Antanas Dargis – apie muziką, kūrybą ir pedagogiką

Legendinės grupės „Sekmadienis“ įkūrėjas, aranžuotojas, dainavimo mokytojas, išugdęs nemažai žinomų dainininkų, kurie dabar sėkmingai perduoda savo patirtį kitiems, Antanas Dargis rugpjūtį Druskininkuose vykusio tarptautinio dainininkų konkurso-festivalio „Žvaigždžių sonata“ organizatorių buvo pripažintas geriausiu šių metų mokytoju.

Simboliška, kad pasikalbėti apie mokytojavimą, kūrybą, mokinius su žinomu mažeikiškiu susitikome Mokslo ir žinių dieną.

Vasara buvo aktyvi

Rugsėjo 1-oji. Mieste po vasaros akivaizdus pagyvėjimas, gatvėse pilna pasipuošusių vaikų su gėlėmis rankose, juos į naujų mokslo metų pradžios šventes lydinčių tėvų… Toks sujudimas skelbia naują pradžią.

Tad ir pokalbį su A. Dargiu pradedu nuo klausimo, ką jam reiškia ši data, ar kelia kokių nors sentimentų.

„Kadaise dešimt metų dirbau muzikos mokytoju tuometėje Mažeikių pirmojoje vidurinėje mokykloje, dabartinėje Merkelio Račkausko gimnazijoje. Tada Rugsėjo 1-oji man buvo pakilesnė, didesnė šventė. Pasipuošę, per vasarą ūgtelėję mokiniai, gėlės, šypsenos… O kalbant apie šią naujųjų mokslo metų pradžią, jos nelabai jaučiu“, – atsakė „Santarvės“ pašnekovas.

Šią vasarą jis neturėjo nė vienos laisvos savaitės, kurią galėtų pavadinti atostogomis. Viena mažeikiškio mokinė reguliariai lankė dainavimo pamokas, birželį buvo festivalis „Baltic voice“, dar reikėjo padėti mokiniams ruoštis vietos renginiams: Pasienio festivaliui, „Aitvarų šventei“. Be to, pašnekovas aktyviai užsiėmė savo pagrindine veikla – aranžuočių kūrimu.

„Žodžiu, vasarą turėjau veiklos ir ji nebuvo nutrūkusi. Tad ir Rugsėjo 1-oji – kaip naujos pradžios šventė, kaip atskaitos taškas, man nelabai ryški. Aišku, socialiniuose tinkluose su kolegomis pasveikinome vieni kitus. Mieste mačiau mokinių ir jų tėvų sujudimą“, – kalbėjo A. Dargis.

Stengiasi padėti gabiausiems

Dabartinė muzikos pedagogo veikla yra įvairialypė. Jis – aranžuotojas, prodiuseris ir daugiau nei 40 metų – mokytojas.

Po darbo bendrojo lavinimo mokykloje A. Dargis tapo mokytoju ir 30 metų gyvavusios grupės „Sekmadienis“ atlikėjams. Vėliau pradėjo pavienius vaikus ir jaunimą mokyti dainavimo.

Mažeikių kultūros centro dainavimo studijai vadovaujantis muzikos pedagogas sako turintis standartinį skelbimą – jis kviečia prisijungti vaikus ir jaunimą, norinčius mokytis dainuoti. Šį kvietimą rugpjūčio mėnesį jis buvo paskelbęs internete.

Priimti mažeikiškis gali ir nori tik iki 10 mokinių. Pedagoginis darbas reikalauja laiko. Vienam vaikui per savaitę tenka po dvi standartines 45 minučių pamokas. Dažnai nutinka taip, kad pamoka užsitęsia iki valandos. O pagrindiniu savo darbu pašnekovas vadina aranžuočių kūrimą.

„Stengiuosi padėti gabesniems vaikams. Norisi, kad jie nesigailėtų laiko, skiriamo mokymuisi dainuoti, ir savo pastangų“, – pasakojo pedagogas.

Svarbu neperlenkti lazdos

A. Dargis pripažino: pedagogo darbe pasitaiko įvairių rezultatų. Būna, kad vaikai stengiasi, lanko dainavimo pamokas, o po kurio laiko entuziazmas ir pastangos nuslūgsta, tada paaiškėja, jog „svajonė dainuoti“ yra ne jų pačių, o jų tėvelių siekiai ar neišsipildę lūkesčiai.

Bet yra ir kitokių pavyzdžių, kai nenoriai į muziką, dainavimą žiūrėję mokiniai užaugę tampa šių sričių profesionalais.

„Žodžiu, tėvai turi tokią prievolę, pareigą, jei reikia arba kai reikia, šiek tiek savo atžalas paspausti. Tai, sakyčiau, labai subtilus dalykas, nes per daug spaudžiant galima perspausti. Pavyzdžiui, žinau atvejį, kai vaikas išdykaudamas lauke pasistengė susilaužyti ranką, kad tik jam nereikėtų groti…

Svarbus ir mokytojų vaidmuo. Jie turi būti ir psichologai – įsiklausyti į mokinį, o kartu – ir į jo tėvus“, – tvirtino „Santarvės“ pašnekovas.

„Žvaigždžių“ liga nesunkiai įveikiama

A. Dargis gražių prisiminimų ir žodžių randa apie savo buvusias mokines: atlikėją, dainų kūrėją, pedagogę Jūratę Miliauskaitę, psichologės išsilavinimą įgijusią, tačiau laisvalaikiu dainuojančią Gintarę Korsakaitę, vokalo mokytoją Agnę Michalenkovaitę, koncertuojančią su Kastyčiu Kerbedžiu, puikių rezultatų televizijos projekte „Lietuvos balsas. Kartos“ pasiekusias Austėją Petrauskaitę ir Rugilę Kairytę.

Didžiuojasi jis ir dabartinių mokinių pasiekimais Lietuvoje bei užsienyje vykusiuose konkursuose, festivaliuose.

Knietėjo A. Dargio paklausti, ar būna atvejų, kai po vieno ar kito sėkmingo pasirodymo jauniesiems atlikėjams pasireiškia vadinamosios žvaigždžių ligos požymių.

„Jei taip atsitinka, gražiai paaiškinu, kad dirbu su paprastais vaikais, kurie nori mokytis dainuoti ir stengiasi. Pasakau, kad pas mane žvaigždžių nėra. Dažniausiai to ir užtenka“, – šyptelėjo pedagogas.

Smagiausia – stebėti asmenybės augimą

Kai vyksta konkursas-festivalis, nemažai jaudulio patiria ir į sceną išeinantys jaunieji atlikėjai, ir jų mokytojai.

Pasak A. Dargio, stebint mokinio pasirodymą, girdint vieną kitą klaidelę, galvoji, kur dar reikės padirbėti. Jei viskas mokiniui pasiseka, jei jis laimi, apima džiaugsmas.

„Vaiko laimėjimas – ir mokytojo darbo įvertinimas. O, kita vertus, ne visi ir ne visada laimi ir ne visi gali būti tais laimėtojais. Vertinant per mokytojo prizmę, laimėjimas, pavyzdžiui, yra ir tai, kad susikaustęs, nedrąsus vaikas per laiką išdrąsėja, scenoje jaučiasi laisvai. Jei atmestume materialius dalykus, didžiausias atlygis už darbą, laiką, pastangas yra galimybė matyti to vaiko kaip asmenybės, kaip dainininko augimą“, – kalbėjo mažeikiškis.

Ilgametės pedagoginio darbo patirties turintis pašnekovas pastebi: šiuolaikiniai mokiniai drąsesni, atkaklesni. Jie gerai moka anglų kalbą ir nebūna didelių problemų, kai tenka išmokti dainų tekstus ta kalba. Be to, ir jų gebėjimai dainuoti šiais laikais didesni.