Liaudies išmintis byloja: laikas lekia kaip su kojomis. Taigi netrukus vasara vietą užleis rudeniui. O ruduo prasideda viena gražiausių švenčių – Rugsėjo 1-ąja, Mokslo ir žinių diena.
Preliminariais duomenimis, į rajono ugdymo įstaigas po vasaros atostogų sugužės apie 9 tūkstančiai vaikų.
Su gatvėje sutiktais mažeikiškiais kalbėjomės apie artėjančių naujųjų mokslo metų rūpesčius.
 Paulius Mylė. SigitO STRAZDAUSKO nuotr. |
Paulius Mylė, meno padalinio vadovas: – Mūsų dukra jau mokslus baigusi, anūkas dar neužaugęs, tačiau sūnus yra studentas ir šiais metais išvažiuos mokytis į kitą šalį. Tai iš tikrųjų ši Rugsėjo 1-oji bus kitokia, dar ypatingesnė. Kadangi sūnus jau suaugęs, savarankiškas, tai visokiomis mokymosi priemonėmis, drabužiais pasirūpina pats. Tėvams lieka finansiniai rūpesčiai. Emocine prasme man Rugsėjo 1-oji vis tiek aktuali. Kai matai gatvėmis žingsniuojančius pasipuošusius vaikus su gėlėmis rankose, kyla daug emocijų, aplanko prisiminimai. |
 Daiva Vėžauskienė. SigitO STRAZDAUSKO nuotr. |
Daiva Vėžauskienė, auginanti vaiką: – Su sūnumi, kuris yra būsimasis ketvirtokas, dabar kaip tik ir einame pirkti mokyklinių priemonių. Suskaičiavau: vaiką į mokyklą išleisti kainuoja vidutiniškai pora šimtų eurų. Į tą būtinąjį krepšelį įeina tokie daiktai, kaip sąsiuviniai, rašikliai, aplankalai, kuprinė, penalas ir drabužiai. Sūnus labai didelio noro sugrįžti į mokyklą nerodo, tiesiog reikia – ir viskas. |
 Samanta Vaišnorienė. SigitO STRAZDAUSKO nuotr. |
Samanta Vaišnorienė, manikiūrininkė: – Mano sūnus šiemet eis į paruošiamąją klasę. Kol kas dėl pasiruošimo jokio jaudulio nei man, nei vaikui nėra. Tiesiog laukiame, kol mokslo metai prasidės, kol pradėsime eiti į mokyklą. Nebuvome gavę jokio sąrašo, kuriame būtų nurodyti vaikams reikalingiausi daiktai. Rugsėjo 1-ąją nueisime į šventę, susitiksime su mokytoja ir tikriausiai gausime tą sąrašą. Tada ir pasirūpinsime daiktais, kurių prireiks, o kol kas neskubame su tuo pasiruošimu. Šiaip Rugsėjo 1-ąją pasitinkame ramiai, be jokių rūpesčių. Manau, viskas bus gerai. |
 Asta. SigitO STRAZDAUSKO nuotr. |
Asta, dirbanti mažeikiškė: – Mano vaikai jau baigę mokyklas. Bet prisimenu, kad tie tėviški rūpesčiai iš pradžių buvo tokie, sakyčiau, kvailoki. Puldavome viską – ir ko reikia, ir ko nereikia, – pirkti. Paskui jau išmokome: kai vaikai nueina į mokyklą, ir sužino, ko konkrečiai reikia, ir neverta švaistyti pinigėlių bei pirkti krūvomis tų sąsiuvinių. Vaikai laukdavo mokyklos bei Rugsėjo 1-osios šventės, mylėjo savo auklėtojas. Dar ir dabar dukra, grįžusi iš studijų, nueina pas buvusias mokytojas. Man pačiai širdy jau nebėra tos nostalgijos mokslo metų pradžiai. Kartą parduotuvėje savo vaikų juokais paklausiau: gal jums ko reikia Rugsėjo 1-ajai? Dukra numojo ranka, o sūnus ir sako: „Žinai, mama, gaila, kad nebereikia…“ |
 Tomas. SigitO STRAZDAUSKO nuotr. |
Tomas, šiuo metu atostogaujantis mažeikiškis: – Savo aplinkoje mokyklinio amžiaus vaikų neturiu. Pats esu jau, kaip sakoma, išsimokslinęs, tad man pasiruošimas mokslo metams lyg ir neaktualus. Kai pats mokiausi, Rugsėjo 1-osios niekada nelaukdavau, į mokyklą eiti man buvo neįdomu, tad ir nesiruošdavau. Tuo pasirūpindavo tėvai, o aš tik eidavau, ir tiek. Tiems, kas turi pinigų, mokyklinių prekių, drabužių įsigijimas problemų nekelia. Kas prasčiau gyvena, tai aišku, kad išleisti vaiką į mokyklą yra sunku. Reikėtų pasiplanuoti, o ir valstybė turėtų padėti. |
 Rolandas Raizgys. SigitO STRAZDAUSKO nuotr. |
Rolandas Raizgys, dirbantis: – Vienas sūnus lanko darželį, kitas, dešimtmetis, lanko mokyklą. Šiaip pasiruošimo Rugsėjo 1-ajai reikalus mūsų šeimoje reguliuoja žmona. Važiuoja į parduotuves, perka tai, kas vaikams ugdymo įstaigose bus reikalinga. Kai prisimenu save, faktas, kad artėja naujieji mokslo metai, nereikšdavo nieko gero. Tai ir vaikus užjaučiu. |
