Apie dvasinius ir piniginius mūsų reikalus

Katalikų bažnyčia turi savo naują vadovą – kardinolą iš Argentinos, pasivadinusį Pranciškumi. Šį kartą popiežių rinkę kardinolai ilgai Vatikane neviešėjo – apsisuko palyginti greitai. Mažeikiškiams apie naująjį popiežių prieš dešimtą valandą vakaro pranešė bažnyčių varpai. IR KĄ JŪS MANOT? Iš karto pasigirdo nepatenkintų piliečių balsų, kad varpų skambesys sudrumstė jų vakaro ramybę, kažkas dėl to net į policiją kreipėsi ir esą pareiškimą parašė.

Čia tai bent! Kažin kiek būna tų besikreipiančių į pareigūnus, kai vakarais per šventes patriukšmauja kultūros centras ar pramogų klubas, kai sieną įkyriai gręžia, kala ar muziką garsiai leidžia kaimynai, iki vėlumos vasarą ilgiausiai triukšmauja vaikai, važiuodami per Mažeikius signalizuoja traukiniai? O čia, pamanykit, apie dešimt minučių skambėjo bažnyčios varpai. Nesuprantu tokių žmonių: galima pamanyti, kad tie varpai skamba kas vakarą ir mažeikiškiai niekaip negali keletą minučių pamiegoti. Abejoju, ar jiems patiems, tokiems piktiems, kada nors suskambės bažnyčios varpai.

Šiuo atveju prisimenu situaciją Mažeikiuose, kai vidurnakčiais miesto gatvėse šėldavo krepšinio sirgaliai. Ir nieko: išgyvenome, išmiegojome ir dar vakarais per langą į besidžiaugiantį jaunimą pasižiūrėjome. O dabar – nykuma, tik bažnyčios varpai vakarais kartą per dešimt metų suskamba ir kažkas dėl to turi net į policiją kreiptis.

Kita vertus, pasigirdo kalbų, kad popiežiaus rinkimams skiriama tiek daug dėmesio, lyg rinktume patį Dievą. Tiek daug dėmesio nebuvo parodyta nė pačiam Kristui, priešingai, nuo žmonių jam teko labai nukentėti ir mažai kas atėjo į pagalbą. Kažin ką apie savo rinkimus galvoja pats popiežius Pranciškus, ar tokia pompastika jam patinka? Teko girdėti, kad širdimi ir darbais jis yra paprastas žmogus, visada buvęs liaudies pusėje.

O dabar pereikime prie žemiškesnių reikalų.

Sukčiai ir toliau naudojasi patiklių žmonių ir ypač senukų nesusigaudymu gyvenimo situacijoje. Dabar, kai vėl prakalbome apie euro įvedimą, žmonės mulkinami pasinaudojant šia situacija: esą šiandien ar rytoj yra paskutinė diena, kai galima litus išsikeisti į eurus. Patikli senutė, turinti šiek tiek santaupų, žinoma, išsigąsta, kad nedingtų jos pinigėliai, ir patiki socialiniu darbuotoju prisistačiusi žmogumi, kuris gali padėti tuoj pat iškeisti turimus pinigėlius į eurus. Taip litukai keliauja tiesiai sukčiui į rankas – jam nereikia nė eiti į bankomatus, rizikuoti renkant kodus ir panašiai. Sumelavai – ir turi. Pažiūrėsim, kokių aferų apgaudinėtojai sugalvos ateityje, kokia aktualija pasinaudos.

Apgaudinėja žmones šį mėnesį ir gautos sąskaitos už butą: pasirodo, į bendrą sumą nėra įtrauktas mokestis už šiukšlių išvežimą – praėjusį mėnesį buvo. Tad tie, kurie dar neskuba ar nenori mokėti už šiukšles, ramia galva tą sumą iš bendros išbraukia, stebisi, kad mokėti reikia mažai, o nuėję susimokėti į kasas išgirsta, kad suma per maža. Nervinasi dėl tokio klaidinimo ir pačios kasininkės: joms papildomai reikia perskaičiuoti visas sąskaitas.

Pastarosiomis dienomis žmonėms galvas susuko ir naujoji pensijų skaičiuoklė: vieni sako, kad tai geras dalykas ir ja galima tikėti, kiti, priešingai, ragina nepasitikėti ja ir pasikliauti savo galva. Tai kaip čia dabar išeina? Kalbama apie pinigus, nuo to priklausys žmogaus senatvė ir jos gerovė, tad kuo dabar tikėti? Taip ir mausto žmones kas netingi. O už tą skaičiuoklę kas nors tikriausiai susižėrė neblogus pinigėlius: nesvarbu, patikima ji ar ne.

Ir dar apie piniginius reikalus. Šįkart apie bankomatus. Pasitaikė nueiti prie jo tokią dieną, kai būna didelės eilės: mokami atlyginimai, pašalpos, kitokios išmokos. Šiaip aš tokiomis dienomis su bankomatais stengiuosi neturėti reikalų. Taigi, stovi eilėje gal dešimt žmonių ir stebi, kaip viena moteriškė su bankomatu „žaidžia“: žnaibo mygtukus, bet, matyt, nesusišneka, nes bankomatas nuolat kortelę išmeta. Ta kiša ją atgal ir vėl žnaibo mygtukus. Moteris niekaip nesupranta, kad atėjo ne tą dieną ir gal ne tuo laiku, kai galima mokytis dirbti su bankomatu. Tiesa, kažkas pasisiūlė tai nelaimėlei padėti, bet ji nė iš tolo neprisileido, kad nesužinotų jos kortelės kodų ar kitų paslapčių. Galų gale, pajutusi, kad žmonės jau pradeda murmėti, moteriškė nieko nepešusi nuėjo sau.

Dar yra tekę stebėti situaciją, kaip vyriškis norėjo išsiimti pinigėlių iš bankomato, skirto pinigams padėti. Kad ir kiek žmogus žnaibė mygtukus, neduoda jam aparatas pinigų, nors kauk. Tik kai kažkas parodė užrašą apie bankomato paskirtį, žmogelis nuo jo pasitraukė.

Šią savaitę ne vieną vakarą Mažeikiuose buvo padidėjusi oro tarša: tvyrojo net akis graužiančių dūmų sluoksnis. Kai apie tai pasiteiravau vieno už tuos reikalus atsakingo valdininko, jis ilgai ir nuobodžiai negalėjo atsakyti, kokia padėtis mūsų mieste su oro tarša, ar tai pavojinga ir pan. Nesuprantu tokių valdininkų: juk tai jo tiesioginis darbas ir apie oro situaciją jis turėtų žinoti taip,  kaip mokinukai – daugybos lentelę.

Na, o šiandien visi traukiame į didįjį miesto turgų: čia šurmuliuoja 15-asis Juozapinių jomarkas. Jei nepirksim, tai bent akis paganysim, į žmones pasižvalgysim, muzikos pasiklausysim, su Juozapu ir Onute pabendrausim. Manau, bus šaltoka, tad apsiaukit ir apsirenkit kuo šilčiau.