Antradienį iš pat ryto Mažeikių gatvėmis vaikščiojo spalvingai pasidabinę persirengėliai: buvo švenčiamos Užgavėnės. Šią seną šventę švenčia ne tik miestiečiai, bet ir kaimo žmonės. Daug kur buvo deginama visas bėdas bei negerumus simbolizuojanti Morė.
Nuo ankstaus ryto Užgavėnių žydeliai pasitiko svečius ir „Santarvės” laikraščio redakcijoje.
DALYVAUJA ETNOKULTŪRINIAME PROJEKTE
Mažeikių „Žiburėlio” pradinėje mokykloje Užgavėnių personažais tapo ne tik mokiniai ir mokytojai, bet ir administracijos darbuotojai, kai kurie mokinių tėvai. Mokyklos direktorė Jovita Mingėlienė sakė, kad Užgavėnių tradicijos jų mokykloje gyvos nuo pat įsikūrimo pradžios – 1992-ųjų metų.
„Žiburėlio” pradinė – viena iš rajono penkių mokyklų, dalyvaujančių projekte „Lietuvių etninės kultūros vertybės Europoje”. Pasak šio projekto vienos iš pagrindinių vykdytojų – etnokultūros konsultantės mokytojos Raimondos Česnauskienės, šiuo projektu siekiama sudaryti galimybes švietimo darbuotojams tobulinti etninės kultūros, tarpkultūrinę kompetencijas.
PERSIRENGĖLIAI APLANKĖ DRAUGUS
Užgavėnių šventėje mokytojos R. Česnauskienės kasmetis personažas „generolas” vadovavo visai persirengėlių kompanijai. Įspūdingai ilga eisena, lydima muzikantų, kelianti didelį triukšmą, aplankė savo draugus – lopšelį-darželį „Žilvitis”, mokyklos filialą „Eglutė”, Žiemą eisenos dalyviai varė ir iš „Gabijos” gimnazijos kiemo.
Vaikai nešėsi spalvingus plakatus su užrašais „Žiema, Žiema, bėk iš kiemo”, „Kas tą Žiemą išvarys – „Žiburys”, „Šaukia raganos, velniai, Kanapinis, Lašininis kvies pavasarį čionai!”.
Mokyklos kieme vyko įnirtinga Kanapinio ir Lašininio dvikova. Sužeistiesiems į pagalbą skubėjo būrys baltai apsirengusių „sanitarių”.
DEGINO SAVO BĖDAS
Užgavėnių dalyviai smagiai linksminosi: dainavo, šoko, žaidė ratelius.
Šventės kulminacija – Morės iškamšos su vaikų bėdomis deginimas. Mokykloje iš anksto vyko akcija: visų klasių mokiniai ant lapelių rašė savo bėdas, kurių nori atsikratyti ir jas sudeginti. Vaikai, anot mokytojos Raimondos, šioje akcijoje dalyvavo labai noriai, rimtai rašė savo bėdas, dėjo jas į maišelį ir labai bijojo, kad nepabėgtų. Savo bėdas ir bėdeles surašė net mokyklos direktorė.
Vėliau žvarbią šventės dieną dalyviai vaišinosi tradiciniais Užgavėnių patiekalais: blynais ir kakava.
GIMDĖ PER UŽGAVĖNES
Etnokultūrinių renginių entuziastė mokytoja R. Česnauskienė pasakojo, kad Užgavėnės į jos gyvenimą atėjo dar iš kūdikystės. Buvusi kaimynė senmergė visus šešis šeimoje augusius vaikus aprengdavo žydukais, Raimondai kaip vyresniajai duodavo didelę lazdą ir vaikus lydėdavo. „Ir nu tuo laika, kor bebūno, tėn butėna eino švęsti Užgavėnių. Ta yr dėdėlė linksmų žmonių švėntė”, – savo gimtąja žemaičių tarme porino trečiokų mokytoja.
Net sūnų Raimonda gimdė per Užgavėnes. „Viena koja mintimis buvau Užgavėnių procesijoje, kita – ligoninėje”, – sako moteris.
PASKYRĖ „GENEROLU”
Per Užgavėnes, sako mokytoja, reikią iš visos „dūšios” patrypti, išsišaukti, išsidainuoti, tikrai išvaryti žiemą. Tada pasidarys gerai, nes su More sudeginamos visos bėdos, žmogus po to vėl pasidaro „šviežias” ir per žemę eina lyg vėl nauja koja. Raimondai atrodo, kad viską, kas buvo blogai, išleidžia lyg pro kaminą.
Moteris pasakoja, kad tik pradėjus dirbti mokytoja, mokyklos direktorė paskyrė ją Užgavėnių „generolu” ir nuo to laiko ji su savo triukšminga šauniąja armija varo žiemą iš visų savo aplinkinių draugų kiemų. „Tada ir vėl gyvename draugiškai”, – baigia pasakoti mokytoja.
RENKASI TREČIĄ KARTĄ
Pavakarę į vieną kaimo parkelių rinkosi ir Auksūdžio žmonės. Vieni čia atėjo tik paganyti akių, kiti iš anksto buvo persirengę įvairiais Užgavėnių personažais: raganomis, čigonais, žydeliais.
Bendras Užgavėnių karnavalas Auksūdyje organizuojamas jau trečius metus. Šiemet šventę, padedant auksūdiškiams, organizavo kultūros namų direktorė Loreta Tenienė ir bendruomenės pirmininko pavaduotoja Ingrida Braziulienė.
Šventėje skambėjo pačių kaimo žmonių akordeonais grojama muzika, kas norėjo, galėjo pašokti ir skambant magnetofono įrašams.
Mažieji auksūdiškiai turėjo progą pasivėžinti arklio traukiamu vežimu.
Savo šeimininkiška patirtimi dalijosi kaimo moterys, vos ne kiekviena siūliusi keptų mielinių blynų su uogiene ar kakavos.
Vėliau auksūdiškiai šoko ir dainavo prie didelio Užgavėnių laužo, ant kurio užkelta Morė vis nenorėjo degti.
LINKSMINOSI IR REIVYTIŠKIAI
Nuotaikingon šventėn vakare į aikštę prie „Kregždutės” darželio-mokyklos gyventojus kvietė ir Reivyčių kaimo bendruomenė.
Daug kur tą dieną iš kiemų varyta žiema, suvalgytas ne vienas Užgavėnių blynas ar išgertas ne vienas litras kakavos. Juk sakoma, kad per Užgavėnes reikia valgyti kuo sočiau ir riebiau, nes po jų prasideda rimties metas – gavėnia.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
