Aktorius mažeikiškius kvietė Lietuvą mylėti iš arti

Diskusiją susirinkusiems mažeikiškiams vedė aktorius Ramūnas Rudokas, jam talkino projekto „PRO LT“ vadovė Agneta Ladek. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Visuomeninis jaunimo judėjimas „PRO LT“ kvietė Mažeikių bendruomenę, ypač jaunimą, į diskusiją „Mums (ne)rūpi Lietuva!“ Jos metu mažeikiškiai daugiausia išsakė savo mintis apie skaudžią Lietuvai problemą – emigraciją.
Diskusijos dalyviai palietė ir kitas svarbias visiems lietuviams problemas.

Patarė būti atsargiems

Diskusijai vadovavęs aktorius Ramūnas Rudokas pasakojo, kad judėjimas „PRO LT“ skirtas tam, kad miestuose, miesteliuose, bendruomenėse visuomeninėje veikloje paskatintų aktyviau dalyvauti jaunimą, ugdyti pilietiškumą.
Šis judėjimas verčia jaunimą aktyviau įsijungti ne tik į visuomeninį, bet ir politinį gyvenimą, inicijuoti pokyčius, kurie reikalingi tiek miestuose, tiek valstybės gyvenime, bendruomenėse.
Viena diskusijoje dalyvavusi moksleivė labai mėgsta anglų kalbą, todėl norėtų išvykti į Angliją arba JAV mokytis drabužių dizaino, nors tokia specialybė yra ir Vilniaus dailės akademijoje. Čia esą labai brangus mokslas, o užsienyje jis gal pigesnis.
R. Rudokas jai oponavo: Londone yra mokyklėlių, kuriose galima įsigyti ir šią profesiją, ir vidurinį išsilavinimą – tokioje mokykloje jau antrus metus mokosi jo septyniolikmetė dukra, tačiau ji pati susirado fondą, kuris apmoka jos mokslus.
„Pastaruoju metu tokių mokyklų vis daugiau atsiranda ir Lietuvoje. Baigusi mokslus mano dukra grįš į Lietuvą, nes niekada negalvojo suleisti savo šaknų užsienyje“, – teigė diskusijos vadovas.
Iš salės pasigirdo komentaras, kad į užsienį išvažiuojantys lietuviai turėtų save saugoti, nes ten ne viskas labai gerai, kaip manoma pas mus: apie 50–60 procentų mūsų tautiečių užsienyje yra visokio plauko sukčiai. Tad jeigu jau yra galimybė, geriau likti gyventi čia, Lietuvoje.

Valdžia nemyli žmonių?

Dėl lietuvių emigracijos į užsienį yra kaltinančių mūsų valstybės politiką – esą valdžiai žmonės nerūpi, ji nemyli žmonių. Iš salės pasigirdo replika, jog valdžios Lietuvoje nėra, čia yra tik giminės. Taip pradėta svarstyti, kas tą valdžią išsirinko. Pasigirdo rinkimų sistemos kritika. Dar viena problema: sunku į politiką prasimušti jaunimui, nes jauniems žmonėms nesuteikiamos sąlygos.
Tai paneigė jaunas Skuodo savivaldybės tarybos narys. Karjerą daryti jį paskatinęs faktas, kad draugai važinėja į Norvegiją, padirba ten vasarą, grįžę nusiperka prabangų automobilį, o išleidę visas uždirbtas santaupas, vėl išvažiuoja.
„Dirbdami taip kaip svetur, jie ir čia uždirbtų. Mums su draugu kilo noras įrodyti tai, todėl nuėjom į politiką ir patekome į savivaldą. Nesakykite, kad ta korupcija visur veši“, – kalbėjo skuodiškis.
Jis pasakojo, kad su draugu stengiasi išjudinti Tarybą priimti įvairius sprendimus, bet yra tokių valdininkų, kuriems bet kurios naujovės – baisu: jie laikosi įsikibę kėdės ir labai bijo, kad ji braška, nes gali netekti jos.

Už kanapes – subsidijos

Kaip viena pilietiškumo pasireiškimo alternatyvų – savanorystė. Padėti žmogui galima nebūtinai nupirkus kažką maisto bankui: pervesti per gatvę žmogų – tai taip pat bus savanorystė.
R. Rudoko pastebėjimu, nuo savanorystės, pagalbos vieni kitiems, prasideda labai įdomus bendravimas su žmonėmis. Dėkingumas, kuris ateina iš žmonių, atgalinis ryšys, gaunamas kam nors padėjus, gali padaryti labai didelius darbus. Ne veltui sakoma, kad valstybė nėra valdžia, valstybė yra žmonės. Ir viskas prasideda nuo jų. Per įdomią žmonių bendruomeninę veiklą galima inicijuoti keisti įstatymus.
R. Rudokas pateikė pavyzdį apie jo ir jo draugų bendradarbiavimą su Pluoštinių augalų augintojų ir perdirbėjų asociacija. Pasitelkus Europos Sąjungos pavyzdžius ir įstatymus, asociacijai pavyko Seimui įrodyti, kad kanapė – ne tik kvaišalas, bet labai geras ir daug kur naudojamas pluoštinis augalas. Kanapių pluoštas – gera statybinė medžiaga: daugelyje šalių ji tam naudojama. Lietuvos įstatymai auginti kanapes draudžia, o ES už kai kurių sertifikuotų kanapių rūšių auginimą gaunamos subsidijos. Po ilgų įrodinėjimų Seimas priėmė įstatymą, įteisinantį kanapių verslą.
Renginį R. Rudokui padėjusi vesti judėjimo „PRO. LT“ vadovė Agneta Ladek teigė, kad galvodami apie verslą, keli žmonės padarė gera ne tik sau, bet ir draugams verslininkams, kitiems žmonėms.

Būtina skatinti meilę tėvynei

Dar viena priežastis, kodėl jaunimas gręžiasi į užsienį – maži atlyginimai. Mažeikiškis Linas papasakojo istoriją apie elektroniko specialybę turintį vaikiną, kuris, čia dirbdamas, gavo du tūkstančius litų, o už tokį pat darbą Norvegijoje jam pasiūlė penkiolika tūkstančių litų.
Dar vienas perspektyvus vyrukas išvyko į Vokietiją dėl to, kad jam buvo pasiūlytas atlyginimas – penki tūkstančiai litų.
Kalbėjusysis prisipažino, kad dar būdamas 19 metų, jis gyveno Amerikoje, bet sugrįžo į Lietuvą, čia augina penkis vaikus.
„Mažeikiai man – pats geriausias miestas pasaulyje. Mes tikrai nepakonkuruosim atlyginimais nei su Norvegija, nei su Anglija, nei su Vokietija. Sugriauta po karo Europa pradėjo atsistatinėti, ir nei vokiečiui, nei belgui nekilo idėja išvažiuoti kažkur kitur. Visi pasiliko savo vietose“, – samprotavo mažeikiškis.
Tokių jaunimo judėjimų kaip „PRO. LT“ pagrindinis tikslas yra patriotizmo, meilės Tėvynei skatinimas.

Meilę turi skiepyti ir tėvai

Diskusijoje vis dėlto vyravo nuomonė, kad važiuoti į užsienį mokytis verta: ten visai kitoks mąstymas, kitoks požiūris į daugelį reiškinių. Bet svarbiausia – sugrįžti.
R. Rudokas retoriškai klausė: ar patys tėvai parodė savo vaikams, ką mes turime Lietuvoje, ar vaikai matę Stelmužės ąžuolą, Platelių regioninį parką, kitas įžymias vietas, kurias išvydę užsieniečiai atiduotų viską, kad galėtų čia gyventi; ar jie pasėjo meilę savo šaliai?
R. Rudokas teigė aplankęs visą pasaulį, daug ko pamatęs, mokąs keletą kalbų, galėjęs likti bet kurioje pasaulio šalyje, visai neblogai galėjęs dirbti kitus darbus, pritapti prie bet kurios bendruomenės, bet likti užsienyje nenori.
„Mano vaikai jau suaugę, mama pasirūpinta, ji gyvena normaliai. Manęs čia niekas nelaiko, galėčiau kad ir dabar susikrauti lagaminus ir išvažiuoti, bet nenoriu“, – tikino aktorius.
Ar iš kitos šalies Lietuvos mylėti negalima?
„Lietuva, Lietuva, tu iš tolo taip gražiai atrodai…“ – pacitavo poeto eiles R. Rudokas ir pridūrė, kad iš toli galima mylėti Lietuvą žodžiais, ilgesiu, bet kam mylėti iš toli, jei mes galime gyventi ir mylėti ją čia pat – dirbdami ir dar kažkokią naudą atnešdami.