Sausio tryliktąją mažeikiškiai su visa Lietuva išgyveno kruvinųjų įvykių skausmą. Jokie tankai, jokios kulkos neįveikė mūsų laisvės ir nepriklausomybės troškimo.
Tautos istorijoje dvidešimt dveji metai – lyg akimirksnis, daugelis įvykių prašuoliuoja lyg kino juostoje, tačiau Sausio 13-osios įvykiai – gyvi metraščiuose, laikraščių puslapiuose ir daugelio atmintyje.
Mažeikiškių klausėme, kur jie buvo per tuos tragiškus įvykius, ar jiems vis dar svarbi ši diena, ar prisimins ją ateinančios kartos?
 Nerijus Mongirdas. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Nerijus Mongirdas: – Tuo metu buvau pas močiutę kaime ir, kiek atsimenu, labiausiai bijojau, kad mama neišvažiuotų prie televizijos bokšto į Vilnių. Žinoma, šie įvykiai įsirėžė į atmintį. Atminimas yra, manau, kad visiems mums tai viena svarbiausių datų, kurią būtina prisiminti. Mano vaikai dar maži, tačiau, kai jie pradės suprasti, kas yra tėvynė, klausinėti apie ją, paaiškinsiu ir kas yra Sausio 13-oji. |
 Robertas Bertašius. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Robertas Bertašius: – Viskas, kas susiję su Lietuva, yra susiję ir su mumis. Todėl reikia atminti šias svarbias tiek šaliai, tiek mums datas. Pats tada į sostinę nevažiavau, tačiau vykau prie pašto, kur buvo deginami laužai ir taip simboliškai prisidėjau prie budėjimo. Dabar jau vaikai mato per televizorių apie tuos įvykius, klausinėja – kas, kur? Jiems įdomu – ar tai čia, Lietuvoje, revoliucija vyko?.. |
 Vita Černookienė. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Vita Černookienė: – Esu savo šalies patriotė, ir ši diena buvo ir bus mums visiems svarbi. Tą visą naktį jaudinomės stebėdami įvykius per televiziją, nes nebuvo galimybės vykti į sostinę. Tą dieną iškeliame vėliavą, apie ją žino ne tik mūsų sūnus, bet ir aštuonmetė anūkė, kuri jau neužsikirsdama sugieda šalies himną. |
 Laima Virkutienė. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Laima Virkutienė: – Apie tai, kad ši diena kada nors bus primiršta, negali būti nė kalbos – žmonės ne veltui padėjo galvas už Nepriklausomybę. Pati tuo metu laukiausi, tačiau sėdėjau visą naktį prie televizorius, stebėjau ir jaudinausi dėl to, kas vyko sostinėje. Dukros nors ir klausinėja, bet jau pačios nemažai žino apie šią datą, na, o mažyliui visa tai dar reikės paaiškinti, kai paaugs. |
 Jonas Deniušis. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Jonas Deniušis: – Kiek atsimenu, tą dieną buvau darbe, galimybių vykti į Vilnių nebuvo. Ši diena, mano manymu, niekada nebus išbraukta iš tautos atminties, ją atsimins ir po trijų, keturių ar penkių dešimtmečių. Vaikai tada jau buvo suaugę, jiems nieko nereikėjo aiškinti, o anūkas dar nedidelis, kai paklaus, būtinai papasakosiu apie tą tragišką naktį. |
 Stanislava Meškauskienė. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Stanislava Meškauskienė: – Iš istorijos faktų neišmesi, reikia stengtis, kad ir vaikai, ir anūkai žinotų apie šiuos įvykius ir žuvusiuosius už laisvę pagerbtų atminimu. Nemanau, kad ši diena yra užmiršta – visuose mokyklų languose degė atminimo žvakutės, o tai rodo, kad niekas neužmiršta. O aš pati tą tragišką naktį sėdėjau prie televizoriaus ir stebėdama transliacijas jaudinausi. |
Man kazko vis labiau atrodo kad visos tos iskilmes tai zmonems pripust miglos i smegenine va ruoskites nes greit ruskiai vel puls jus vel pulkit po tankais kovokit vardan tos Lietuvos bet …ponuliai palaukit o kur per tuos ivykius buvo musu didziuju patriotu propesoriu ir kitos sutves artimieji? Ar kas nors mate juos prie seimo prie teleizijos boksto ?Ko gero niekas ,o ka ju gyvybe ir sveikata brangesne negu kitu zmoniu ,ne cia suveike desnis savi marskiniai arciau kuno ,met ir dabar susirinkus i visus tuos mitingus zmones stovi sala klauso visu tu ugningu kalbu o oratoriams litukai kapsi jie net isiziot jau veltui nebegali pasiziurekit jiems uz dalyvavima tokiose renginiuose yra apmokama tai va ir patriotizmas
ir spaliuku vadovams,visiems svarbu.
Svarbi data. Ji lietuviui turi priminti, jog del savo bedu niekada nereikia kaltinti kitu. Del kitu zmoniu bedu, reikia kaltinti save.
Svarbi, bet kai švenčia raudonieji oligarchai ir buvę politrukai ir zampolitai, ypač mano mielų Mažeikių, kažkaip nemalonu pasidaro.
Taip,svarbu. Tais metais,,kai vyko vd,perversmas,mano sunaiteliui buvo tik 3menesiukai. Tikrai buvau lb.issigandusi del Lietuvos ateities.Labai norejau vykti kartu su daugeliu,i Vilniu,bet nebuvo man galimybes.Laikiau maza suneli ant ranku ir nezinojau,koks laukia musu likimas? Sunui dabar jau 22 metai,Kasmet,vos tik Jis eme suprasti,ziuredavome kraupia dokumentika,apie sius ivykius.Mano sunus,Naujos Lietuvos vaikas… Uzuojauta zuvusiuju teveliams,sunums,dukroms ir giminems.
LIETUVA tikrai būtų kitolia jei tokie, kaip xxxxx nebalsuotų už tokius kurie parduos LIETUVĄ pačiam velniui, kad tik jiems gerai būtų.Taip ir niekas nesikeis, kol šie pilvažmogiai balsuos kas gražiai šneka ir daug žada,arba gražiai atrodo. KAI JIE SUPRAS, KAD SERGANT RIMTA LIGA, EITI PAS GERAI IŠMANANTĮ LIGĄ GYDYTOJĄ, O NE PAS GRAŽŲ DAUG PLEPANTĮ IR MAŽAI KĄ IŠMANANTĮ.TAI LAUKSIM KADA ŠITIE ŽMOGELIAI PRAREGĖS, KAD TOKIO SEIMO IR VYRIAUSYBĖS DAUGIAU NETEKS MATYTI.
Labai dziugu, kad ne vienas is kalbintuju nepamirso ir savo palikuonims perduoda ne tik Sausio 13-osios baisuma, bet ir ryztinga tautos dvasia. Gaila tokiu, kaip komentatorius xxxxxx. Juk ne Lietuva kalta, ne zuvusieji uz jos laisve kalti, kad vyksta tai, kas vyksta. Reikia suprasti tai, kad su okupaciniais tankais neisvaziavo tautos vienybes ardytojai. Jie kiekviena diena uoliai dirba savo darba, darydami tai kas blogiau, keldami zmoniu nepasitenkinima ir neleisdami ramiai be pykcio gyventi. Juk visur tie patys buvusieji (isskyrus tuos, kuriuos priglaude kapines), juk jie kam tarnavo tam ir tarnauja. Tad nekaltinkim Lietuvos, kad pas mus blogai, paleidom viens kito ranka, laikyta Baltijos kelyje, ir dabar mes silpni, pasimete ir pikti
kas kovojo, gyvybę atidavė, o kas pasirūpino sau šiltomis kėdėmis iki senatvės
Gal ir svarbi si data butu ,jei Lietuva po dvidesimties metu kitaip atrodytu nei kad turime siai dienai …. bedarbyste, emigracija , ubagyste ir nezinomybe del rydienos… Vienu zodziu, nuo tos dienos iLietuva atejo vargas….