Seminaras Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje kartu su Europos Komisijos (EK), Graikijos, Bulgarijos, kitų Europos šalių ekspertais buvo prieita išvadų, kad Lietuvoje vis dar yra per daug vaikų bei suaugusiųjų, turinčių protinę ar psichinę negalią, kurie negauna tinkamos rūpybos šeimose, o yra prižiūrimi globos institucijų.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, globos institucijose gyvena apie šešis šimtus neįgalių vaikų bei jaunuolių ir apie šešis tūkstančius suaugusiųjų, turinčių proto ar psichikos negalią, iš kurių nemaža dalis galėtų gyventi bendruomenėje gaudami reikiamą socialinę pagalbą.
Neįgaliesiems teikiamas paslaugas – į bendruomenes
Antradienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje kartu su Europos Komisijos (EK), Graikijos, Bulgarijos, kitų Europos šalių ekspertais buvo ieškomi geriausi perėjimo nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų sprendimai.
Šio seminaro tikslas – rasti priemonių, kaip užtikrinti, kad negalią turinčio vaiko jo šeimos nariai neatiduotų globos namų priežiūrai, o toms šeimoms bei neįgaliesiems būtų pasiūlomos reikiamos paslaugos bendruomenėse.
Ministrė A. Pabedinskienė teigė, jog jau dabar, ypač naudojantis Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšomis, kuriama dienos užimtumo vaikams ir neįgaliesiems infrastruktūra, skatinamas socialinis darbas su šeima. Tačiau institucinės globos gavėjų skaičius nemažėja taip sparčiai, kaip norėtųsi, todėl būtina imtis konkrečių veiksmų tvariai bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemai sukurti, užtikrinančiai kiekvieno asmens individualius poreikius atitinkančias paslaugas bei dalyvavimą bendruomenės gyvenime.
Kuo daugiau lėšų – neįgalius vaikus auginančioms šeimoms
Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Algirdo Šešelgio teigimu, šiais metais prasidės naujas ES finansavimo periodas. Jo metu bus stengiamasi kuo daugiau lėšų skirti šeimoms, kurios augina neįgalius vaikus, tam, kad jos galėtų iki galo rūpintis vaiku, o ne atiduotų į globos namus, kuriuose vaikai vystosi daug blogiau.
„Esmė – mažinti institucinę globą ir kiek įmanoma po truputį pereiti prie paslaugų bendruomenėse, šeimose, kad žmonės, turėdami galimybę prižiūrėti tuos, kuriems reikia tos pagalbos, tai galėtų daryti namie arba bendruomenėje ir gautų visas reikiamas paslaugas nesikreipdami į globos namus. Šiuo metu ten yra koncentruotos visos paslaugos, tačiau reikia stengtis, kad vaikai su psichikos negalia nepatektų į institucinę globą, o liktų savo šeimose ir gautų visas reikiamas paslaugas“, – Eltai sakė viceministras.
Įgyvendinami pirmieji projektai
Anot ministrės A. Pabedinskienės, 2014 m. patvirtintas Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas, kuriuo siekiama kurti kompleksinių ir individualizuotų paslaugų bendruomenėje sistemą.
Jau 2015 m. bus pradėti įgyvendinti pirmieji bandomieji projektai 10–15-oje vaikų, neįgaliųjų socialinės globos įstaigų.
Pertvarka bus finansuojama iš 2014–2020 m. ES paramos fondų lėšomis.
Bulgarijos patirtis
Seminare dalyvavo ir Bulgarijos atstovė, tarptautinės organizacijos SOS vaikų kaimo, regioninių programų patarėja Radostina Pandeva.
Jos teigimu, Lietuvos perėjimo nuo institucinės globos prie šeimyninės strategija „yra teisingame kelyje“. Vis dėlto ji pastebėjo, kad mūsų šaliai dar reikia išspręsti nemažai problemų.
„Jūs esate teisingame kelyje, tačiau pačioje jo pradžioje. Jeigu institucijos bus uždarytos tik tam, kad sutaupytumėt pinigų, iš to nebus nieko gero ir situacija liks ta pati“, – naujienų agentūrai ELTA kalbėjo R. Pandeva.
Paklausta, kokia yra žmonių su negalia globos situacija jos šalyje, ji teigė, jog sunkumų yra ir ten, tačiau jie „yra vienu žingsniu priekyje“.
„Mes toliau pažengę vaikų globos padėties kontekste. Esame nusiteikę per penkiolika metų, nuo 2010 iki 2025 metų, uždaryti visas globos įstaigas, kurios skirtos ne vien rūpintis vaikais su negalia, bet absoliučiai visas. Žinoma, yra daug vėlavimų, mes taip pat turime problemų, tačiau turime tokį politinį tikslą“, – sakė R. Pandeva.
„Jūs turite daug galimybių ir toliau turite eiti šia kryptimi“, – teigė ji.
Daugiau nei trečdalis – globos institucijose
Kaip pabrėžė ministrė A. Pabedinskienė, vykdant pertvarką ne mažiau svarbu skatinti ir visuomenės vertybių kaitą, dėl to minėtame veiksmų plane numatyta nemažai priemonių visuomenės švietimui apie proto ir psichikos negalią, pozityvią tėvystę ir vykstančią pertvarką.
Šiuo metu Lietuvoje apie 4 tūkstančius vaikų, kurie gyvena vaikų globos institucijose, tai sudaro 38 procentus visų netekusių tėvų globos vaikų.
