Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pristatė darbus, nuveiktus per 100 darbo ministerijoje dienų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė trečiadienį žurnalistams pristatė per 100 dienų nuveiktus darbus.
Ilgame sąraše – įsteigtos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės Vilniaus rajone, naujo švietimo finansavimo modelio projektas, papildomos lėšos vaikų socializacijai ir prevencijos programoms, neformaliojo ugdymo krepšelio metodika ir kt.
„Šimtas dienų prabėgo labai greitai. Tikrų darbo dienų buvo 72. Su komanda skaičiavome, analizavome visus savo darbus, kas pasisekė, kas – ne. Pasirodo, kad ne tiek mažai ir padarėme.
Mano darbo siekis – kad visi švietimo ir mokslo bendruomenės nariai turėtų geras sąlygas mokytis, dirbti, kad visi gautų kokybišką išsilavinimą. To nepasieksime staiga, per tris darbo mėnesius, tačiau padarėme svarbių sprendimų, spręsdami aktualiausias švietimo problemas“, – sakė ministrė.
Nuo birželio pradžios Švietimo ir mokslo ministerija parengė daugiau kaip pusę tūkstančio dokumentų, iš jų – beveik 400 ministrės įsakymų. Įvyko 56 ministrės susitikimai regionuose su švietimo bendruomene, vietos politikais, 134 oficialūs susitikimai ministerijoje.
Ministrė pabrėžė, kad visą laiką vyko intensyvus dialogas su švietimo ir akademine bendruomene, taip pat pradėtos derybos su Lietuvos profesinėmis sąjungomis dėl Lietuvos švietimo šakos kolektyvinės sutarties parengimo.
Daugėja ikimokyklinių grupių
Atsižvelgdama į tėvų prašymus, Švietimo ir mokslo ministerija nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsteigė penkias ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes Vilniaus rajone, savo pavaldumo švietimo įstaigose.
Savivaldybėms parengtos rekomendacijos dėl vaikų darželių modernizavimo, naujų edukacinių erdvių įrengimo. Naujo ES struktūrinių fondų finansavimo periodu iki 2020 m. darželių atnaujinimui bus skiriama 20 mln. eurų.
Mokytojai gaus atlygį už kolegų pavadavimą
„Prasidedant mokslo metams visas mokyklas kvietėme užtikrinti, kad nebūtų praleista nė viena pamoka. Tam skirti ir kai kurie ministerijos sprendimai. Pavyzdžiui, nuo rugsėjo mokytojai gaus atlygį už kolegų pavadavimą – to iki šiol nebuvo. Taip pat mokykloms pateikėme rekomendacijas, kaip tikslingai, efektyviai panaudoti mokinių konsultacijoms skiriamas 3 valandas. Konsultacijos gali būti teikiamos po nesėkmingo kontrolinio darbo ar iškilus neaiškumams mokantis, neatidedant pagalbos vėlesniam laikui. Kiekvienas vaikas turi laiku – čia ir dabar – gauti švietimo pagalbą“, – sakė A. Pitrėnienė.
Jau padaryti pirmieji žingsniai keičiant egzaminų sistemą ir įvedant kriterinį kaupiamąjį vertinimą – tai mokykliniam egzaminui prilyginamas brandos darbas, kurį abiturientai galės rinktis nuo 2017 m.
Naujas mokyklų finansavimo modelis – klasės krepšelis
Tobulinamas ir švietimo finansavimas. Atsižvelgiant į švietimo profesinių sąjungų siūlymus pagerinti mokytojų padėtį, užtikrinti normalius darbo krūvius bei atlygį, nuo rugsėjo 1 d. mokyklų vadovai gali nebevesti pamokų, jų pamokos paskirstytos mokytojams.
Taip pat parengtas naujas mokyklų finansavimo modelis – klasės krepšelis. Eksperimentinė mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika nuo 2016 m. sausio 1 d. bus pradėta taikyti penkiose savivaldybėse.
Nuo spalio 1 d. startuoja neformaliojo ugdymo krepšelio metodika, kuri užtikrins neformaliojo ugdymo prieinamumą visiems mokyklinio amžiaus vaikams.
Atnaujintas socializacijos projektų konkursas
Po septynerių metų pertraukos Švietimo ir mokslo ministerija atnaujino vaikų ir jaunimo socializacijos projektų konkursą.
Projektams šiais metais skirta 100 tūkst. eurų. Papildomos valstybės biudžeto lėšos – 43 tūkst. eurų – skirtos patyčių ir smurto prevencinėms programoms.
Nuo šio rugsėjo pirmą kartą turi galimybę mokytis suimti, bet dar nenuteisti asmenys iki 16 metų. O vaikų socializacijos centruose gyvenantiems nepilnamečiams nuo šio rugsėjo sudaromos galimybės mokytis profesijos.
Papildomas balas
Birželį švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė kartu su Latvijos ir Estijos švietimo ministrais pasirašė deklaraciją dėl pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje aljanso.
Jis padės Baltijos šalims dalytis gerąja profesinio mokymo sistemos reformų įgyvendinimo patirtimi, plėtoti regioninę partnerystę, ieškoti bendrų sprendimų, siekiant padidinti mokymosi darbo vietoje galimybes.
Nuo šių mokslo metų bus suteikiamas vienas papildomas balas asmenims, baigusiems profesinio mokymo programas su pagyrimu ir stojantiems į tos pačios švietimo srities universitetinių studijų programas.
Iki šiol papildomas balas buvo pridedamas tik stojantiesiems į kolegijas.
Siūlo didinti doktorantų stipendijas
Švietimo ir mokslo ministerija siūlo dar šiais metais didinti doktorantų stipendijas 25 procentais, o nuo 2017 m. atsižvelgiant į šalies finansines galimybes jas laipsniškai kelti iki šalies vidutinio darbo užmokesčio lygio. Doktorantų stipendijos kėlimas 2015 m. bus finansuojamas iš Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimų. 2016 m. padidintoms stipendijoms Finansų ministerija papildomai numato 2 mln. eurų.
Seimo rudens sesijoje bus pradėtas svarstyti Švietimo ir mokslo ministerijos parengta Mokslo ir studijų įstatymo nauja redakcija.
„Įstatymo nuostatos padėtų pasiekti pagrindinio tikslo aukštajame moksle – kokybės. Ypač būtų svarbus sprendimas dėl sutarčių įteisinimo, minimalaus stojamojo balo įvedimo, taip pat perėjimo nuo studijų programų prie studijų krypčių akreditavimo. Tai suteiktų aukštosioms mokykloms platesnes bendradarbiavimo galimybes“, – sakė ministrė.
Tyrėjams – daugiau galimybių
A. Pitrėnienė patvirtino Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos bendrąjį veiksmų planą. Pasirašytas ketinimų protokolas, leisiantis Lietuvos tyrėjams trejus metus naudotis didžiąja dalimi Europos molekulinės biologijos laboratorijose sukaupta infrastruktūra be jokių mokesčių.
Po trejų metų Lietuva taps visateise europinės molekulinės biologijos laboratorijų infrastruktūros nare.
Suaugusiųjų švietimui – finansavimo metodika
Švietimo ir mokslo ministerija parengė Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi 2016–2023 m. plėtros programą, kuria siekiama sukurti paskatų ir vienodų sąlygų mokytis visą gyvenimą sistemą.
Parengtas ir mokymosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas finansavimo metodikos projektas.
Suaugusiųjų švietimui ir tęstiniam mokymui (Trečiojo amžiaus universitetams, švietimo asociacijoms) 2015 m. iš valstybės biudžeto skirta 289 tūkst. eurų 23 projektams įgyvendinti.
