Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Lietuvos bankas įspėja kredito kortelių turėtojus neužkibti ant sukčių meškerės – jie internete mėgina apgaule išgauti asmeninius gyventojų duomenis ir pasisavinti lėšas iš jų sąskaitų.
Nereaguoti į įtartinus pranešimus
Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius teigė, kad kai kuriais atvejais sukčiai apsimeta Lietuvos banko atstovais ir reikalauja pateikti asmeninius duomenis, pavyzdžiui, elektroninės bankininkystės slaptažodžius. Pasak G. Simonavičiaus, gyventojai turėtų įsidėmėti, kad Lietuvos bankas tokių paslaugų neteikia.
„Lietuvos bankas neaptarnauja mokėjimo kortelių turėtojų ir nerenka jų duomenų. Bet kokie mėginimai tokią informaciją išgauti interneto svetainėse, turinčiose Lietuvos banko svetainės dizaino elementų, yra apgaulė. Paprasčiausias būdas nuo to apsisaugoti – nereaguoti į įtartinus elektroninius laiškus ir neatskleisti informacijos apie save nežinomiems klausėjams“, – sakė jis.
Tokios duomenų vagystės sukčių paprastai pradedamos elektroniniu laišku, kuriame yra nuoroda į suklastotą svetainę. Į ją patekus paprastai prašoma pateikti asmeninius duomenis, pvz., elektroninės bankininkystės slaptažodžius, kredito kortelių informaciją.
Pagal tokią sukčiavimo schemą gautus duomenis nusikaltėliai gali panaudoti prisijungdami prie informacinių sistemų, vogdami pinigus iš sąskaitų ar elektroninėje erdvėje atsiskaitydami už prekes svetimomis kortelėmis.
Pasiseka tik vienam iš 50
G. Simonavičius sakė, kad susidūrus su tokiais apgaulės bandymais, būtina informuoti atsakingas institucijas. Anot jo, gyventojai nuolat turi būti budrūs.
„Kilus įtarimų, kad gali būti sukčiaujama pasinaudojant Lietuvos banko vardu, prašytume kreiptis tiesiai į centrinį banką, taip pat į kitas institucijas, kuriomis galimai neteisėtai bandoma prisidengti. Taip greičiau bus užkirstas kelias žmonių apgaudinėjimui“, – teigė Lietuvos banko atstovas.
Pagal atliktus tyrimus, 4 proc. gyventojų savo elektroninio pašto dėžutėje yra radę apgaulingų elektroninių laiškų.
Nors tik 1 iš 50 šių sukčių atakų baigiasi realia žala, šiuo metu daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra padidintos rizikos zonoje ir gali nukentėti nuo potencialių sukčių bandymų išvilioti gyventojų asmeninius duomenis ar pasisavinti jų pinigus.
