pilies kalnas, Gedimino pilis, Vilniaus arkikatedra, Šv. Onos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio, arba Bernardinų bažnyčių, ansamblis, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia…
Priprato jau ir prie energetikų miesto – Mažeikių, kuriame sutelkė dėmesį į kūrybą. B. Paulauskienė glaustai pristatė savo kūrybos kraitę – išleistos keturios poezijos knygos: „Sielos laiškai“, „Lenkiuosi meilei“, „Į save brendu“ ir „Kai meilė kalbina širdį“.
Pasak autorės, kūrybinius jausmus pažadino užsimezgę artimi ryšiai su gimtojo Skuodo literatų klubu „Nojus“ bei Plungės literatų klubu „Vingiorykštė“.
RINKINYJE – BEVEIK 150 EILĖRAŠČIŲ
Ketvirtasis eilėraščių rinkinys išleistas pernai. Jame beveik 150 eilėraščių.
Strofos daugiausia ištisinės struktūros. Eilės paprastos, lyriškos, virpinančios širdį. Svarbiausios temos: gyvenimo prasmė, tėvynė, Dievas, žmonių tarpusavio santykiai, gamta… Lyrikos žmogus, kad ir klajojantis savo minčių labirintuose, išlieka artimas žemiškajam gyvenimui. Meilė ir kito asmens artumos ilgesys – ryškiausias jausmas, kuriuo persmelktas visas eilėraščių rinkinys.
Pasak B. Paulauskienės, kai meilė kalbina širdį, ir deginantis gyvenimas būna gražus. Bent trumpam užmirštama netektis, praradimas, gėrimasi žydinčiom gėlėm, skraidančiom bitėm, prisimenamas stebuklingas jaunystės metų šaltinis… Tada norisi padėkoti Kūrėjui už gyvenimą, kuriame kiekviena diena brangi, tiesianti kelią į sielos gelmes, kad pažintum ne tik kitus, bet ir pats save.
Rinkinyje yra ir keletas dedikacinių eilėraščių. Juos autorė paskyrė Mamai, skuodiškiams, literatų klubo „Nojus“ vadovei Daliai Zabitienei ir kt.
Poetė už asmeninį indėlį į meną bei aktyvų dalyvavimą Lietuvos kūrybinės raiškos asociacijos „Menų sodas“ veikloje apdovanota Lietuvos Respublikos Seimo padėka.
TAUTODAILININKĖ – APIE SAVE IR POMĖGIUS
Gilų įspūdį renginio dalyviams paliko ir tautodailininkė Danguolė Juškienė. Pristatydama savo darbų parodą, priminė, kad ji – vilnietė, baigusi Pakruojo vidurinę mokyklą, studijavo Kauno politechnikos institute (dabar KTU), o, įgijusi chemiko inžinieriaus specialybę, atvyko dirbti į Mažeikius. Įsidarbino Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje.
Sulaukusi brandaus amžiaus D. Juškienė studijavo Rygos akademijoje AKVILONA dvasinius mokslus, kur įgijo natūralių-gamtinių pasveikimo metodų eksperto specialybę.
Pasak tautodailininkės, nuo vaikystės ji turėjo polinkį kurti įvairius rankdarbius. Patiko megzti, nerti, gamino meninius atvirukus iš surinktų ir sudžiovintų augalų. Jaunystės pomėgis – stebėti dangų, paskatino įdomesnius reiškinius fotografuoti.
Merino avių vilnos vėlimo technika Danguolė susidomėjo 2008 metais. Netrukus ši veikla tapo mylimiausiu užsiėmimu.
Menininkės įtaigiame pasakojime atgijo jos prisiminimai apie pirmąsias parodas, kurios buvo organizuotos Mažeikių kultūros centre, Mažeikių lopšelyje-darželyje „Bitutė“, Telšių rajono savivaldybės Nevarėnų seniūnijos moterų klube, Vilkaviškio rajono savivaldybės – Kybartų vidurinėje mokykloje… Neužmirštamą įspūdį mažeikiškei paliko jos veltų skraisčių ir fotografijos parodos užsienyje – Šiaurės Airijos Armacho miesto katalikiškoje gimnazijoje bei kitose minėtos šalies erdvėse.
Įsimintini metai – 2011-ieji. Tada ji buvo priimta į Telšių skyriaus Lietuvos tautodailininkų sąjungą. Ir dabar kartu su kitais rajono tautodailininkais aktyviai dalyvauja sąjungos rengiamose parodose. Daugiau kaip keturiasdešimt darbų eksponuota ir Darbėnų bibliotekoje. Nustebino jų originalumas. Tai patogus aksesuaras pavasariui ir vasarai. Išskirtinis dizainas ir raštai suteikia skraistėms modernumo. Jos lengvai priderinamos prie įvairios aprangos. Todėl ne viena klausytoja susigundė šių darbų įsigyti.
DŽIAUGĖSI RENGINIU
Šventę praturtino iš Skuodo krašto kilusios darbėniškės medžio drožėjos Benaditos Skaivydienės vadovaujamas moterų ansamblis „Blezdingas“ (dainininkės Genovaitė Norvaišienė, Stasė Venskienė ir Liuda Martinkienė), atlikęs dainų pagal B. Paulauskienės eiles.
Šiltu ir dvasingu bibliotekos renginiu pasidžiaugė humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Sofija Laučiūtė, Kartenos miestelio bibliotekininkė Zinaida Viršilienė, jos žemietės – aistringos knygų skaitytojos Elena Narvydienė, Jovita Mockuvienė, grūšlaukiškiai šviesuoliai Virginija ir Mindaugas Nomgaudžiai, darbėniškiai Leonas Mockus, Irena Aleksandravičienė, Marytė Petreikienė bei kiti.
Juozas MAKSVYTIS, pedagogas