Sodininkų bendrijos, norinčios perduoti bendro naudojimo objektus (pirmiausia kelius) disponuoti savivaldybėms, už kadastrinius matavimus ir registraciją turės sumokėti pačios. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Šią savaitę Vyriausybė pritarė siūlymui apriboti naujų sodo bendrijų steigimąsi. Siekiama užkirsti kelią kurti gyvenamuosius kvartalus sodo bendrijų pagrindu.
Mažeikių žemėtvarkininkai teigia, kad mūsų rajone tokių atvejų nepasitaiko. Didesnė problema – apleisti ir neįteisinti sodai.
Užkirs kelią plėstis
Vyriausybė nutarė, kad sodų bendrijos galės būti kuriamos tik skaidant jau esančias bendrijas, bet valstybinės žemės sklypai visiškai naujoms bendrijoms kurti nebebus skiriami.
Po pasitarimo vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis paaiškino, kad tokį sprendimą padiktavo didžiųjų miestų patirtis.
„Tokiose bendrijose statomi gyvenamieji namai, o gyvenamosios teritorijos turėtų būti kuriamos visiškai kitais pagrindais, o ne per sodininkų bendrijas, kai yra nesutvarkoma infrastruktūra ir kiekvienas paliekamas tvarkytis taip, kaip išmano. Tai nėra teisingas kelias,“ – cituojamas ministras.
Nėra tvarkos, kaip perduoti
Šiuo metu Mažeikių rajone registruotos 25 sodų bendrijos, tik šešios – mieste.
Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vyresnioji specialistė Regina Liegienė sakė negirdėjusi kalbų, kad sodininkai norėtų plėstis.
„Pas mus didesnė problema, kad turime daug apleistų sodų, ypač kaimo vietovėse esančiose bendrijose. Sodų bendrijų pirmininkai keitėsi, nebežino, kieno tie sodai. Tiesiog neaišku, kur juos dėti – nėra konkrečios tvarkos, kaip juos perduoti kitam,“ – apgailestavo specialistė.
Pasak R. Liegienės, sodų bendrijų vadovai sukasi kaip išmano. Kai kurias apleistas teritorijas išnuomoja žmonėms – svarbu, kad tik žemė tvarkoma būtų, piktžolės neplistų.
Pokyčių nematyti
Laisvi, niekam nepriskirti sklypai turėtų būti parduodami aukcione. R. Liegienė pastebėjo, kad tam reikėtų formuoti sklypus, organizuoti kadastrinius matavimus, registruoti – o visa tai kainuoja. Todėl situacija nelabai keičiasi.
„Sudėjus išlaidas, ar atsirastų žmonių, kurie besugebėtų juos įpirkti?“ – samprotavo žemėtvarkininkė.
Sunkiai juda ir neprivatizuotų sodų tvarkymas. Yra mažeikiškių, kurie sode dirba jau dvidešimt metų, o nesutvarkius dokumentų, žemė dar tebėra valstybinė.
„Pas mane lentynoje yra nemaža krūvelė bylų, kai net „čekiai“ buvo sumokėti, o daugiau žmogus ir nesitvarko. Jis dirba, jis turi sodo bendrijos nario knygutę, kažkokius mokesčius jis moka, o įsiteisinti savo nuosavybės nebaigia,“ – pasakojo specialistė.
Žemėtvarkininkė pridūrė, kad dažniausiai žmonės sukrunta, kai sugalvoja sodą palikti vaikams ar parduoti.
Bendrija turės susimokėti pati
Vyriausybės pasitarime nutarta, kad sodininkų bendrijos, norinčios perduoti bendro naudojimo objektus (pirmiausia kelius) disponuoti savivaldybėms, už kadastrinius matavimus ir registraciją turės sumokėti pačios.
„Kai savivaldybė perims kelius, ji privalės tuos kelius prižiūrėti ir tvarkyti. Dabar tai yra sodininkų bendrijų reikalas. Susimokėti už įregistravimą ir atiduoti visą atsakomybę, manau, sodininkų bendrijai naudinga,“ – sakė ministras.
