Tikriausiai teko kada matyti apgirtusį paauglį. Jei gerai „padaugina“, tai ir į „greitąją“ papuola. Jaunieji „Santarvės“ žurnalistai nusprendė pasidomėti, kodėl girtavimas toks populiarus tarp jaunimo. Tikriausiai nedažnas tėvas nuperka svaigalų, bet kam to reikia, jei gali nusipirkti ir pats?
Tai atskleidė atliktas žurnalistinis tyrimas.
LAIMIKIS – 6 LITRAI SVAIGALŲ
Penktadienis. Nekantraudama laukiu vakaro – kartu su drauge bandysime įsigyti alkoholio. Skubu į susitikimo vietą, kur manęs jau laukia draugužė. Viena kitą pasitinkame šelmiškomis šypsenomis. Bandysime daryti, ko negalima…
Pirmas objektas – kioskas. Prisispaudusios prie vieno namo kampo, stebime pirkėjus. Kai aplinkui nieko nebematyti, įsidrąsinusios prisėliname ir mes. Paprašome vynuoginio „Fizz“. Išsitraukiu savo krepšį, kad greičiau galėčiau paslėpti pirkinį, bet pardavėja tik n kartų pasitikslinusi, ko norime, lėtai ir abejingai paduoda butelį. Supratusios, kaip lengva nusipirkti draudžiamo vaisiaus, jaučiamės drąsiau. Pamačiusios dvi bendraamžes, perkančias gėrimus kitame „objekte“, drąsiai prieiname ir nusprendžiame nusipirkti ko nors stipresnio. Paprašome „bambalio“ alaus.
Kitapus langelio sėdinčiai senutei nesukeliame jokio įtarimo net tada, kai pribėgę dešimtmečiai ima tvirtinti, kad mums tik šešiolika. Ji tik pasitikslina, kokio alaus pageidaujame, ir bruka į rankas plastmasinį butelį.
Traukiame toliau. Šimtu procentų įsitikinusios pergale, paprašome dviejų skardinių alaus. Atsakymas: „Mergaitės, jūs dar labai jaunos“ mus pribloškia. Tačiau tik trumpam. Po minutės įtemptos tylos išgirstas: „Ko norėsite?“, leidžia mums lengviau įkvėpti. Taigi papildžiusios savo jau ir taip sunkų krepšį dar dviem skardinėmis alaus, einame didesnio prekybos centro link.
Prekybos centre tik mes ir kelios pardavėjos, kurios, atrodytų, mūsų nė nepastebi. Todėl pačiupusios šampano butelį atsistojame prie kasos, kur susiraukusi pardavėja iškart pareikalauja paso. Mes atsakome, jog užmiršome pasiimti. Tai nepadeda išsisukti, todėl susigėdusios sprunkame laukan.
Pabaigai sugalvojame mano krepšį papildyti bent vienu butelaičiu degtinės. Lengvai įsigytas degtinės butelis buvo paskutinis, užtat solidžiausias laimikis.
BAUDŽIAMI PARDAVĖJAI, TĖVAI IR PATYS PAAUGLIAI
Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus prevencinio poskyrio nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistė Irena Nacienė sako, kad dėl alkoholio pardavimo nepilnamečiams kalti pardavėjai. Pradėję dirbti parduotuvėje, jie supažindinami su prekybos taisyklėmis. Viena iš jų – alkoholis parduodamas tik asmenims nuo 18 m. Bet pareigūnė pripažino, kad pardavėjus sunku nubausti, nes sugauti paaugliai labai retai įvardija alkoholio jiems pardavusį asmenį ar parduotuvę. Prekybininkams už tai gresia bauda nuo 200 Lt. Alkoholio nepilnamečiai nusiperka be problemų, o pardavėjų šiemet nubausta tik 6.
Baudžiami ne tik pardavėjai, bet tėvai ir patys paaugliai. I. Nacienė informavo, kad už vaikų iki 16 m. amžiaus alkoholio vartojimą šiemet nubausti 46 tėvai, nuo 16 m. – 63 nepilnamečiai. Suskaičiavus dar ir pakartotinai nubaustus paauglius, skaičius auga – iš viso 111 vaikų.
Pareigūnė tvirtino, kad daugelį tokių nusižengimų tvarkos sergėtojai pastebi patruliuodami renginių metu, kai vaikai leidžia sau gurkšnoti alų viešose vietose. Pareigūnų akiratin patekę paaugliai teisinasi tik norėję paragauti, atsipalaiduoti, tvirtina gėrę nedaug, bet apsisukusi galva.
BE ALKOHOLIO – NENORMALU?
Įsitikinome, kad alkoholio nepilnamečiai gali lengvai nusipirkti, net eilutėje tenka palūkuriuoti. Bet kodėl paaugliai apskritai pradeda gerti?
Psichologė Jūratė Pivariūnienė sako, jog pirmoji priežastis – vaiko sąmonė užfiksuoja tai, ką jis mato aplinkoje: „Beveik kiekvienoje šeimoje ant šventinio stalo yra alkoholio“. Visur – filmuose, reklamose, yra rodoma, kad alkoholis sukuria šventę, pataiso blogą nuotaiką. Išgėrę suaugusieji tampa linksmesni, todėl jaunimas ir nebeįsivaizduoja, kaip kitaip galėtų linksmintis. Vieną kartą išgėręs stiklinę alaus atsipalaiduoji, kitą kartą – ir užsikabini, o vėliau be alkoholio nebegali atsipalaiduoti. Paauglys gali gerti ir todėl, kad bijo būti išstumtas iš draugų rato, ieškodamas nusiraminimo“.
Žinoma, kad visi svaigalai kenkia jaunam organizmui. Psichologė pastebi, kad dažnai geriant iki sąmonės aptemimo, pakenkiama atminčiai, dėmesiui, gali atsirasti baimės, nerimo, nepasitikėjimo jausmas. Tokiam žmogui darosi daug sunkiau prisiminti ir susikaupti.
PINIGŲ DUODA TĖVAI
Penkiolikametis Mantas (vardas pakeistas – aut. past.) vartoja alkoholį jau gana seniai. Viskas prasidėjo nuo draugų. Vaikinas norėjo pasirodyti prieš juos, todėl pradėjo gerti. „Geriu, nes džiaugiuosi jaunyste, kitaip sakant, turiu draugų, su kuriais galiu tai padaryti. Išgėrus atsiranda ir merginų, ir su jomis daug įdomiau“. Pagalvojęs priduria, kad vienas tikrai negertų.
Gerdamas vaikinas sako jaučiąsis gerai, jam visiškai neskauda širdies dėl to, tik pasak jo, reikia suprasti teisingai. „Kiek jaunų žmonių geria daugiau už mane“, – svarstė Mantas, kuris daugumos penktadienių neatsimena.
Tėvai už tokius veiksmus, žinoma, nepagiria, bet jį supranta. „Nemuša, nebara manęs už tai, dar ir pinigų įduoda. Tik pyksta, kad ne laiku grįžtu, nes turiu pareiti iki 12 val. nakties“, – pasakoja apie tėvų reakciją Mantas.
KAS NAIKINA PAAUGLIUS?
Manto pasakojimas rodo, kad kai kurie tėvai į girtaujančius vaikus žiūri neatsakingai. Tam pritaria ir Psichikos sveikatos centro vaikų ir paauglių psichiatrė Virginija Berenienė: „Sužinoję, kad jų vaikas vartoja alkoholį, tėvai visais įmanomais būdais bando tai nuslėpti. Nenorėdami šio fakto pripažinti, tėvai kenkia savo vaikui, net nepagalvodami, kad jis gali tapti alkoholiku. Nors tarp paauglių tai pasitaiko retai, tokių pacientų turime”.
Konkrečiai dėl alkoholio į centrą kreipiasi tik Globos namai, o tėvai dažniau vaikus atveda dėl blogo elgesio – mokyklos nelankymo ir bėgimo iš namų. Psichiatrė pastebi, kad pradėjus gilintis į tokias problemas paaiškėja, jog prie to prisideda alkoholis.
„Užtenka prisigerti kartą per savaitę, kad po metų išsivystytų psichinė priklausomybė. Mūsų centras neužsiima profilaktika. Bet jei žmonės nebūtų abejingi vienas kito problemoms, padėtis pagerėtų. Alkoholį turėtų pakeisti užimtumas, veikla, kuri padėtų pasitenkinti“, – įsitikinusi V. Berenienė.
NEPAGAUTAS – NE VAGIS
„Jaunystėje reikia sportuoti, sveiką gyvenseną propaguoti, o ne blogais dalykais užsiiminėti“, – sako Mažeikių Pavasario vidurinės mokyklos direktorius Stanislovas Jakučinskas, prakalbus apie paauglių girtavimą.
Direktorius paprastomis savaitės dienomis išgėrusių moksleivių sakė nepastebėjęs, kita kalba apie šokių vakarus, bet ir čia, kaip sakoma, nepagautas už rankos – ne vagis. Paaugliai įsigudrina išgerti ne mokyklos teritorijoje, o prieš eidami į ją – dar namuose arba laiptinėse. Pagavus girtą paauglį, skiriamos nuobaudos, papeikimai, pranešama tėvams, socialinei pedagogei bei klasės auklėtojui.
BUS MOKOMA SAVIKONTROLĖS
Padėtį mokyklose turbūt geriausiai žino socialiniai pedagogai, kurie su vadinamaisiais problemiškais paaugliais bendrauja daugiausia. Su „Pagreičiu“ kalbėjusi socialinė pedagogė prašė neminėti jos pavardės, nes nenori prarasti paauglių pasitikėjimo.
„Apklausų duomenys rodo, kad net 85 proc. Lietuvos paauglių yra bandę alkoholio. Nemažas procentas teigia nežinantys, kodėl geria ir kam jiems to reikia. Kitos priežastys – mada, noras atrodyti dideliu, suaugusiu, kietu, nemokėjimas atsispirti. Todėl dažniausiai viskas prasideda iš smalsumo ir neturėjimo ką veikti“, – sako pedagogė.
Pamačiusi ir nutvėrusi girtą paauglį, apie įvykį moteris praneša jo tėvams, tačiau niekada neskuba skambinti policijai – visada geriau suteikti dar vieną šansą.
„Dirbdama su vaiku asmeniškai, nesistengiu jo išauklėti, o ieškau priežasčių, kurių skatinamas jis vartoja alkoholį. Nė viena mokykla, nė vienas žmogus nenori matyti vis giliau grimztančio jaunimo. Tačiau ne visi moka jį patraukti savo pusėn ir apžavėti kuo nors kitu. Bet ieškome būdų šiai problemai išspręsti. Per klasių valandėles pagal specialias programas grupėmis bandysime žaisti ištisą žaidimų ciklą. Šių žaidimų metu bus mokoma bendravimo, kaip pripažinti elgesio pasekmes, kaip įveikti nuobodulį, tobulinami savikontrolės įgūdžiai”.
TĖVAI TURI KALBĖTI APIE ALKOHOLIO POVEIKĮ
Roma ir Gintas – jau nebe alkoholikai. Daug metų tokie buvę, dėl alkoholizmo skyręsi ir vėl tuokęsi vyras ir žmona šiandien pripažįsta, kad jei būtų negėrę, ir sveikata, ir atmintis būtų daug geresnė. Kaip įprasta, pradėjo nuo „nedaug“, o paskui grimzdo gilyn.
Roma apgailestauja, jog niekas jai nesakė, kad gerti yra negerai, neragino mesti.
Bet Roma ir Gintas pradėjo gydytis. „Aš žinau viena – Dievas gali padėti visiems“, – įsitikinusi iš alkoholizmo liūno išsikapsčiusi moteris. Pamažu pora prisitaikė prie gyvenimo be alkoholio.
Sutuoktiniai sako, kad nuo vaikų nieko neslepia, dažnai prisimena tą juodąjį savo gyvenimo periodą. Su visa šeima eidami gatve ir pamatę girtą žmogų, jie paragina vaikus atkreipti dėmesį, paklausia, ar šiems patiktų, jei mama tokia ateitų į mokyklą arba tėtis šlaistytųsi gatvėmis.
Romos ir Ginto manymu, šeimose, kuriose girtaujama, vaikai auga užguiti, nepasitikintys savimi. Gyvas pavyzdys – jų šešiolikametis sūnus. Vaikinas uždaresnis, mažiau kalbus nei jo aštuonmetė sesutė. Į šeimą įsiliejo ir dar vienas asmuo – septyniolikametė Greta (vardas pakeistas – aut. past.). Po ilgo bendravimo, mergina nusprendė palikti globos namus ir pabandyti gyventi jų šeimoje. Jai taip pat buvo papasakota apie Ginto ir Romos praeitį. Gretai tai buvo pažįstama – jos tėvas taip pat alkoholikas.
KAS MĖNESĮ – PO STIPRIAI APSINUODIJUSĮ PAAUGLĮ
Mažeikių ligoninės vaikų ligų skyriaus vedėja Rita Lidžiūtė „Pagreičiui“ sakė, jog per 2005 metus į priėmimo skyrių buvo atvežta dvylika vaikų bei paauglių, apsinuodijusių alkoholiu. Šiemet situacija panaši – 11 atvejų. Keista, bet rugsėjo pirmąją nebuvo atgabentas nė vienas paauglys, tuo tarpu ankstesniais metais tokių atvejų pasitaikydavo.
R. Lidžiūtės teigimu, girtus vaikus dažniausiai atveža greitosios pagalbos tarnyba, tačiau pasitaiko atvejų, kai žmonės randa paauglius gulint parkeliuose ar laiptinėse.
Vedėjos teigimu, merginų ir vaikinų santykis panašus.
„Pas mus patenka tik stipriai apsinuodiję paaugliai, bet aš esu įsitikinusi, kad geriančių yra daug daugiau“, – neslėpė gydytoja. Dažniausiai į priimamąjį patenka „naujokai“ arba tie, kurie nejaučia „stabdžių“. Apie į ligoninę patekusius girtus paauglius pranešama policijai, o ši turi informuoti vaikų teisių apsaugos specialistus.
Gydytoja sako, jog ją dažnai stebina tėvų reakcija – jie lieka abejingi: „Kartą į priimamąjį buvo atvežta ketvirtokė. Sunku buvo patikėti, kad jai tik 10 metų. Apie trečią valandą nakties paskambinus mergaitės mamai, ši pareiškė, jog dabar pati serga ir nežada atvykti. Kitą rytą atvažiavusi mama pirmiausia apkaltino personalą, esą jie šmeižia jos dukrą, kuri tik parkrito ir susitrenkė galvą.
Arba kitas atvejis. Į ligoninę atvežtas girtas septyniolikos metų vaikinas kitą dieną, mamos padedamas, su visu kateteriu iš jos pabėgo“.
Tačiau būna ir kitaip reaguojančių tėvų, kurie supranta ir savo, ir vaikų kaltę. Daktarė prisiminė, jog kartą pasakius, kad dabar teks pirkti vaistų nuo galvos skausmo, paauglio mama paaiškino, kad ne vaistus gers jos atžala, o teks mėžti mėšlą kaime už tokius dalykus.
VISKAS PRASIDĖJO AKMENS AMŽIUJE
Anoniminiai alkoholikai (AA) – tai draugija vyrų ir moterų, kurie dalijasi savo patirtimi, jėgomis ir viltimi, norėdami padėti sau ir kitiems sveikti nuo alkoholizmo. Tai vieta, kurioje bene geriausiai galima suprasti, ką reiškia riba tarp alkoholio vartojimo ir nebevartojimo.
„Viskas prasidėjo dar akmens amžiuje, kai kažkas netyčia paragavo supuvusio obuolio. Paragavo – „apsinešė“, ir patiko. Tuomet jau kirsdavo medžius ir laukdavo, kol pagaliau supus obuoliai“, – nelinksmai pasakojo vienas iš AA klubo narių.
„Jau aštuntoje klasėje buvo „ne lygis“ eiti į šokius „nepadarius“ butelio“, – prisiminė vyras. Taip esą todėl, jog trūksta žinių ir nė vienas paauglys negalvoja, kad taps priklausomas nuo alkoholio. Žinoma, ne kiekvienam taip gali atsitikti, bet statistika sako, kad priklausomybė gresia 60 procentų.
„Alkoholizmas – tai liga, o ne pasileidimas, kaip mano daugelis“, – paaiškino kitas vyriškis. Jis sakė, kad tik susidūrę su atstūmimu, alkoholikai supranta, jog kažkas yra ne taip. Kol aplinkiniai sako „negerk, blogai darai“, kaip tik norisi gerti ir elgtis priešingai. O kai pareiškia – „gerk, kiek begali, kol mirsi“, tuomet tai priverčia susimąstyti.
Pašnekovas tikino, jog auklėja savo vaiką taip, kad nebūtų per gimtadienius jokio vaikiško šampano, nes tai berniukui keltų asociacijas su tuo, jog ateityje jis gers tikrą šampaną. Daugiau vaikas nemato geriančių tėvų bei jokio alkoholio namuose. „Jei vaikas matys, kad aš blaivus, tai ir jam, manau, nebus noro būti girtam“, – pasakojo vyras.
Gabrielė RUBEŽIUTĖ, Živilė DIMINSKYTĖ
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Tik nedaugelyje prekybos vietų Mažeikiuose laikomasi įstatymo – nepilnamečiams svaigalai neparduodami.
