1812 metų žemėlapiuose – mūsų krašto parapijos

XIX amžiaus pradžioje išleistuose parapijų žemėlapiuose Viekšniai daug didesni už Mažeikius.

Šiauliuose gyvenantis joniškietis Jaunius Jurgelis „Santarvei“ atsiuntė senus 1812 metų sausio 1 dieną datuotus žemėlapius, kuriuose užfiksuotos tuometėse Mažeikių apylinkėse buvusios parapijos.
Žemėlapius vyriškis rado atsitiktinai – ieškodamas savo giminės šaknų ir sudarinėdamas giminės medį.

Aptiko atsitiktinai

J. Jurgelis sakė, kad jo žmona yra iš Mažeikių, o jos jau Anapilin išėjęs tėvas Danielius Šabanas dirbo girininku Ruzgų girininkijoje, tad vyriškis ir domėjosi mūsų kraštu, surado visų Lietuvos parapijų, tuo pačiu ir Viekšnių bei kitų aplinkinių parapijų, žemėlapius.
„Ten, kur aš radau tą informaciją, yra istorikų puslapis, tad dėl 1812 metų aš neabejoju, o dėl sausio 1-osios datos – kas ten žino? Tą medžiagą radau prieš dvejus metus“, – teigė vyriškis.
Sudarant giminės medį, J. Jurgelis domėjosi Lietuvos valstybinio istorijos archyvo medžiaga, bet jos gavo nedaug.
„Kai paklausiau, kodėl tiek mažai medžiagos, archyvo darbuotojai atsakė, kad galioja apsaugos įstatymas ir ne viskas interesantams pateikiama. Tada pradėjau medžiagą rinkti savarankiškai kitais keliais: per metrikus dar vienur kitur, tai kai ką ir suradau. Radau ir savo giminės bajorų, ir prie tų žemėlapių priėjau“, – kalbėjo pašnekovas.

Šešios parapijos

Lietuvos valstybiniame istorijos archyve J. Jurgelio surasti Vilniaus ir Kauno gubernijos Šiaulių apskrities parapijų 1812 metų žemėlapiai išleisti rusų kalba, ten užfiksuoti mūsų krašto miesteliai ir kaimai. Viena didžiausių – Viekšnių parapija (Bekщньвская парафия), prasidedanti nuo Akmenės parapijos (Окмянская парафия) ir pagal Ventos upę nusitęsianti iki pat Leckavos. Šioje atkarpoje žemėlapyje pažymėtos abipus Ventos upės esančios gyvenvietės: Palnosai, Santekliai, Kirkai, Čekai, Viekšniai, Lėlaičiai, Miliai, Meinoriai, Krakiai, Voveriai, Naikiai, Kruciai, Mažeikiai (Можейки), Reivyčiai, Tulnikiai, Kušlėnai, Kirkai, Montvydai, Kabaldikai. Viekšnių parapijai priklausė ir Buknaičiai, Knabikai, Urvikiai ir Dargiai.
Dabartinio mūsų rajono teritorijoje dar buvo Tirkšlių (Тыркшльвская), Žemalės (Жемальская), Sedos (Сядская), Pikelių (Пикыльская) ir Laižuvos (Лайжевская) parapijos.
Kaip didžiausios, žemėlapyje išskirtos Ventos (Вента), Ašvos (Ашва), Vadaksties (Водокста), Varduvos (Вардава) upės

Žemėlapiai sudomino

Muziejininkas Vytautas Ramanauskas sakė šiuos žemėlapius nagrinėjęs su dideliu susidomėjimu.
„Šie žemėlapiai – vieni seniausių tokių žemės suskirstymo planų. Bent jau aš senesnių nežinau ir nesu matęs. Yra daugiau liustracijos laikotarpio planų, bet tai yra XIX amžiaus antroji pusė, o čia – to amžiaus pradžia. Tai yra valstybės žemės ūkio turto planai – jie buvo suskirstyti ne pagal administracinį pasiskirstymą, o parapijų ribose. Tuo metu nebuvo padaryta administracinė reforma, todėl skirstymas buvo ne valsčiais, o būtent parapijomis“, – žemėlapius komentavo muziejininkas.
V. Ramanauskas pastebėjo, kad tais laikais dar nebuvo nei Mažeikių, nei Leckavos parapijos – tik gyvenvietės.
„Leckavos filija priklausė Viekšniams. Jų parapija buvo labai didelė todėl, kad senais laikais Mažeikiai priklausė Latvijai – Livonijai. O paskui, kai ta teritorija buvo prijungta prie Lietuvos, Viekšniuose buvo įkurtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras, tad to dvaro teritorija ir yra ta parapija“, – pasakojo V. Ramanauskas.
Muziejininkas teigė turįs ir kitokios medžiagos iš senųjų mūsų krašto teritorijų, tad ateityje visa tai panaudojus, bus galima parengti parodą.

Vaidas RUNKAUSKAS

One Reply to “1812 metų žemėlapiuose – mūsų krašto parapijos”

  1. Jaunius parašė:

    Su tokiu korespondentu daugiau nebebendrausiu.Parašė straipsnį ne viską suprates,paruošto straipsnio man neparodė…Pilna netikslumų….Ir aš turėčiau spresti,ką viešinti,ko ne.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto