Mažeikiuose ŽIV virusas diagnozuotas beveik pusšimčiui gyventojų. Mirtinas virusas vis plinta: šiais metais ŽIV užsikrėtė dar du mūsų miesto gyventojai. Lietuvos AIDS centro duomenimis, pagal ŽIV infekuotųjų skaičių Mažeikiai nusileidžia tik Klaipėdai.
ŽIV VIRUSAS
KASMET PLINTA
Naujausiais Lietuvos AIDS centro duomenimis, per visą ŽIV registracijos laikotarpį (nuo 1988 iki 2008 metų lapkričio 1 dienos) šalyje diagnozuoti 1376 ŽIV infekcijos atvejai. Užsikrėtusių asmenų amžiaus vidurkis yra 32 metai. Per dvidešimties metų laikotarpį AIDS Lietuvoje diagnozuotas 180 žmonių, 63 iš jų mirė.
Jau keletą metų pagal ŽIV paplitimo rodiklį 100 tūkstančių gyventojų Mažeikiai yra antroje vietoje po Klaipėdos (184). Mūsų miestas (66 ŽIV užsikrėtę asmenys) lenkia Šiaulius, Druskininkus, Vilnių, Šilutę. Pagal daugiausia ŽIV užsikrėtusiųjų tarp apskričių, Telšių apskritis yra penktoje vietoje (52 asmenys) po Klaipėdos (421), Vilniaus (254), Kauno (82) ir Šiaulių (73).
Iš viso Mažeikiuose iki šių metų lapkričio 1 dienos diagnozuoti 47 ŽIV infekcijos atvejai, iš jų 8 moterims ir 39 vyrams. Trims žmonėms nustatytas AIDS. Trys iš užsikrėtusiųjų jau yra mirę. Pirmasis ŽIV infekcijos atvejis diagnozuotas 1998 metais (užsikrėsta per homoseksualius lytinius santykius).
Šiemet situacija, palyginti su praėjusiais metais, geresnė – išaiškinti 2 nauji ŽIV atvejai, pernai – 4.
2006 metais ŽIV atvejų mūsų rajone nenustatyta, tuo tarpu 2005 metais net 10 žmonių diagnozuotas ŽIV.
Telšių visuomenės sveikatos centro Mažeikių skyriaus vedėjos Irenos Macijauskienės teigimu, jos turimi duomenys nesutampa su AIDS centro duomenimis. Anot gydytojos, ŽIV užsikrėtusių asmenų mūsų rajone yra 48, šiais metais konstatuoti 3 nauji atvejai.
STATISTIKA IŠKREIPTA?
Lietuvos AIDS centro pateikta statistika verčia sunerimti. Ar yra pagrindo nerimauti, „Santarvė“ paklausė Savivaldybės mero Vilhelmo Džiugelio, turinčio mediko išsilavinimą.
Meras teigė manąs, kad ši statistika yra iškreipta. Esą mūsų miestas yra labai jaunas, čia vyksta didelė migracija: išvažiuojančių ir atvažiuojančių žmonių yra daug. Atvažiavusieji į komandiruotes būna atsipalaidavę, atitrūkę nuo šeimų ir gali turėti įtakos esamai statistikai.
„Šitoje vietoje statistika yra statistika, o faktai yra faktai. Jeigu tai yra ištraukta iš konteksto, nieko nesako. Mes iki šiol didelės grėsmės nejaučiame“, – komentavo meras.
Lietuvos AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas „Santarvei“ teigė, kad asmenų, kuriems diagnozuotas ŽIV, skaičius yra ne statistika, o faktas.
„Faktas yra aiškus: 47 ŽIV infekcijos atvejai. Nediagnozuotų atvejų gali būti tiek pat. Pagal Lietuvos vidurkį tai yra gerokai daugiau, todėl turėtų kelti susirūpinimą. Galbūt tarp užsikrėtusiųjų yra ir atvykusiųjų iš kitur arba išvykusiųjų, ir jie statistikoje nefigūruoja. Tačiau tas pats ir kituose miestuose: Klaipėdoje, Vilniuje“, – pabrėžė centro direktorius.
PATOGUS MIESTAS
NARKOTIKŲ VERSLUI
S. Čaplinskas priminė, jog Savivaldybės gydytojų, Tarybos narių, Narkotikų kontrolės komisijos uždavinys yra analizuoti, kas sąlygoja ŽIV plitimą Mažeikiuose ir kas lemia, kad ŽIV infekcijos atvejų čia yra daugiau nei didžiuosiuose šalies miestuose.
I. Macijauskienė, Savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos, koordinuojančios visų įstaigų, kurios dirba narkotikų ir AIDS prevencijos srityse, veiklą, pirmininkė, patikino, kad mūsų mieste ŽIV daugiausia plinta tarp narkomanų – užsikrečiama naudojant intraveninius narkotikus. Gydytojos duomenimis, mūsų mieste yra apie pusantro šimto narkomanų. Ne visi jie registruojasi Psichikos sveikatos centre, todėl tikslus narkotikus vartojančių Mažeikių gyventojų skaičius nežinomas.
„Narkomanų yra, buvo ir bus, nes tai yra verslas, kurį sunku sustabdyti. Jei nebus pasiūlos, nebus ir paklausos“, – teigė gydytoja.
S. Čaplinsko manymu, Mažeikiai yra palankioje geografinėje padėtyje narkotikų verslui plėtoti: čia eina kelias iš Rygos į Kaliningradą per Klaipėdą. Juo migruoja narkotikus platinantys ir vartojantys žmonės.
„ŽIV plinta tik su infekuotu žmogumi turint lytinių santykių arba kartu su infekuotu asmeniu vartojant narkotikus. Mažeikiuose yra žmonių, kurie platina ŽIV virusą, todėl reikia stebėti, kur jie yra. Policijos užduotis būtų stengtis užkardyti narkotikų platinimą, sveikatos, socialinių darbuotojų – teikti paslaugas narkomanams, kad neužsikrėstų ir neplatintų viruso“, – nurodė pašnekovas.
PREVENCIJOS
PRIEMONIŲ NEPAKANKA
V. Čaplinskas sakė, kad Mažeikių Savivaldybė pastaruoju metu narkomanijos ir ŽIV prevencijai skyrė nemažai dėmesio, tačiau jis abejoja, ar vykdomos veiklos užtenka.
V. Džiugelis tikino, kad AIDS centro direktoriui prieš keletą metų Savivaldybei papriekaištavus, jog rajone mažai iniciatyvos, ši skyrė lėšų iš ekologinio fondo AIDS prevencijai vykdyti.
„Manau, kad mes labai pasitempėme šioje srityje“, – pabrėžė meras.
Savivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė paminėjo, jog finansuoti du projektai – atidarytas švirkštų keitimo kabinetas, parengta metadono programa.
„Įrengtas kabinetas, nupirkti baldai, kompiuterinė įranga, socialiniams darbuotojams vyko seminarai, mokymai, organizuotos net maitinimo paslaugos, kad kuo daugiau žmonių ateitų“, – vardijo gydytoja.
I. Macijauskienė mano, jog veiksmingiausia priemonė prieš AIDS yra visuomenės informavimas ir švietimas. Esą tai turėtų būti ir pedagogų, ir tėvų rūpestis, pakantesnė turėtų būti ir visuomenė.
„Netiesa, kad pas mus rajone tai yra didžiausia problema ir kad nieko nedirbama. Yra dirbama. Tik rezultatai ne taip lengvai matomi. Yra mažeikiškių, kurie buvo narkomanai, bet iš šitos krizės išėjo, sėkmingai dirba ir augina vaikus“, – teigė I. Macijauskienė.
Nuotr.: Didžioji dalis mažeikiškių, užsikrėtusių ŽIV virusu, užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus.
