Apibendrintos Europos paveldo dienos

Europos paveldo dienų Mažeikiuose uždarymo metu padėkos raštai įteikti labiausiai darbo įdėjusiems jos dalyviams. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

[nggallery id=214 template=caption]Dešimt dienų Mažeikių rajone vyko Europos paveldo dienos. Gausu renginių buvo beveik visose seniūnijose, – visa tai aptarta, apibendrinta baigiamajame paveldo dienų renginyje.

Rengėjai geranoriški

Europos paveldo dienų renginiai šiemet vyko aštuoniose rajono vietose: Viekšniuose, Sedoje, Židikuose, Laižuvoje, Tirkšliuose, Daubariuose ir Mažeikiuose. Organizuota daug susitikimų su įdomiais žmonėmis, ekskursijų, paskaitų, parodų, koncertų, demonstruoti filmai, vyko kitokios šventės, kuriose kasmet apsilanko vis daugiau žmonių.
Savivaldybės kultūros ir sporto skyriaus vyresnioji specialistė, paminklotvarkininkė Eugenija Kupliauskienė džiaugėsi, kad šiemet buvo labai dėkinga paveldo dienų tema, ir seniūnijos, bendruomenės, mokyklos, kolektyvai, pavieniai asmenys turėjo puikią progą visuomenei parodyti vietos dvasią.
„O svarbiausia, kad nieko nereikėjo raginti, prašinėti, nurodinėti. Viskas vyko kažkaip savaime. Vietos bendruomenės, žmonės pilni entuziazmo, geranoriškumo, noro pasidžiaugti tuo, ką turi“, – savo pastebėjimus išsakė specialistė.

Žmonių vis daugiau

E. Kupliauskienė šiųmečių Europos paveldo dienų sėkmę rajone aiškina ir tuo, kad jos renginiai geografiškai buvo išsidėstę po visą rajoną, pajusti šių dienų prasmę galėjo visų didžiųjų rajono miestelių, gyvenviečių žmonės.
Susidomėjimą paveldo dienomis rodo ir patys jų dalyviai. Anot pašnekovės, jie šių dienų jau laukia iš anksto, pastebėta, kad kasmet į renginius atvyksta, ateina vis daugiau žmonių.
„Esu sužavėta jaunimu, kuris pats viskuo domisi, klausinėja, teiraujasi, kas ir kaip, filmuoja, fotografuoja, patys įsijungia į renginių programą. Aš nežinau, kaip tai paaiškinti, bet taip yra“, – stebėjosi paminklotvarkininkė.

Visur – savas žavesys

Apibendrinant paveldo dienas, galima prieiti prie išvados, kad Mažeikiuose tikrai yra į ką pasižiūrėti, ką pamatyti, kad yra daug žmonių, su kuriais norisi bendrauti, nes jie visada turi ką pasakyti.
E. Kupliauskienė sakė buvusi sužavėta ekskursija po Viekšnius, kurios vedėjai – Ventos regioninio parko direktorius Andrius Almanis ir seniūnas Kornėlijus Kryžius, vienas per kitą teikė vis įdomesnę informaciją, faktus. Laižuviškiai paveldo dienos metu sugebėjo sujungti visą miestelio bendruomenę – mokyklą, bažnyčią, seniūniją, ir parodyti čia vyraujančią kunigo ir poeto Antano Vienažindžio dvasią. Židikiškiai sužavėjo savo nuoširdumu, mokėjimu ir noru bendrauti, po renginio vis dar nenorėjo skirstytis. Tirkšliškiai stiprūs savo meile miesteliui, įsiminė mokytojos Stasės Gintvainytės ir mokyklos direktoriaus pavaduotojos Daivos Abrutienės bendravimas, filmas apie Tirkšlius.

Baigė kastinio ragavimu

Seda užbūrė romansais ir jurginais, kurie užtvindė visą miestelio aikštę, o čia skambėjusi folkloro muzika nuteikė maloniam bendravimui. Savotiška vienybės dvasia buvo apėmusi mažeikiškius, kurie kartu su ansambliais „Alksna“ ir „Alksniukais“ sutiko rudens lygiadienį ir pažymėjo Baltų vienybės dieną ant Daubarių piliakalnio.
Baigiamojo renginio metu ir buvo kalbama apie tai, kas pamatyta, išgirsta, sužinota. Labai šiltai buvo sutiktas Vilniaus dailės akademijos leidyklos redaktorius istorikas Povilas Šverebas, pasakojęs apie vietos dvasią mūsų rajono kaimuose, miesteliuose, kitose vietovėse, žvelgiant šių dienų akimis.
„Viskas baigėsi žemaitiško kulinarijos paveldo – kastinio ragavimu. Jeigu jis patiko, o paveldo dienos pavyko, suksim kastinį ir kitais metais“, – žadėjo E. Kupliauskienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*