Afganistano karo veteranai Balsiuose pažymėjo svarbią sukaktį

Mažeikiškis Algirdas Znutas (dešinėje) Afganistano karo veteranų sąskrydyje dalyvavo antrą kartą. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Šiemet minimos trisdešimtosios metinės, kai baigėsi karas Afganistane, nusinešęs ne vieno mūsų šalies jaunuolio gyvybę.
Ši sukaktis paminėta Balsiuose surengtame Afganistano karo veteranų bei kitų karinių konfliktų dalyvių sąskrydyje. Jį surengė Respublikinė Afganistano karo veteranų bei kitų karinių konfliktų dalyvių asociacija.

Pagerbė negrįžusius karius

Respublikinė Afganistano karo veteranų bei kitų karinių konfliktų dalyvių asociacija vienija dvidešimt įvairių šalies miestų Afganistano karo veteranų klubus. Tokie sąskrydžiai kiekvienais metais vyksta vis kito klubo rajono teritorijoje. Šiemet Balsiuose buvo surengtas 25-tas respublikinis ir 16-tas tarptautinis sąskrydis. Jame dalyvavo ne tik mūsų krašto veteranai – į Balsius atvyko tokio pat likimo brolių iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Rusijos.
Šventė prasidėjo žvakučių uždegimu – taip buvo pagerbtas iš Afganistano ir kitų karinių konfliktų negrįžusių karių atminimas. Trisdešimtmečio proga lietuviškais atminimo medaliais buvo apdovanoti veteranai, aktyviai dalyvaujantys asociacijos veikloje.

Pasak Algirdo Znuto (kairėje), tokie sąskrydžiai – proga pabendrauti su likimo draugais. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Reikia susitikti, prisiminti

Afganistano karo dalyvis mažeikiškis Algirdas Znutas „Santarvei“ sakė, kad tokiame sąskrydyje dalyvauja antrą kartą.
„Ir tuo nenusiviliu – mums reikia pabendrauti, pasidalyti prisiminimais. Gaila, kad Mažeikiuose nėra tokio klubo, todėl dalyvauju Telšių Afganistano karo veteranų klubo veikloje. Nebuvau vienintelis mažeikiškis – sąskrydyje sutikau dar du mūsų miesto atstovus. Jie priklauso Šiaulių Afganistano karo veteranų klubui“, – pasakojo veteranas.
Sąskrydžio dalyviai dalijosi atsiminimais, vyko įvairios sportinės varžybos, koncertavo muzikos grupės.

Įvykiai tolsta

60-metį šiais metais atšventęs A. Znutas į Afganistaną pateko po pusės metų tarnybos tuometinėje Leningrado srityje. 1980-aisiais jis buvo išvežtas į svetimą šalį ir joje tarnavo pusantrų metų – iki pat tarnybos sovietinėje armijoje pabaigos. Tarnybą mažeikiškis atliko Šindando provincijoje dislokuotame artilerijos dalinyje, buvo vairuotojas.
„Tikrai žinau, kad ne vienas žmogus iš mūsų rajono yra praėjęs šį pragarą. Turiu pažįstamą mažeikiškį, kuris tame pačiame dalinyje vežiojo kurą, tačiau jį dabar užpuolė ligos ir jis negali dalyvauti klubo veikloje. Manau, kad prie telšiškių prisijungs ir mano bendradarbis Kęstas Budrikas, taip pat tarnavęs Afganistane“, – sakė A. Znutas.
Mažeikiškis teigė, kad tie laikai po truputį užsimiršta – daug geriau apie tai prisimena kartu tarnavę rusai, su kuriais pavyksta palaikyti ryšius, bendrauti.
Balsiuose Algirdas sutiko latvį iš Jelgavos, kuris tarnavo tame pačiame dalinyje prie pabūklų. Prisiminimai apie dalinį buvo bendri, o štai vienas kito kariai nepažinojo.

Sąskrydyje dalyvavo ne tik lietuviai karinių konfliktų veteranai, bet ir svečiai iš užsienio. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Išgyveno draugo žūtį

Mažeikiškis Afganistane tarnavo tuo metu, kai sovietinė invazija į šią šalį buvo tik prasidėjusi. Kariams teko gyventi palapinėse, visko trūko, net paklodžių. Vyras mano, kad jo darbas buvo pakankamai saugus, tai ne desantininkų ar pėstininkų tarnyba. Nors apšaudymus teko patirti ne kartą, teko išgyventi ir draugo iš Varėnos žūtį.
20-metis Algirdas tada vairavo „Uralą“, juo tempė haubicas. Mažeikiškiui teko dalyvauti reiduose, kurių metu artilerijos ugnimi buvo pridengiami tiek tie patys desantininkai, tiek pėstininkai.
„Ar buvo baisu? Dabar, kai apmąstau, apgalvoju, daug ką daryčiau kitaip ar iš viso nedaryčiau, bijočiau. Tada mane, dvidešimtmetį, saugojo viena mintis – galvojau: „Viskas bus – bet tik ne su manimi“, – pasakojo A. Znutas.