Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Penktadalis vartotojų šventiniu laikotarpiu ketina naudotis tokiomis finansinėmis paslaugomis kaip lizingas, kredito kortelė ar vartojimo kreditas. Tačiau nemažai vartotojų nežino, kokios atlyginimo dalies nederėtų viršyti planuojant įsipareigojimus bei kaip elgtis po švenčių pritrūkus lėšų kredito įmokoms, rodo „Mano Creditinfo“ vartotojų tyrimas.
Būtina gerai susiskaičiuoti pajamas
Daugiau nei 10 tūkst. gyventojų tyrimas parodė, kad 8 proc. respondentų šventiniams pirkiniams įsigyti naudosis kreditavimo paslaugomis. Dalis vartotojų dar nėra apsisprendę ir tik svarsto dovanas pirkti iš nuosavų ar skolintų lėšų: atsakymą „galbūt“ pasirinko 12 proc. vyrų bei 10 proc. moterų.
Likusieji nurodo dovanas ir kitus pirkinius šventiniu laikotarpiu planuoją pirkti iš nuosavų lėšų.
„Prisiimant naujus įsipareigojimus svarbu būti sąžiningam sau ir atsakyti į kelis klausimus: kokią dalį mano atlyginimo kredito įmokoms išleidžiu dabar? Ar mano algos užteks padidėjusioms išlaidoms? Koks mano planas „B“, jei po keleto mėnesių pritrūktų pinigų įmokai? Atsakymai į šiuos klausimai leis jaustis saugiau bei išlaikyti gerą kredito istoriją“, – komentuoja kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.
Pasak jo, beveik dešimtadalis apklausos respondentų nurodo, kad, skolinantis atsakingai, kredito įmokoms galima skirti nuo 40 proc. iki 50 proc. savo mėnesio atlyginimo. 30 proc. apklausos respondentų tiksliai įvardija, kad pajamų dalis kredito įmokoms turi neviršyti 40 proc. pajamų (kaip ir nurodo Atsakingojo skolinimo nuostatai). Dauguma, arba 60 proc. vartotojų, atsakė, kad pajamų ir įmokų santykis neturėtų siekti ir 35 proc.. Tai yra konservatyvesnis požiūris, kurį taip pat galime laikyti teisingu.
Netvarkingi mokėjimai – kredito istorijoje
Respondentų buvo klausiama ir tai, kaip jie elgtųsi po švenčių pritrūkus pinigų kredito įmokai. Didžioji dalis apklaustųjų savo planu „B“ rinktųsi konsultaciją su finansų įstaiga (69 proc.). Palyginimui, 23 proc. atsidūrę šioje situacijoje sumokėtų dalį įmokos, o likusią dalį pradelstų. Dar 5 proc. nesiimtų jokių veiksmų ir įmoką pradelstų, o 3 proc. sunkumus norėtų spręsti imdami naują kreditą.
„Į finansų įstaigas derėtų kreiptis atsiradus pirmiesiems požymiams, kad piniginiai reikalai juda į kitą pusę nei norėtųsi. Išankstinis kreipimasis į kreditorių ir kompromiso paieškos galimai padės išvengti kredito istorijos suprastėjimo. Blogiausios išeitys – tai nedaryti nieko, arba vadinamoji piramidė, t.y. naujas kreditas ankstesnio įmokai padengti.
Tiesa, šis sprendimas gali būti teisingas pasirinkimas išimtiniais atvejais. Pavyzdžiui, kai vienas kreditorius palankiomis sąlygomis refinansuoja kitų finansų įstaigų suteiktus kreditus“, – sako kreditų biuro vadovas.
Apklausos duomenimis, didžioji dalis vartotojų (85 proc.) žino, kad kreipiantis kreditavimo paslaugų vertinama jų kredito istorija. Kiti atvejai, kai teisėtai domimasi finansinės drausmės CV, žinomi kur kas prasčiau.
Pavyzdžiui, tik 28 proc. respondentų nurodė, kad kredito istoriją gali patikrinti telekomunikacijų įmonė, kuriai vėluojama mokėti už ryšio paslaugas. Dar mažiau žinoma, kad kredito istorija gali būti patikrinta draugo ar bičiulio, su kuriuo vėluojama atsiskaityti (teisingi – 5 proc. atsakymų) bei siekiant išsinuomoti būstą (teisingi – 6 proc. atsakymų).
