Aklųjų ir silpnaregių sąjungos nariai mažeikiškiai ruošiasi dviem jubiliejams

Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Mažeikių filialui šį rudenį sukanka 55 metai.
Su filialo pirmininke Roma Klusiene, aklųjų ir silpnaregių liaudiškos muzikos ansamblio nariais bei jos vadovu Petru Letukiu kalbėjomės apie šventes ir sukaktis, kasdieninę veiklą, nuoseklų ir kantrų darbą bei apie problemas ir iššūkius, su kuriais tenka susidurti regėjimo negalių turintiems žmonėms.

Ruošiasi būsimai šventei

Įžengiančius į Mažeikių bendruomenės centrą pasitinka muzikos garsai. Ir tai čia – įprasta. Jaukioje salėje vyksta aklųjų ir silpnaregių liaudiškos muzikos ansamblio repeticija. Jos nariai ruošiasi rugsėjo 24 dieną Mažeikių kultūros centre vyksiančiai šventei „Tamsa ir šviesa“.
Prašome muzikantų padaryti pertraukėlę ir pasišnekučiuoti.
„Santarvei“ paprašius papasakoti apie tai, kaip ir kuo jie šiuo metu gyvena, pirmasis kalbą pradeda kapelos vadovas P. Letukis.
Pasak jo, įprastai kapelos nariai repetuoja po du kartus per savaitę. Jeigu reikia ruoštis kokiam koncertui, renginiui, padirbėti tenka dažniau, o ir repeticijos trunka ilgiau.

Dėkingas savo muzikantams

Vadovas sako, jog kolektyvo nariai sugyvena taikiai. Nors diskusijų dėl grojamų kūrinių repertuaro pasirinkimo vis tik kyla. Natūralu – visi žmonės skirtingi, turintys savo charakterius, pomėgius. Kita vertus, pasitarę, apsvarstę visus „už“ ir „prieš“, jie prieina bendros išvados.
„Nesame profesionalai, kiek galime, tiek ir grojame. Atrodo, niekas labai „nepeizavoja“. Esu labai dėkingas ir žemai lenkiuosi muzikantams. Man vienam čia nieko neišeitų. Tie žmonės aukoja savo laiką, atiduoda ansambliui sielą“, – sakė vadovas.
P. Letukis aklųjų ir silpnaregių muzikiniam kolektyvui vadovauja 19 metų. Tiesa, per tą laiką keitėsi jo nariai bei ansamblio pavadinimas. Su dabar joje dainuojančiais ir grojančiais atlikėjais vadovas dirba trejus metus ir sako, jog labiausiai džiaugiasi, kai koncertų metu viskas gerai pavyksta.
Filialo pirmininkės R. Klusienės teigimu, sąjungos filialas šiuo metu vienija 117 aklų ir silpnaregių mažeikiškių. Nors aklų ir silpnaregių žmonių rajone yra kur kas daugiau, ne visi nori būti sąjungos nariais. Kai kas galbūt nežino, kad Mažeikiuose tokia yra. Kai kas – nenori.
Pirmininkė džiaugiasi ir didžiuojasi vienokių ar kitokių regėjimo negalių turinčių žmonių pastangomis nenuleisti rankų ir kovoti prieš gyvenimo negandas. Taip pat sako esanti dėkinga ir jų artimiesiems už visokeriopą pagalbą.

Plačiau skaitykite šeštadienio laikraštyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto