Mažeikių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje bėgikas kirto simbolinę finišo juostą – sujungtas ugniagesių rankoves. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
„Pavargau, bet tikiuosi išsimiegoti. O rytoj – į Akmenę“. Tokie buvo pirmieji žodžiai vilniečio ugniagesio gelbėtojo Aido Ardzijausko, kuris, tęsdamas bėgimą apie Lietuvą, pasiekė Mažeikų priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.
Pareigūną palydėjo vietos kolegos
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos penktos komandos ugniagesys gelbėtojas A. Ardzijauskas užsibrėžė tikslą – per 24 dienas įveikti 1084 kilometrus ir apibėgti Lietuvą, aplankant 24 šalies miestus.
Trečiadienio popietę jis pasiekė Mažeikius – išbėgęs iš Skuodo Mažeikių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje bėgikas finišavo, 54 kilometrus įveikęs per 5 valandas 46 minutes.
„Visi sako, kad sunkiausios būna antroji ir keturioliktoji daugiadienio bėgimo dienos. Šiandien buvo keturioliktoji, tačiau nepasakyčiau, kad ji buvo sunki: nuo sankryžos į naftos gamyklą lydėjo būrys šioje įmonėje dirbančių ugniagesių gelbėtojų, nuo miesto ribos – Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos kolegos, tad buvo smagu“, – po finišo pasakojo vilnietis.
Bėgikas prisipažino, kad bėgti iš Kretingos į Skuodą (tokioje pat 54 km atkarpoje jis sugaišo 6 valandas ir 16 minučių) buvo sunku, nes jėgas sunkė karštis. Tuo tarpu ties Židikais sustojus užkąsti, užslinko debesėliai ir bėgti mūsų rajone buvo malonu.
Maršrutą skirstė pagal atstumą
Pareigūnas tarp bėgikų – ne naujokas. Jis jau yra įveikęs septyniolika klasikinio maratono bėgimų, septynis kartus dalyvavo šimto kilometrų bėgime, šešis kartus – 101 kilometro bėgimuose, tiek pat kartų išbandė jėgas daugiadieniuose bėgimuose.
„Bėgimas man yra laisvalaikis, pomėgis ir gyvenimo būdas. Kai po patirtų traumų 1980 metais po truputį pradėjau bėgioti, taip ir bėgioju. 2003 metais bėgau su draugais iš Vilniaus į Taliną, tais pačiais metais kretingiškis Petras Silkinas vienas pats surengė bėgimą apie Europą. Bėgdamas į Estijos sostinę pagalvojau, kad reikia ir man vienam apibėgti savo šalį“, – prisiminė bėgikas.
Aidas prisipažino, kad bėgimo metu negalvoja apie kilometrus – sunku bus bėgti, jei galvosi tik apie laukiantį finišą. Tik iš vakaro pasižiūri, kokią distanciją reiks nubėgti. Planuodamas distanciją bėgikas išdėstė ją taip, kad ilgi atstumai kaitaliotųsi su trumpais.
„Dvi dienas bėgau daugiau kaip po penkiasdešimt kilometrų, ketvirtadienio rytą iš jūsų miesto bėgsiu į Akmenę, iki kurios atstumas – tik apie trisdešimt kilometrų, tai jau bus kaip poilsis. Po to laukia šešiasdešimties kilometrų bėgimas iki Joniškio, tuomet – dar ilgesnė atkarpa į Biržus.
Visiems sakau, kad sunkiausia buvo du dalykai – suorganizuoti bėgimą ir iš ryto, kai suskamba žadintuvas, keltis ir bėgti į trasą“, – juokėsi bėgikas.
Iš naujo pamatė šalies grožį
Pareigūnas įsitikinęs, kad bėgioti yra būtina visiems ugniagesiams gelbėtojams – jeigu tu negali bėgti dvidešimt minučių, tai kaip gali tiek laiko įtemptai dirbti gesindamas gaisrą? Be to, bėgimas ugdo ištvermę ir užsispyrimą.
„Graži ta mūsų Lietuva, mes tik patys to nepastebime. Kai per ją bėgi, tai pamatai tokių gražių vietų, tokių jaukių miestelių… Ir pagalvoji, kuo mes skiriamės nuo kitų Europos šalių“, – sakė bėgikas.
Bėgikui kelia nerimą tik mūsų vairuotojų kultūra – jie neatsargiai lenkia, beveik stumia į pakraštį, nepagalvoja, kad vėjo trauka gali numesti ir traumuoti bėgiką.
„Kiek iš tikrųjų nubėgau kilometrų, neskaičiuoju: pasibaigus bėgimui, atsikelsiu pirmadienį ir suskaičiuosiu“, – sakė birželio 23-iąją Vilniaus „Vingio“ stadione finišuosiantis sportininkas.
