„Projektėlių“ vertės mažeikiškiai dar nesuvokė

Džiaugsmas dėl Vyriausybės sprendimo pagal URBAN programą Mažeikiams skirti beveik 62 mln. litų pamažu virsta galvos skausmu. Šią savaitę Mažeikių rajono savivaldybė Vidaus reikalų ministerijai turėjo pateikti investicinės programos projektą, tačiau šis dokumentas dar nėra parengtas. Esą iki šiol klaustukų daugiau nei atsakymų. Kai kurie specialistai įspėja, kad delsimas pristatyti reikiamus dokumentus gali būti suprastas kaip tų lėšų atsisakymas. DĖMESYS MIESTAMS
Pirmadienį Ekonomikos, finansų ir vietos ūkio komitete buvo išklausyta informacija apie pasirengimą įsisavinti URBAN lėšas.
Projektų valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Benediktas Eičinas informavo, kad URBAN programa yra skirta tik miestų plėtrai.
Europos Sąjungos sprendimas skirti didesnį dėmesį miestams motyvuojamas tuo, kad 78 proc. ES gyventojų gyvena miestuose. Lietuvoje – 65 proc. gyventojų.
Mūsų šalies Vyriausybė nutarė didesnį dėmesį skirti labiau ekonomiškai atsilikusioms savivaldybėms. Tarp jų ir Mažeikių rajono savivaldybei, kuriai skyrė 61,7 mln. litų.
URBAN programos tikslas – gerinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą, prioritetu skiriant poilsio, laisvalaikio infrastruktūros atnaujinimą, apleistų pramoninių zonų regeneravimą, verslui skirtų pastatų geresnį pritaikymą gyventojų naudojimui.
DU VARIANTAI
Ekonomikos komiteto nariams buvo pateikti, anot E. B. Eičino, „du projektėliai“. Pirmajame variante siūloma visas lėšas skirti senamiesčiui tvarkyti: Laisvės gatvę paversti pėsčiųjų alėja, kompleksiškai sutvarkyti V. Burbos, Laižuvos bei Vasario 16osios gatves, senamiesčio parką ir stadioną, atnaujinti Evangelikų liuteronų bažnyčios ir autobusų stoties fasadus.
Antrasis variantas apima ne tik senamiestį, bet ir kai kurias mikrorajono gatves (Žemaitijos gatvės atkarpa, Pavenčių gatvė, Juodpelkių parkas).
„Tačiau šie projektėliai, laikui bėgant, keičiasi. Matyt, keisis ir finansavimo sumos“, – įspėjo E. B. Eičinas.
Šie variantai buvo parengti pagal UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ parengtą Telšių (apimant Mažeikius) ekonominio augimo centro kompleksinės plėtros galimybių studiją. Užsakovas – Vidaus reikalų ministerija (VRM). Mažeikiškius šis dokumentas pasiekė dar praėjusių metų pabaigoje, o šią savaitę VRM reikėjo pateikti investicinės programos projektą, tačiau Mažeikių rajono savivaldybės administracijos darbuotojai jo dar nėra parengę. Taip iki šiol neklausta visuomenės nuomonės apie URBAN lėšų galimą panaudojimą. Delsimo priežasties E. B. Eičinas politikams negalėjo paaiškinti.
PAGEIDAUJA
VIADUKO
Meras Vilhelmas Džiugelis pageidavo, kad į investicinės programos projektą būtų įtraukta ir viaduko statyba. Anot Projektų valdymo skyriaus vedėjo, to negalima padaryti, nes naujų gatvių ar kelių tiesimas, tiltų ar viadukų statyba į šią strategiją neįeina. Tam esą galima pritraukti kitų programų lėšas.
Ekonomikos komiteto pirmininko Gintauto Šmaižio nuomone, tuos draudimus būtų galima apeiti tinkamai suformuluotu pavadinimu. Be to, būtų galima numatyti už URBAN lėšas sutvarkyti viaduko prieigas, privažiavimus, kelius. Tada esą būtų lengviau gauti lėšų viadukui statyti iš kitų programų.
KLAUSIMAI
BE ATSAKYMŲ
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Kęstutis Bartkevičius priminė, kad Laisvės gatvėje, kurioje planuojama įrengti pėsčiųjų alėją, yra daug pastatų, priklausančių privačiam kapitalui.
„O jeigu savininkai nenorės kosmetinio pastatų remonto? Jeigu jie norės, kad namai būtų apšiltinti, pakeisti langai? Kodėl iki šiol neklausiate jų nuomonės?“ – domėjosi politikas.
Neetatinis vicemeras Vytautas Mažeikis teigė susidaręs nuomonę, kad kol kas galvojama tik apie kosmetinį pasipuošimą. Tai primena tarybinius laikus, kai pastatai buvo šiek tiek padažomi, o giriamasi, kad jie esą suremontuoti.
„Kodėl šis klausimas nesprendžiamas kompleksiškai? Mes galime užsivilkti naują švarką, bet jeigu mūsų viduriai bus supuvę, sveikesni nebūsime. Iki šiol neišgirdau paaiškinimo, kaip ketinate šį procesą valdyti“, – stebėjosi V. Mažeikis.
Politikai neišgirdo atsakymo nė į vieną klausimą. E. B. Eičinas „atsimušinėjo“ vis ta pačia fraze: „Galima dalyvauti kitose programose“.
Beje, neaišku, ar bus galima vykdyti programą neturint generalinio miesto plano (planuojama jį parengti tik kitų metų viduryje – V. S.). Problemų gali kilti ir dėl to, kad kai kurios gatvės nėra teisiškai registruotos.
Ekonomikos komiteto posėdyje dalyvavusi Seimo narė Audronė Pitrėnienė priminė, kad gautos lėšos yra ne tik didelis džiaugsmas, bet ir milžiniška atsakomybė.
„Būtina, kad visi susitelktumėte vienam tikslui, o jį įgyvendinę galėtumėte ilgam atsikvėpti“, – ragino A. Pitrėnienė.
NEPATENKINTI
GALIMYBIŲ STUDIJA
Meras V. Džiugelis ir vyr. architektas Tomas Pudžiuvis apgailestavo, kad kompleksinės plėtros galimybių studija buvo atlikta labai skubotai, spontaniškai. Esą UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ specialistai lankėsi Mažeikiuose vos porą dienų, lakoniškai susipažino su problemomis ir studijoje jas aprašė. Tačiau jokio sprendimo būdo nepateikė.
„Konsultantai pateikė didžiulį veikalą, tačiau jame Mažeikiai tik tarp kitko paminėti, nors pinigų gauname daugiau nei Telšiai“, – „Santarvei“ sakė meras.
V. Džiugelio netenkina ir paaiškinimai, jog bus galima teikti projektus kitoms programoms.
„Juk tų kitų programų pinigų dar nėra ir gali nebūti. Reikia pagaliau apsispręsti, kaip iš tikrųjų darome. Manau, jog geriau daryti mažiau, bet kaip reikia. Noriu, kad viskas vyktų oficialiai, visuomenė teiktų savo pageidavimus, išsakytų nuomonę, o sudaryta darbo grupė kaip galima greičiau viską apsvarstytų. Blogiausia, kad tik rudenį atsiras žaidimo taisyklės, todėl iki šiol daugiau klaustukų nei atsakymų. Iš tikrųjų kartu su pinigais gavome ir didžiulį galvos skausmą. Dar visko čia bus“, – kalbėjo Tarybos vadovas.
KIEK MOKĖJO,
TIEK IR DIRBO
UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas „Santarvei“ teigė, jog galimybių studija atitinka užsakovės, tai yra Vidaus reikalų ministerijos, reikalavimus.
„Šio dokumento parengimo finansavimas buvo labai mažas. Vadinasi, kiek mokėjo, tiek ir dirbome. Nebuvo numatyta klausti visuomenės nuomonės ar viešinti studiją, ją svarstyti. Tiesiog turėjome surinkti problemas ir jas apibendrinti“, – paaiškino direktorius.
G. Umbrasas priminė, kad per pusę metų nuo dokumento pateikimo savivaldybėms, jos turėjo parengti lėšų panaudojimo programą bei pateikti objektų sąrašą. Daugelio savivaldybių darbuotojai ne kartą skambino studijos rengėjams, prašė konsultacijos įvairiais klausimais. Iš Mažeikių rajono savivaldybės nesulaukta nė vieno skambučio ar vizito.
„Pinigai yra labai realūs, juos gana greitai reikės pradėti įsisavinti. Jeigu mažeikiškiai jų nenori, Telšiai pasirūpins jų įsisavinimu. Manau, jie tik to ir laukia“, – įspėjo G. Umbrasas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Ar Mažeikių senamiestis neatpažįstamai pasikeis, priklausys nuo vietos valdžios laiku atliktų darbų ir priimtų sprendimų.